Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2016-08-05 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 63P-68203814-16 už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 5 d. 18 val. Kaišiadorių r. sav., privažiuojamajame kelyje prie Liaudies buities muziejaus, 1,20 km, vairuodamas transporto priemonę Toyota Corrola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, nedavė kelio kitai transporto priemonei, važiavusiai ta pačia kryptimi iš dešinės ir su ja susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės; iš eismo įvykio vietos P. K. pasišalino, policijai nepranešė. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 115, 126, 219 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu P. K. parodė, kad savo kaltę dėl padarytų pažeidimų jis pripažįsta nepilnai. Parodė, kad jam surašytame protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku jis nejautė, negirdėjo, kad būtų užkliudęs kitą transporto priemonę, toje vietoje tuo metu buvo didelis triukšmas (vyko renginys), todėl jis nesustojęs važiavo prie ežero. Tuo metu jis buvo blaivus, jo automobilis apdraustas. Po to tas automobilis, kurį jis galimai kliudė, atvažiavo prie ežero, kur ir jis buvo atvažiavęs. Jis kalbėjosi su iš mašinos išlipusiu vairuotoju, kuriam jis pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, jei buvo įvykis. Kai jam paaiškino, kaip jis kliudė kitą transporto priemonę, jis pasakė, kad jeigu jis kliudė tuo metu, kai kita transporto priemonė pajudėjo, tai ji jį, važiuojantį pro šoną, turėjo praleisti ir jo kaltės dėl šio įvykio nėra. Tada atvažiavę asmenys jam nieko nesakę išvažiavo. Jis nežinojo ir nesuprato, kad bus kviečiama policija. Atvykę asmenys kalbėjosi tarpusavyje, jie jam nesakė, kad jis turėtų grįžti į įvykio vietą, kad atvyks policija. Jis pats policijos nekvietė, nes neturėjo, ką policijai pranešti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K. paaiškino, kad jo automobilis seniai apibrozdintas iš abiejų pusių. Išsimaudęs ežere jis atgal pro tą pačią vietą, kurioje protokole nurodyta, jog įvyko eismo įvykis, važiavo namo. Po valandos pas jį į namus prisistatė policiją, kuri apžiūrėjo jo transporto priemonę, paėmė jo paaiškinimą, tikrino blaivumą. 2016-11-08 teismo posėdyje P. K. papildomai parodė, kad jis yra saugus ir atsargus vairuotojas, nagrinėjamo įvykio dieną jis tikrai nejautė ir negirdėjo, kaip kliudė kitą automobilį, nes toje vietoje buvo didelis triukšmas, jo automobilio langai buvo uždaryti, veikė ventiliatorius, be to, jis turi klausos problemų. Jis neturėjo jokio tikslo bėgti iš įvykio. Pripažįsta, kad padarė klaidą, kai neliko visko iki galo išsiaiškinti po to, kai atvykęs prie ežero A. Č. jį kaltino apgadinus jo automobilį. Jis pats prie ežero telefono neturėjo. A. Č. gal ir skambino policijai, tačiau jis nesuprato, kad policija iškviesta. Jis apžiūrėjo savo automobilį ir ant jo nematė jokių žymių. Ant jo automobilio yra daug apibrozdinimų iš seniau. A. Č. automobilio jis neapžiūrėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. teigimu, nukentėjusysis A. Č. ir liudytojas D. S. neteisingai papasakojo įvykio aplinkybes, nes toje vietoje, kurioje nurodoma, kad jis kliudė A. Č. transporto priemonę, jis sustojęs nebuvo, ten ir būtų neįmanoma sustoti, nes labai siauras kelias ir tada negalėtų kitos transporto priemonės pravažiuoti. Jis prie miško pamatė, kad jį vejasi raudonos spalvos automobilis, kuriuo atvykęs prie ežero ir išlipęs žmogus pasakė, kad jis atsitrenkė į jo automobilį.

