Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-536-579-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-17
Bylos Nr.
1A-536-579-2010
Teisminio proceso Nr.
1-05-3-00016-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
Nukentėjusysis
J. Z.
Nuteistasis
G. T.
Advokatai
Neringa Milašienė
Kategorijos
Teisėjas Gerutis Varanavičius Baudž. byla Nr. 1A-536-579/10Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-05-3-00016-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam J. Z., nuteistojo G. T. gynėjai advokatei Neringai Milašienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. ir nukentėjusiojo J. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius atlyginti pusę nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos ir uždraudžiant jam visą laisvės apribojimo laiką tiesiogiai bendrauti su nukentėjusiu J. Z..

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusio J. Z. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir jo naudai iš G. T. priteista 4023 Lt, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies, nukentėjusiajam iš G. T. priteista 3000 Lt.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2008-12-17, apie 22 val., (nepatikslintame nukentėjusiojo skunde buvo klaidingai nurodyta nusikaltimo data 2008-12-18), garažų eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė J. Z. į veidą ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. T. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog jis dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d. ir atmesti nukentėjusiojo jam pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Savo skunde G. T. nurodo, kad jis nepadarė jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 140 str. 1 d., todėl jis pagal tai, neįrodžius jo kaltės, turėjo būti išteisintas, o J. Z. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas. Apeliantas teigia, kad teismas jo kaltę grindė tik paties nukentėjusiojo J. Z. bei nemačiusiojo paties J. Z. sužalojimo fakto liudytojo G. G. parodymais bei specialisto išvadomis, kuris tik konstatavo asmens sužalojimo pobūdį. Skundo autorius nurodo, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, nes bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, nevertino visų įrodymų arba iškraipė jų prasmę, įrodymus vertino vienpusiškai – šališkai, nukentėjusiojo J. Z. naudai, nesusiedamas ir neanalizuodamas įrodymų visumos. Apeliantas teigia, kad G. G. nematė nukentėjusiojo sužalojimo fakto, todėl nuosprendyje yra neteisingai traktuojama, jog liudytojui G. G. nėra jokio motyvo melagingai liudyti prieš apeliantą, nes jis pastarojo nepažįsta. Apeliantas pažymi, kad iš tiesų liudytojas G. G. paliudijo tik tai, kad J. Z. jam nurodė mašiną, kuria važinėjo G. T. žmona, nors apeliantas niekada nevažinėjo mašina, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, ką patvirtina VĮ Regitra pažyma.

G. T. teigia, kad teismas be pagrindo kritiškai vertino jo liudytojų J. T. ir T. B. parodymus, nes jie tarpusavyje neprieštarauja ir patvirtina, kad nuteistasis iš tiesų tą vakarą buvo savo bute, su savo šeimos draugu T. B. laukė iš darbo grįžtančios apelianto žmonos J. T., nes tą dieną buvo jos vardadienis. Apeliantas nurodo, kad jei jo sutuoktinė J. T. būtų norėjusi nuo teismo nuslėpti tam tikras aplinkybes, ji būtų tik pasakiusi, kur jis buvo 2008-12-17 vakare, bet teismui nebūtų pasakojusi apie savo konfliktą su J. Z.. Liudytoja J. T. parodė, kad tą dieną po darbo ji viena automobiliu atvažiavo į garažų teritoriją. Jo sutuoktinė davė nuoseklius parodymus apie to vakaro aplinkybes, ir patvirtino, kad tik ji vairuoja šeimos automobilį, todėl apeliantas negalėjo tą vakarą atvažiuoti į garažų bendrijos „Žeimena“ teritoriją, kaip tai teigė pats nukentėjusysis.

Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai daro išvadą, jog nukentėjusysis negalėjo simuliuoti sužalojimo ar susižaloti kitokiomis aplinkybėmis ir neturėjo jokio realaus motyvo visą kaltę tyčia suversti G. T., kurį pažinojo tik iš matymo, kaip asmenį laikantį mašiną nukentėjusiojo saugomame garaže. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo J. Z. parodymus, kad būtent apeliantas sumušė jį 2008-12-17 vakare. Teismas teigia, kad nukentėjusiojo ir liudytojo G. G. parodymus patvirtina specialisto išvada, tačiau ši išvada patvirtina tik sužalojimo faktą, o ne pastarųjų parodymus, kad būtent nuteistasis tą vakarą sumušė nukentėjusįjį.

Apeliantas teigia, kad teismas nevertino prieštaravimų tarp įrodymų, kuriuose J. Z. skirtingai nurodo jo užpuolimo aplinkybes, be to, J. Z. su privataus kaltinimo skundu į teismą kreipėsi tik 2010 metų pradžioje, iki tol į nieką nesikreipė ir nereikalavo žalos atlyginimo, nors nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą surašytas dar 2009-01-15. Kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad J. Z. nebuvo tikras dėl jį sumušusio asmens tapatybės. Be to, pradiniame pareiškime teismui buvo nurodytas neteisingas nukentėjusiojo sužalojimo laikas – 2008-12-18 diena ir tik teisėjo iniciatyva teisme buvo patikslintas laikas į 2008-12-17. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis galėjo jį apklabėti, nes konfliktavo su jo žmona dėl automobilio statymo, bet su apeliantu jis neturėjo jokių reikalų.

G. T. nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes nepagrįstai priteisė iš jo J. Z. naudai turtinės žalos atlyginimą – 4023 Lt, nors tokios žalos buvimo faktas neįrodytas, o pagrįsti savo ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos teismas nukentėjusiojo neprašė. Taip pat skunde teigiama, kad priteisdamas neturtinę žalą teismas nemotyvavo, kuo remiantis jis tenkina ieškinį dėl neturtinės žalos. Apeliantas pažymi ir tai, kad teismo medicinos ekspertė 2008-12-18 pateikė išvadą, kad J. Z. diagnozuotas viršutinio žandikaulio kairės pusės 2-ro danties panirimas. Tačiau J. Z. teismui pateikė tik 2010-01-07 išduotą pažymą, kuri rodo, jog į odontologijos kliniką dėl apžiūros jis kreipėsi ne iš karto po sumušimo, o tik praėjus daugiau kaip 1 metams po įvykio, kada buvo sumuštas. Nukentėjusysis teismui kartu su pareiškimu pateikė odontologijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ išduotą pažymą, kurioje gana abstrakčiai surašyta, kad J. Z. kreipėsi dėl „22 d.“ atstatymo ir tai jam šioje klinikoje kainuos 4000 Lt. To teismui pakako kaip įrodymo turtinės žalos dydžiui nustatyti, nors kas yra „22 d.“ („d.“ dantis ar dantys) teismas nesiaiškino. Be to, apeliantas teigia, kad minėtoji pažyma, pateikta po tiek laiko nepatvirtina priežastinio ryšio tarp padėties, buvusios po 2008-12-17 J. Z. sumušimo ir pastarojo apžiūros vykdomos po vienerių metų. Be to, pažymoje nurodyti darbai yra gerokai didesni nei rinkos kaina ir šie darbai dar nėra atlikti, todėl realių materialinių nuostolių J. Z. nėra patyręs iki šiol.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. Z. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir priteisti jo naudai iš G. T. 20 000 Lt neturtinės žalos.

Skunde J. Z. nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo patirtos neturtinės žalos dydį, nes neatsižvelgė jog G. T. veikė tiesiogine tyčia, dėl asmeninių motyvų kerštaudamas už pastabas jo žmonai, dėl šio smurtinio nusikaltimo nuteistasis neprisipažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, nesitarė dėl žalos atlyginimo, o priteista neturtinė žala yra mažesnė nei jam priteista turtinė žala.

Atsikirtimuose į nukentėjusiojo apeliacinį skundą G. T. nurodo, kad jis neatsiprašė nukentėjusiojo J. Z. ir nesitarė dėl žalos atlyginimo, nes nepadarė nusikaltimo, kuriuo jį kaltina J. Z., o savo nesutikimo su apkaltinamuoju nuosprendžiu motyvus, jis išdėstė savo apeliaciniame skunde. Taip pat G. T. teigia, kad J. Z. prašoma priteisti neturtinė žala – 20 000 Lt, neatitinka jokių protingumo ir teisingumo kriterijų ir susiformavusios teismų praktikos, be to nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos turtinės bei neturtinės žalos. G. T. nurodo ir tai, kad jis neteisingai nuteistas ir nepagrįstai iš jo priteista turtinė ir neturtinė žala, todėl prašo atmesti nukentėjusiojo J. Z. skundą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. T. gynėja prašė G. T. skundą tenkinti, nukentėjusiojo J. Z. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusysis J. Z. prašė jo skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. T. ir nukentėjusiojo J. Z. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo G. T. apeliacinio skundo

Nors G. T. neigia padaręs jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo J. Z., liudytojo G. G. parodymai, specialisto išvada Nr. G-4071/08(02). Nukentėjusysis J. Z. teisme parodė, kad nustatytu laiku ir vietoje jam budint garažuose, atvažiavo G. T. žmona, kuri ten laiko savo mašiną. Pastarajai susiginčijus su nukentėjusiuoju dėl jos automobilio laikymo, atėjęs G. T. nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą – į dantis, nuo ko iš prakirstos lūpos pradėjo bėgti kraujas, o nuo smūgio jis nugriuvo aukštielninkas ir susitrenkė pakaušį. Po to į garažus atvažiavo vienas iš garažų savininkų G. G., kuris pamatė sumuštą nukentėjusįjį ir iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytojas G. G. patvirtino nukentėjusiojo parodymus nurodydamas, kad eidamas iš garažo, jis pamatė kruviną ir sumuštą J. Z., iškvietė policijos pareigūnus, nors prieš maždaug 15 minučių įvažiuojant į garažą, J. Z. buvo sveikas. Iš nukentėjusiojo sužinojo, kad jį sumušė garažuose savo mašiną laikantis vyras ir nurodė kokiu automobiliu tas vyras važinėja. Taip pat liudytojas nurodė, kad pamatę nukentėjusiojo sužalojimus policijos pareigūnai iškvietė medikus. Nors G. G. paties fakto, kad G. T. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą nematė, tačiau jo parodymais užfiksuotos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Be to, šiuos parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G-4071/08(02), iš kurios matyti, kad J. Z. padaryta muštinės žaizdos viršutinės lūpos kairėje, gleivinės nubrozdinimas bei kraujosruva apatinės lūpos kairėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 2-o danties panirimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai galimai padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2008-12-17. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl netikėti nukentėjusiojo J. Z. parodymais pagrindo nėra. Tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka tik praėjus kiek daugiau nei metams po to kai jis buvo G. T. sužalotas, nėra pagrindo abejoti jo parodymais. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato termino per kuri asmuo privalo kreiptis į policijos pareigūnus ar šiuo atveju teismą dėl nusikalstamais veiksmais pažeistų jo interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad kitą dieną po minimo įvykio, tai yra 2008-12-18, nukentėjusysis kreipėsi su pareiškimu apie padarytą nusikaltimą į policiją. Be to, J. Z. dėl jį sužalojusio asmens tapatybės jokių abejonių neturėjo. Iš to seka, kad nuteistojo skundo motyvai apie tai, kad nukentėjusysis galėjo simuliuoti sužalojimus ar susižaloti kitokiomis aplinkybėmis bei tai, kad jis siekia tyčia apkaltinti G. T. ar jį sumaišė su kitu asmeniu, yra atmetami.

J. Z. pirminiame privataus kaltinimo skunde teismui buvo nurodytas neteisingas nukentėjusiojo sužalojimo laikas – 2008-12-18, o ne 2008-12-17 diena, tačiau šis trūkumas teisme pašalintas nukentėjusiajam pateikus patikslintą skundą. Nukentėjusysis galėjo suklysti nurodydamas įvykio datą (apsirinkta viena diena), nes į teismą su privataus kaltinimo skundu jis kreipėsi tik daugiau nei po metų. Įvertinus nukentėjusiojo privataus kaltinimo skunde teismui pateiktas įvykio aplinkybes ir tas aplinkybes, kurias jis nurodė teisminio bylos nagrinėjimo metu, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Be to, skunde teismui nukentėjusysis nurodė tik pagrindinius faktus susijusius su tuo įvykiu, o apklaustas teisme jis smulkiai nurodė visas įvykio aplinkybes. Liudytojo G. G. parodymai taip pat nekelia abejonių, nes jie neprieštarauja nei nukentėjusiojo parodymams, nei specialisto išvadai.

Nuteistojo skundo motyvas, kad jis negalėjo į minėtus garažus atvažiuoti automobiliu, yra paneigtas nukentėjusiojo teisme duotais parodymais, iš kurių matyti, kad į garažus nustatytu laiku savo automobiliu atvažiavo G. T. žmona ir tik po konflikto su ja, priėjęs prie J. Z., G. T. sudavė nukentėjusiajam į veidą. Be to, faktas, kad asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo, neduoda pagrindo besąlygiškai išvadai, kad jis negali vairuoti automobilio pažeisdamas įstatymus. Tai, kad kartais G. T. atvairuodavo automobilį į garažus patvirtino J. Z..

