Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas 2011-07-19 V. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. surašytas už tai, kad ji, būdama UAB „duomenys neskelbtini“ direktore, 2012 m. birželio 21 d. leido nelegaliai dirbti E. B., tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 8 str. 1 d., 99 str., reikalavimus ir darbuotojų darbo teises ir socialines garantijas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir jas išanalizavęs kiekvieną atskirai bei jų visetą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Institucija V. P. kaltę dėl nelegalaus darbo grindė tuo, kad patikrinimo metu 2012-06-21, meno mokyklos teritorijoje Veiveriuose, kur UAB „duomenys neskelbtini“ pagal subrangos darbų sutartį buvo įsipareigoję atlikti nurodytus darbus meno mokyklos teritorijoje, buvo aptikta be darbo sutarties dirbanti E. B., taip pat, kad įvykio dieną prie meno mokyklos stovėjo V. P. priklausantis automobilis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu įrodymu nelegalaus darbo faktui patvirtinti.

V. P. parodė, kad 2012-06-21 jos užsakymu mokyklos teritorijoje niekas jokių darbų neatliko, darbus jos bendrovė užbaigė 2011-10-23, ir 2011-10-24 jau buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra užsakovui UAB „duomenys neskelbtini“ už atliktus darbus apmokėti. Ji neneigia, kad jos automobilis galėjo stovėti netoli meno mokyklos, nes ji Veiveriuose lankosi dažnai, ten turi giminių, be to, buvo užėjusi ir į meno mokyklos teritoriją pažiūrėti, ar po žiemos yra gerai sudygusi žolė jų apželdintoje teritorijoje. Šie V. P. parodymai nepaneigti nei kitų byloje apklaustų asmenų parodymais, nei jokia rašytine medžiaga. Ta aplinkybė, kad darbo inspekcijos pareigūnai užfiksavo netoli nuo mokyklos stovintį V. P. priklausantį automobilį jos kaltės neįrodo, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad netoli mokyklos gyvena jos artimieji, senelis. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiame nutarime pateiktas įrašas nepatvirtina fakto, jog V. P. automobilis prie meno mokyklos buvo užfiksuotas būtent 2012-06-21, t.y. patikrinimo dieną.

Liudytoja apklausta E. B. parodė, kad V. P. nepažįsta ir pas ją nėra dirbusi, tą taip pat patvirtino ir pati V. P.. Liudytojo nurodyta jos darbų atlikimo priežastis - kad ji tiesiog norėjo padėti, nėra paneigta jokiais kitais įrodymais, todėl negali būti vertintina kritiškai dėl subjektyvaus apelianto požiūrio į ją. Be to, ir E. B. paaiškinime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kad ji su kuo nors būtų susitarusi dėl atliekamo darbo ar apmokėjimo už jį sąlygų.

Liudytojas M. L. parodė, kad V. P. vadovaujama komanda 2011 metais dirbo lauke prie mokyklos, atliko aplinkos tvarkymo darbus, formavo takelius, lygino žemę, sėjo žolę, o kas konkrečiai vykdė darbus 2012-06-21, jis pasakyti negali.

Liudytojas V. U. parodė, kad pagal tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytą sutartį numatyti darbai buvo atlikti 2011 metų pabaigoje. Jo bendrovė iš UAB „duomenys neskelbtini“ gavo PVM sąskaitą - faktūrą ir darbų atlikimo aktą. Veiverių meno mokykla 2012 m. jam pranešė, kad nėra atliktas pirmas žolės pjovimas, o žolė yra nesudygusi. Apie tai buvo žodžiu informuota UAB „duomenys neskelbtini“, kuri šiuos darbus turėjo atlikti, t.y. atsėti, nupjauti žolę. Atlikti papildomų užduočių, susijusių su aplinkos tvarkymu Veiverių A. K. meno mokykloje, 2012 metais jo vadovaujama bendrovė su UAB „duomenys neskelbtini“ sutarusi nebuvo, todėl ši bendrovė jokių žemės tvarkymo darbų ten atlikti neprivalėjo.

Taigi, byloje nėra tokių įrodymų, kurie vienareikšmiškai ir neginčytinai patvirtintų, kad E. B. patikrinimo metu dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorės V. P. pavedimu.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. P. atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Institucijos skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.