Nukentėjusysis A. Č. teismo posėdyje (2016-09-28) parodė, kad galėjo įvykis būti š. m. rugpjūčio 5 d., tuomet jis atvažiavo į Granatos festivalį, kuris vyko Rumšiškėse, netoli muziejaus. Jis stovėjo eilėje, pavažiavo iki bilietų kasos, kur nusipirko bilietus, apsaugos darbuotojas jam nurodė sukti į dešinę, nes ten yra stovėjimo aikštelė. Pradėjęs sukti, pamatė, kad jį lenkia automobilis, kuris taip pat suko į dešinę pusę. Tas automobilis nubraukė jo automobilio kairės pusės priekinį sparną. Automobilio savininkas sustojo, išlipo, sakė, kad važiuoja prie ežero, siūlė pildyti deklaraciją. Jis nuėjo į savo mašiną, pasiėmė dokumentus. Kliudžiusio automobilio vairuotojas staiga persigalvojo ir pasakė, kad reikia kviesti policiją. Kviečiant policiją operatorei pasakė automobilio valstybinį numerį. Tuomet pamatė, kad vairuotojas staiga nuvažiavo į mišką. Apsauginis jam nurodė, atsistoti toliau nuo kelio, kad netrukdytų eismo. Jam buvo pasakyta, kad policijos ekipažas atvyks po 30 min. Jis nuėjo prie savo mašinos, paprašė vieno žmogaus, kad jį nuvežtų prie ežero, kur rado mašinos vairuotoją. Jam pasakė, kad iškvietė policiją ir kad jo lauks prie kasos. Policijai jis skambino vieną kartą tel. Nr. 112, po to policija jam perskambino ir pasakė, kad atvyks po pusės valandos. Iki ežero jį pavežė kažkas su Pegeout. Iki ežero jį pavežė, nes Toyota vairuotojas minėjo, kad važiuoja prie ežero. Kelio iki ežero jis paklausė vietinio.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio specialistas M. Z. parodė, kad įvykį atsimena, buvo vakaras, vyko kažkokia šventė, buvo gautas iškvietimas, kad kliudyta mašina ir kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykę į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį, kurio vairuotojas paaiškino, kad asmuo, kuris į jį atsitrenkė, nuvažiavo. Vairuotojas nurodė jį kliudžiusio automobilio markę ir numerius. Pagal nurodytą informaciją nustatė, jog automobilis priklauso P. K. Nustatė P. K. gyvenamąją vietą ir nuvyko pas jį į namus. P. K. jiems pasakė, jog vyko prie ežero maudytis, apvažiuodamas eilėje stovinčius automobilius, sukdamas į dešinę, atsitrenkė į automobilį, iš įvykio vietos jis išvažiavo. Policijos jis nekvietė, nes nematė tam reikalo. Liudytojas M. Z. paaiškino, kad jis su atvykusia kartu kita pareigūne apžiūrėjo transporto priemonę, kuri buvo apgadinta. P. K. transporto priemonėje buvo naujas įlenkimas, galinėje dalyje. Ant P. K. transporto priemonės buvo ir daugiau įbrėžimų, nubraukymų, kurie nesusiję su šiuo įvykiu, bet akivaizdu, kad vienas įlenkimas buvo būtent nuo šio įvykio, jis sutapo su kitai transporto priemonei nustatytu apgadinimu. Liudytojas M. Z. paaiškino, kad jie į įvykio vietą atvyko maždaug po 1 val. po gauto pranešimo apie įvykį, ten užtruko, kol formino įvykį. Į P. K. namus atvažiavo praėjus maždaug 2 val. po gauto pranešimo. Liudytojas parodė, kad kai jie atvyko į įvykio vietą, transporto priemonėje rado du jaunuolius – vairuotoją ir keleivį, transporto priemonė jau buvo šiek tiek patraukta į šoną, kad nesudarytų transporto kamščių, nes ten buvo didelis eismas. Įvykio vietoje buvo didelis triukšmas.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausioji patrulė J. B., kuri parodė, šioje byloje nagrinėjamą įvykį prisimena. Buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio, kai kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Buvo vakaras. Įvykis buvo Rumšiškėse, kur vyko šventė. Ji dirbo kartu su pareigūnu M. Z. Įvykio vietoje rado automobilį ir du jaunuolius. Ji jaunuoliams davė rašyti paaiškinimus, kuriuos jie surašė patys. Transporto priemonės markės neatsimena. Transporto priemonė stovėjo važiuojant link ūkinių vartų maždaug 100 metrų už apsaugos namuko. Kokie tiksliai buvo transporto priemonės apgadinimai, ji nepamena. Tai turi būti užfiksuota transporto priemonės techninės apžiūros akte. Kitos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės jie ieškojo pagal jos numerį ir, nustatę savininką, vyko į jo namus. Ten apžiūrėjo kitą transporto priemonę, kurios apgadinimai atitiko pagal visus matavimus prieš tai apžiūrėtos transporto priemonės apgadinimus. Liudytoja J. B. parodė, kad jai nekilo abejonių, jog tarp apžiūrėtų transporto priemonių buvo kontaktas. Liudytoja parodė, kad atvykusi į įvykio vietą buvo nuėjusi prie apsaugos darbuotojų, kurie dirbo renginyje, paklausti apie įvykį, tačiau jie nurodė nieko nematę.