G. T. skunde teigia, kad jo parodymus patvirtina liudytojų J. T. (jo žmonos) ir T. B. parodymai. Tačiau nuteistojo bei šių liudytojų parodymus paneigia aukščiau išdėstyti nukentėjusiojo J. Z., liudytojo G. G. parodymai bei specialisto išvada, kuriais, kaip minėta, pagrindo abejoti nėra. Todėl nuteistojo skundo motyvai dėl jo, jo žmonos ir liudytojo T. B. parodymų teisingumo yra atmetami.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nepažeisdamas BPK 20 str. 3, 5 d. nuostatų, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir kitus duomenis nustatė, kad G. T. nustatytu laiku ir aplinkybėmis ranka sudavė nukentėjusiajam J. Z. į veidą, nuo ko pastarasis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu G. T. pagrįstai ir teisingai nuteistas pagal BK 140 str. 1 d.

Specialisto išvada J. Z. nustatytas viršutinio žandikaulio kairės pusės 2-o danties panirimas. Tokio sužalojimo pašalinimas įvertintas 4000 Lt, tai patvirtina odontologijos klinikos „Eudenta“ laisvos formos pažyma. Nors šioje pažymoje nurodyta, kad J. Z. kreipėsi dėl „22 d.“ atstatymo, tačiau iš byloje nustatytų faktų ir nurodytos sumos aišku, kad pažymoje yra nurodyta 22 dalies tvarkymo (jo pašalinimo ir dalies inplanto įstatymo) kaina, o ne 22 dantų tvarkymo kaina. Ši pažyma apylinkės teismui pagrįstai nekėlė jokių abejonių, o joje nurodyta suma nėra neatitinkanti rinkos kainos, kuri nustatyta už tokių odontologijos darbų atlikimą. Minėtoje pažymoje esanti informacija neprieštarauja specialisto išvadai, todėl tai, kad J. Z. į odontologijos kliniką kreipėsi daugiau nei po metų, šiuo atveju nėra pagrindas suabejoti nurodytos pažymos turiniu ir joje nurodyta suma. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad danties inplantavimo procedūros jis dar nepradėjo, tačiau nukentėjusysis turi teisę pats spręsti kada ir kokį odontologinį gydymą jam atlikti ir to negalima vertinti kaip, kad nukentėjusysis realiai dar nepatyrė turtinės žalos. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai tenkino J. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 4023 Lt sumoje (23 Lt kainavo J. Z. medicininė apžiūra) ir šią sumą priteisė iš nuteistojo G. T..

Nuteistasis savo skunde nepagrįstai nurodė, kad apylinkės teismas priteisdamas neturtinę žalą nemotyvavo tokio savo sprendimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto, jis patyrė stresą, kitokius neigiamus psichologinius išgyvenimus, o dėl panirusio danties patyrė fizinį skausmą bei nepatogumus. Įvertinęs tai bei atsižvelgęs į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, G. T. turtinę padėtį, t.y. realias galimybes atlyginti padarytą žalą, apylinkės teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiojo prašytą 20 000 Lt sumą turtinei žalai atlyginti iki 3000 Lt ir šią sumą nukentėjusiojo naudai priteisė iš G. T..

Skundžiamas nuosprendis yra teisingas, panaikinti jį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašo G. T. bei atmesti jam pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrindo nėra.

Dėl nukentėjusiojo J. Z. apeliacinio skundo

Nukentėjusiojo skundo motyvas, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo patirtos neturtinės žalos dydį, yra nepagrįstas. Jo skunde paminėtos aplinkybės, kad tesimas neatsižvelgė į G. T. kaltės formą, asmenines paskatas kerštauti už pastabas nuteistojo žmonai, kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė ir nesitarė dėl žalos atlyginimo, yra nepakankamos išvadai, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį. Apylinkės teismo motyvai dėl J. Z. patirtos neturtinės žalos pagrįstumo ir jos dydžio yra jau aptarti aukščiau, atsakant į G. T. skundo motyvą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nukentėjusiojo prašoma priteisti pinigų suma (20 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Nukentėjusiojo skundo motyvas, kad jo naudai priteista neturtinė žala yra mažesnė nei jam priteista turtinė žala, šiuo atveju negali būti ta aplinkybė, kuri būtų pagrindas priteisti nukentėjusiojo naudai didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

Tenkinti nukentėjusiojo J. Z. apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį pakeisti, priteisiant jo naudai iš G. T. 20 000 Lt neturtinės žalos, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. T. ir nukentėjusiojo J. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai : Emilija AkelienėEgidijus Jonas Grigaravičius