Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir K. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. P. ir atsakovas E. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 65. Šalys neturi nepilnamečių vaikų. Šalys nebegyvena kartu ir bendro ūkio nebeveda jau daugiau nei ketverius metus.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, pavardžių, sutuoktinių išlaikymo

8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, abu sutuoktiniai pageidauja nutraukti jų santuoką. Bylos nagrinėjimo metu išklausęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus ir įvertinęs argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

9. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.63 straipsnyje nustatyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

10. Iš ieškovės teiktų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena jau daugiau nei ketverius metus. Ieškovė nurodė priežastis, lėmusias šeiminių santykių iširimą, ir pripažino egzistuojant abiejų sutuoktinių kaltę. Atsižvelgus, kad šalys bendro ūkio nebeveda, šeiminių santykių nebepalaiko, nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką, sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir jie nemano, kad galima tikėtis, jog vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi, todėl teismo sprendimu nutrauktina, nenurodant ir nevertinant konkrečių faktų, dėl kurio sutuoktinio kaltės kilo būtinybė nutraukti santuoką. Nesant ginčo, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

11. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų šiuo metu turimos pavardės, t. y. ieškovei paliktina santuokinė pavardė „P.“, atsakovui – jo prigimtinė pavardė „P.“. Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

12. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl šalių turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis).

14. Nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi jokio nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Kadangi šalys neturi jokio bendro dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, šis klausimas nespręstinas.

15. Nustatyta, jog atsakovo vardu yra skolinių įsipareigojimų dviem kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir K. P.. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad antstolio Vaido Drungilo kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/07/02069 dėl periodinio išieškojimo (išlaikymo) iš ieškovo išieškotojai K. P.. Antstolio Kęstučio Košio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0118/04/03978/1 dėl piniginio išieškojimo iš ieškovo išieškotojai VMI; šis išieškojimas yra susijęs su ieškovo administracinių nusižengimų padarymu. Atsakovas nurodė, kad visos šios skolos yra jo asmeninės skolos (įsipareigojimai K. P. yra susiję su jo vaiko išlaikymu, o prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra kilusi dėl jo praeityje padarytų administracinių nusižengimų), nesusijusios su ieškovės poreikiais ar interesais, todėl šios prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl minėtų įsiskolinimų susidarymo, taip pat įvertinęs kreditorių poziciją, pripažįsta, kad yra pagrindas nurodytas prievoles pripažinti asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

17. Ieškovė sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus visiškai, minėta suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

18. Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 65, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. P. palikti santuokinę pavardę „P.“, atsakovui E. P. palikti jo prigimtinę pavardę „P.“.

Pripažinti, kad prievolė kreditorei K. P. dėl išlaikymo išieškojimo (antstolio Vaido Drungilo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0047/07/02069) yra asmeninė atsakovo E. P. prievolė, kurią jis po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai.

Pripažinti, kad prievolės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl piniginio išieškojimo (antstolio Kęstučio Košio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0118/04/03978/1) yra asmeninė E. P. prievolė, kurią jis po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai.

Ieškovei R. P. iš atsakovo E. P. priteisti 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. P. valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 centų) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir viešųjų registrų tvarkytojams.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.