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, tą dieną kartu su A. Č. jo vairuojamu raudonu Passat markės automobiliu vyko į festivalį Rumšiškėse. Nuvažiavo link bilietų kasos, kur nusipirko bilietus. Apsaugos darbuotojas jiems nurodė sukti į dešinę pusę. Jie suko ir jiems besukant posūkyje juos lenkė kitas automobilis, kuris įbraukė jų mašiną. Automobilis juos lenkė iš to paties kelio, tik iš kitos juostos. Tiek į juos atsitrenkusio automobilio vairuotojas, tiek A. Č. išlipo iš automobilių, kalbėjosi. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje. Po to A. Č. išsitraukė telefoną ir pasakė, kad skambina policijai. Tuomet P. K. įsėdo į mašiną ir nuvažiavo. Liudytojas D. S. paaiškino, kad A. Č. automobilyje jie buvo keturiese, jis pats sėdėjo priekyje. Po įvykio jie pasiėmė daiktus ir išėjo į festivalį, pasiliko tik A. Č., kuris jam vėliau paskambino ir jis grįžo įvykio vietą, nes jo paprašė užpildyti dokumentas kaip įvykio liudininko, kiti kartu važiavę draugai negrįžo. Kai jis grįžo, A. Č. mašiną iš įvykio vietos buvo patraukęs, kad nekliudytų automobilių eismui, to paprašė apsaugos darbuotojas.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau - ir KET). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą - pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K. privalėjo laikytis KET 220 punkte nurodytos tvarkos, numatančios, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti; jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais; jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje situacijoje eismo dalyviai - P. K. ir A. Č. – nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl į eismo įvykio vietą turėjo būti kviečiama policija. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K., suprasdamas, kad jis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo padaryta žala kitai (ne jo vairuojamai) transporto priemonei, ir dėl kurio aplinkybių jis nesutarė su kitos transporto priemonės savininku, privalėjo pats pranešti policijai arba, policijai pranešus kitos transporto priemonės savininkui, laukti policijos įvykio vietoje. P. K. veiksmai - nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos nesulaukus atvykstančios policijos - formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką ir įvertinęs visą šioje byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad P. K. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio, nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą - priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat pirminių paaiškinimų, surinktų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo nurodęs, jog iš įvykio vietos jis nuvažiavo nesustojęs, nes nepajuto ir nepastebėjo, jog posūkyje kliudė kitą transporto priemonę, kurios vairuotojas jį pasivijo jau atvykusį prie ežero. Jis pats dėl įvykio, jei toks buvo, siūlė kviesti policiją, atvykę vaikinai kažkam gal ir skambino, tačiau ką šnekėjo, negirdėjo, jam nesakę, kad reikia laukti policijos, nuvažiavo, todėl jis nesuprato, kad jam reikia laukti policijos. Kadangi ant savo mašinos jokių naujų apgadinimų, išskyrus buvusius nuo seniai, nepastebėjo, policiją kviesti pats nematė pagrindo, be to, prie ežero nebuvo pasiėmęs telefono. Išsimaudęs, kaip ir planavo, ežere, P. K. tuo pačiu keliu, kuriuo atvažiavo, grįžo namo, kur jį ir rado policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams patikrinus P. K. blaivumą, nustatyta, kad P. K. buvo blaivus (0,00 promilės) (b. l. 12). P. K. transporto priemonė buvo apdrausta. Byloje buvo perklausytas teismui pateiktas skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, iš kurio nustatyta, kad policiją kvietė A. Č., kuris nurodė, jog įvažiavo į jo mašiną, nesutaria dėl kaltės; A. Č. paklausus, kur yra įvykis, A. Č. sakė „prie kasos nuvažiuosim“, taip pat įraše girdisi, kaip A. Č. nurodo savo automobilio markę ir klausia „kokia čia Toyota pas Jus“? Minėtame garso įraše užfiksuoto pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, kad po įvykio vyko pokalbis tarp A. Č. ir P. K., A. Č., kalbėdamas su bendrojo pagalbos centro operatore, paties P. K. tikslinosi jo automobilio markės, nes girdėti A. Č. klausimas, kuris pagal jo formuluotę galėjo būti užduodamas