Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-170/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
1S-170/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S–170/2011Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. F. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria įtariamajam A. F. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 3 d.

Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo A. F. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. įtariamas tuo, kad 2010-08-27 apie 23 val. veikdamas bendrininkų grupe su V. V. ir D. P., V. V. name (duomenys neskelbtini) Jonavos r., pasinaudodamas nukentėjusiojo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jo mažametystės ir psichikos būklės, laikė namo duris saugodamas, kad nukentėjusysis nepabėgtų – tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, D. P. laikant nukentėjusiojo R. K. galvą, V. V. tenkinant savo lytinę aistrą su mažamečiu R. K. prieš pastarojo valią oraliniu būdu, atliko seksualinio prievartavimo veiksmus mažamečio R. K. atžvilgiu, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje.

2010-09-03 A. F. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. 2010-09-03 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas A. F. buvo tęsiamas Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 gegužės 31 d. nutartimi įtariamajam A. F. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 3 d.

Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo – terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis A. F. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, kadangi gali bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusįjį, liudytoją bei kitus įtariamuosius duoti jam palankius parodymus. Be to, A. F. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat teismas konstatavo, kad byla yra sudėtinga, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta bei atliekama daug tyrimų bei ekspertizių. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo A. F., buvo papildomai apklausta nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą S. K., apklausti du nauji liudytojai, 2011-05-02 paskirti psichofiziologiniai tyrimai įtariamiesiems D. P. ir A. F., 2011-03-01 paskirtas pakartotinis DNR tyrimas. Tyrimo rezultatai iki šiol negauti, prokuroro duomenimis, be šio tyrimo užbaigti ikiteisminį tyrimą nėra galimybės, o ir gavus laukiamas tyrimo išvadas, būtina atlikti baigiamuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktų, todėl suėmimo terminas įtariamajam A. F. buvo pratęstas ilgesniam negu šešių mėnesių terminui, skaičiuojant nuo suėmimo pradžios.

Šalies argumentai

Įtariamasis A. F. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. ir jį iš suėmimo paleisti. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes nėra suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnyje, teismas paskirdamas griežčiausią kardomąją priemonę, pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

A. F. pažymi, kad jis yra laikomas suimtas jau 9 mėnesius, apribotos jo teisės ir laisvė. Neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra ir negali būti duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis padarė nusikaltimą. Nurodo, jog turi pastovią gyvenamą vietą, gyvena su tėvais ir seserimi, mokosi (duomenys neskelbtini). Siekdamas nustatyti savo parodymų patikimumą, kreipėsi į Jonavos r. prokurorę V. Žižienę, kad jam būtų atliktas psichofiziologinis tyrimas – melo detekcija. Teigia, kad buvo teistas 2009-12-31 Jonavos ra. Apylinkės teismo pagal BK 179 straipsnio 1 dalį. Daugiau jokių nusikaltimų teigia nedaręs ir nedarysiantis, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo nesislėps, procesui netrukdys, kviečiamas bet kada galėtų atvykti.

Teismo posėdyje įtariamojo A. F. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. F. skundas atmetamas.

Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, kai yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje nurodytų pagrindų bei suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Šioje byloje yra pagrindas įtariamajam A. F. pratęsti kardomosios pirmesnės – suėmimo – terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais, tačiau suėmimo termino pratęsimas BPK 122 straipsnio 1 d. 2 p. numatytu pagrindu yra nepagrįstas.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, teismas privalo atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 punkte yra išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai kitų aplinkybių sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. A. F. yra įtariamas tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Šio nusikaltimo sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios maksimali riba siekia trylika metų laisvės atėmimo. Inkriminuojamo nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė gerokai viršija BPK 122 str. 8 d. minimą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės griežtumas, remiantis LAT Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 8 punktu yra pakankamas pagrindas pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Įtariamasis niekur nedirba, nevedęs, neturi legalių ir pastovių pajamų, taip pat jis nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais ar darbiniais santykiais. Todėl yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1d. 1 p.).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Kadangi A. F. yra įtariamas tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 150 str. 4 d.), kuris yra įtrauktas į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą, įtariamasis niekur nedirba, kas leidžia daryti išvadą, jog neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to įtariamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, tai rodo jo polinkį daryti nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, įtariamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Suėmimo termino pratęsimas BPK 122 straipsnio 1 d. 2 p. numatytu pagrindu yra nepagrįstas, kadangi byloje nenustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad įtariamasis trukdys procesui. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartyje yra pasisakęs dėl šio pagrindo naikinimo, todėl esant nepasikeitusioms aplinkybėms nėra pagrindo pakartotinai tai analizuoti.

Įtariamasis savo skunde nurodo, jog turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais ir seserimi, mokosi (duomenys neskelbtini), sportuoja (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislėps, procesui netrukdys. Šios jo nurodytos aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nesuteikia pakankamo pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta.

Kadangi BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių, todėl tęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikui, teismas privalo nurodyti ir specialiuosius suėmimo termino pratęsimo pagrindus. Šie pagrindai yra nurodyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje (bylos sudėtingumas ir didelė apimtis).

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, šio straipsnio nuostatų nepažeidė.

Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę jos apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ar jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir panašiai.

Išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, jog ikiteisminio tyrimo bylos sudėtingumas pasireiškia tuo, jog buvo atliktos ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės įtariamajam V. V., mažamečiui nukentėjusiajam R. K. ir mažamečiui liudytojui M. K., kurių išvados gautos 2010-12-14 ir 2011-02-04. Atliktas DNR tyrimas, kurio išvada gauta 2011-02-14, paskirtas pakartotinis DNR tyrimas, kurio išvada dar nėra gauta. Šioje proceso stadijoje įrodymų pakankamumo ir asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, apie tai spręs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą.

Kadangi Kauno apygardos teismas nustatė, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties, todėl pagrįstai pratęsė A. F. suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui.

Remiantis išdėstytu, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis yra iš esmės teisėta bei pagrįsta, todėl ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo A. F. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas