Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo F. M. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje UAB ,,Stebulė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip viešo administravimo subjektui, dėl, jo manymu, pastarojo neveikimo atliekant tam tikras įstatymais ir poįstatyminiais aktais priskirtas funkcijas atsiradusios žalos, o būtent, dėl to, kad atsakovas netinkamai realizavo savo pareigą rūpintis teritorijos želdynų priežiūra, ko pasekoje ant ieškovo automobilio nukritęs medis padarė ieškovui 3 308 Lt dydžio žalą, kurią atsakovas privalo jam atlyginti (b.l. 61-65, 175-178).

Tretysis asmuo UAB ,,Stebulė“ palaikė atsakovo poziciją, prašė ieškinį atmesti (b.l. 100-103, 175-178).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2011-07-21 dėl vėjo (taip įvykio aplinkybes įvardija pats ieškovas (b.l. 62, 17), trumpalaikės audros buvimas nurodytą dieną pagrįstas ir kita byloje esančia medžiaga (b.l. 125, 151-158)) nulaužtos medžio šakos buvo apgadintas ieškovo automobilis, stovėjęs gyv. namo Žirmūnų g. 74, Vilniuje, kieme (b.l. 9, 17, 27, 28). Ieškovo teigimu, dėl įvykio jis patyrė 3 308 Lt dydžio žalą – mokėjo 200 Lt UAB ,,Šrotas 7“ už statramstį (b.l. 10), pirko apgadintas detales, remontavo automobilį (b.l. 11-12, 13-16, 23-26).

Ieškovas kelia ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą už tai, kad jos teritorijoje augantis medis nulūžus jo šakai apgadino šalia stovėjusią ieškovui priklausančią transporto priemonę. Iš ieškinio ir ieškovo atstovo paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad prašoma priteisti žala kildinama iš atsakovo neveikimo prižiūrint želdinius. Atsakovas neginčija įvykio fakto, tačiau iš esmės ginčija savo atsakomybę dėl nulūžusios medžio šakos atsiradusios žalos, manydamas, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, tinkamai vykdė įstatymais numatytą pareigą saugoti, tvarkyti želdynus ir želdinius.

LR CK 6. 249 str. 1 d. žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. LR CK 6.271 str. 3 d. neteisėtais valstybės institucijų ar jos darbuotojų aktais laiko šių subjektų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų, kurie paprastai nagrinėja panašaus pobūdžio ginčus, praktiką, savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad žalos atlyginimui būtina nustatyti visetą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Neteisėtumas pasireiškia tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Vietos savivaldos įstatymo 6 str. yra nustatytos savarankiškos (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Šio straipsnio 26 punkte, kaip viena iš tokių funkcijų, yra ,, ... savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas ir stebėsena...“. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynų tvarkymo, želdinių apsaugos taisyklių rengimo ir tvirtinimo funkcijos taip pat priskiriamos vietos savivaldos institucijoms. Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. nurodoma, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.) ir kt.. Šio įstatymo 2 str. 32 p. apibrėžiama želdynų ir želdinių valdytojo sąvoka, kuri reikšminga nagrinėjamu atveju. Želdynų ir želdinių valdytojas - tai želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad teritorijos, kurioje įvyko įvykis, priežiūra patenka į Vilniaus miesto savivaldybės sferą, nes kitų galimų šios teritorijos savininkų nėra. Todėl pareiga prižiūrėti želdinius ir želdynus tenka atsakovui. Tačiau teismas mano, kad tokia teisinė pareiga ir prievolė nagrinėjamu atveju negali būti objektyviai absoliutinama, t.y. nėra objektyviai pakankamo pagrindo atsakovui besąlygiškai rūpintis kiekvienu medžiu, neturint reikiamos raštiškos informacijos apie konkretaus želdinio stovį bei galimą grėsmę aplinkai. Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 ,,Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 p. (toliau – Aprašo) numato, kad pašalinimo, genėjimo darbai vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą, kurio išdavimą suponuoja prašymo kirsti genėti pateikimas.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nenustatė, kad iki 2011-07-21 įvykio atsakovas būtų gavęs raštišką suinteresuotų asmenų prašymą pašalinti ar nugenėti ieškovo kieme augantį medį, nėra jokių duomenų, paklausimų, kad medis, kurio šaka nulūžo ir apgadino ieškovo automobilį, keltų grėsmę gyventojų ar jų turto saugumui. Nėra nustatyta, kad savivaldybė būtų išdavusi leidimą šio medžio nukirtimui (pašalinimui) ar atskirų jo dalių (šakų) genėjimui ir nesiėmė jokių veiksmų kontroliuoti jo vykdymą. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo pareigas, galimu neveikimu prisidėjo prie žalos ieškovui atsiradimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010; Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Taip pat nustatyta, kad medžio dalis nulūžo esant pašaliniam poveikiui – stipriai vėtrai, šio, minėta, neneigė ir pats ieškovas, todėl pastarasis turėtų priimti tam tikrą įvykio pasekmių riziką (LR CK 6.253 str. 5 d., 6.282 str. 1 d.).

Esant virš išdėstytam teismas mano, kad ieškovas neįrodė visų privalomų sąlygų civilinei atsakomybei atsakovo atžvilgiu taikyti (LR CPK 178 str.), todėl pagrindo tenkinti ieškinį ieškinio pareiškime nurodytais motyvais ir pagrindu nėra.

Iš ieškovo priteistina 32,81 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi LR CPK 269 -270 str.str., 307 str. 1 d., teisėja

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo F. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 32,81 Lt pašto išlaidų valstybei (jas sumokant į į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.