tik Toyota automobilio vairuotojui. Taip pat A. Č. pasakymas „nuvažiuosim prie kasos“ leidžia daryti išvadą, kad policijai buvo skambinama ne iš įvykio vietos, o, tikėtina, prie ežero – kad prie ežero tikrai vyko pokalbis byloje patvirtino tiek A. Č., tiek P. K.. Byloje ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad P. K. dėl įvykio vietoje buvusio didelio triukšmo ir jo turimų klausos problemų, kurias patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai, galėjo nejausti transporto priemonių kontakto. Teismo vertinimu, tai, kad P. K., kliudęs A. Č. vairuotą transporto priemonę, nuvažiavo prie ežero, kuris ir buvo jo kelionės tikslas, rodo, kad P. K. neturėjo ketinimo po įvykio slėptis pats ar slėpti eismo įvykio pėdsakų. Prie ežero buvo atvažiavęs ir A. Č., abu eismo dalyviai patvirtina, kad prie ežero jie kalbėjosi. Išsimaudęs ežere, P. K. grįžo namo. Byloje apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. Z. ir J. B. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo didelis triukšmas, taip pat patvirtino, kad apžiūrėjus P. K. transporto priemonę, joje buvo apgadinimų, nesusijusių su nagrinėjamu eismo įvykiu. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, P. K. iš tiesų galėjo iš eismo įvykio pasišalinti ne sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o iš pokalbio su A. Č. nesuprasdamas, kad reikia laukti atvykstančių policijos pareigūnų, nežinodamas konkrečios vietos, kur jų laukti, taip pat manydamas, kad eismo įvykio metu jis rimtos žalos nepadarė. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad P. K., negrįždamas į įvykio vietą laukti A. Č. iškviestų policijos pareigūnų, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl byla dalyje dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Tuo tarpu P. K. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą visiškai įrodyta teismui duotais nukentėjusiojo A. Č., liudytojų D. S., M. Z., J. B. parodymais, taip pat byloje esančiais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 63P-68203814-16 (b. l. 4-5); VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB specialisto 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7-8), A. Č. ir D. S. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 10, 11), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b. l. 13, 14), iš kurių matyti, kad P. K. 2016 m. rugpjūčio 5 d. 18 val. Kaišiadorių r. sav., privažiuojamajame kelyje prie Liaudies buities muziejaus, 1,20 km, vairuodamas transporto priemonę Toyota Corrola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, nedavė kelio kitai transporto priemonei, važiavusiai ta pačia kryptimi iš dešinės ir su ja susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K., duodamas parodymus dėl įvykio, patvirtino, kad jis nepastebėjo, kaip kliudė kitą transporto priemonę, vairuojamą A. Č., todėl P. K. teiginiai, kad jo kaltės dėl šio eismo įvykio nėra, pagrįsti tik prielaidomis apie eismo įvykio kilimo mechanizmą, kurio jis pats nematė, tuo tarpu iš tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusių ir jį mačiusių nukentėjusiųjų A. Č., liudytojo D. S. parodymų, sudarytos eismo įvyko schemos ir transporto priemonių techninės apžiūros aktų, kuriuose užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai dėl šio eismo įvykio, vienareikšmiškai matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko joms abiem darant posūkį į dešinę. P. K. eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Pagal KET 101 punktą, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad P. K. pažeidė paminėtus KET reikalavimus, eismo įvykis kilo dėl jo kaltės, todėl tokie P. K. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 str. 2 d.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą P. K., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – neteistas (b. l. 21), nedirba (b. l. 20), yra tik iš dalies darbingas (b. l. 36), administracine tvarka baustas tik vieną kartą (b. l. 16-17), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, už padarytą pažeidimą skirtina minimalaus dydžio sankcijoje nustatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284, 286-287 str., teismas

nutaria:

pripažinti P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ATPK 130 str. 1 d. P. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.