Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2009-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-385-511-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-12-18
Bylos Nr.
1A-385-511-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
V. S.
Nukentėjusysis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-385-511/2009Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Evaldo Vanago

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, Jolantai Činčikienei,gynėjui Stanislovui Butkevičiui,nuteistajam V. S.,nukentėjusiajam A. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir civilinio atsakovo AB ”(duomenys neskelbtini)” apeliacinius skundus dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-04-15 nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) pinigine bauda, priteista iš AB ”(duomenys neskelbtini)” 5093 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. G. bei 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo J. B.,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. buvo nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 6 d., apie 12.50 val., Panevėžio rajone, Panevėžio miesto aplinkkelio 5 km. 400 m., vairuodamas techniškai netvarkingą – neatlikus valstybinės techninės apžiūros, traktorių (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53, 60, 127, 131, 145 ir 153 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį t.y. prieš sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, iš anksto prieš manevrą įspėjamuoju signalu – kairiuoju posūkio šviesos signalu, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, neįspėjo kitų eismo dalyvių apie daromą posūkį, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, iš dešinės kelio pusės keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas į kairę nedavė kelio jį pradėjusiam lenkti automobiliui (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. G., dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu automobiliui (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į kairės pusės galinį traktoriaus (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ratą, buvo nesunkiai sutrikdyta A. G. ir automobilio (duomenys neskelbtini) keleivio J. B. sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. S. skundžia nuosprendį, prašo išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Apeliaciniame skunde nurodo, jog iš pradžių dėl šio autoįvykio buvo kaltinamas bei išteisintas A. G.. Apeliantas mano, jog A. G. išteisintas nepagrįstai, byla išnagrinėta pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, V. S. neįtraukus nukentėjusiuoju, taip suvaržant jo teises įrodinėti. Dėl to siekia proceso atnaujinimo anoje byloje. KET pažeidimų, už kuriuos nuteistas, V. S. teigia nepadaręs, o pažeidimai, kurie jam inkriminuoti nuosprendyje neturi nieko bendra su KET reikalavimais, jo atžvilgiu neteisingai išaiškintas ir taikyta BK 281 str. 1d. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog dėl autoįvykio kaltas A. G.. Kad pašalinti byloje esančius prieštaravimus, prašo skirti autotechninę ekspertizę.

Civilinis atsakovas AB ”(duomenys neskelbtini) ” apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio išsprendimo dalyje. Skunde teigiama, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500.000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100.000 eurų dėl žalos turtui. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama 500 eurų, t.y., 1.726,40 Lt suma. To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikas moka išmoką, neviršydamas įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog už eismo įvykio metu padarytą žalą kaltininko draudikas (ginčo atveju - AB „(duomenys neskelbtini) “) yra atsakingas dalinai ir atlygina žalą neviršijant draudimo sumų. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini) “ neturtinę žalą - 2.500,00 Lt, viršijančią Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintą draudimo sumą (1.726,40 Lt). Apeliantas prašo draudimo sumą neturtinės žalos atlyginimui civiliniams ieškovams turėtų būti paskirstyta tokia tvarka: A. G. - 300 eurų, t.y., 1.035,84 Lt ir J. B. - 200 eurų, t.y., 690,56 Lt

Nuteistasis V. S. prašė abu apeliacinius skundus tenkinti, jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą bei atmesti civilinio atsakovo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, o civilinio atsakovo – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas, civilinio atsakovo AB ”(duomenys neskelbtini) ” – tenkinamas dalinai.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pasisakyti dėl nukentėjusiojo A. G. kaltės šiame autoįvykyje, nes šiuo klausimu yra priimtas ir yra įsiteisėjęs Panevėžio m. apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. išteisinamasis nuosprendis.

Taip pat netenkinamas apelianto V. S. prašymas skirti autotechninę ekspertizę, nes byloje pakanka duomenų šiai baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti.

Skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje nurodoma veikos metu galiojusių Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 redakcija ( toliau KET).

Vadovaujantis suformuota teismų praktika, kaltininkui inkriminuojami KET pažeidimai apibrėžia kaltinimo ribas. (Teismų praktikos kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, publikuota Teismų praktikos biuletenio Nr.30).

V. S. pagal LR BK 281 str. 1 d. buvo kaltinamas, dėl to, kad 2007 m. sausio 6 d., apie 12.50 val., Panevėžio rajone, Panevėžio miesto aplinkkelio 5 km. 400 m., vairuodamas traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53, 64, ir 153 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumo, sukdamas į kairę nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. G., dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu automobilio (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. G. atsitrenkė į kairės pusės galinį traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ratą, eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. G. ir keleivio J. B. sveikata.

Nuteisdamas V. S. pagal BK 281 str. 1 d., teismas jam taip pat inkriminavo KET 60, 127, 131, 145 p. pažeidimus, kuriais V. S. nebuvo kaltinamas. Todėl dėl KET 60, 127, 131, 145 p. pažeidimų teismas V. S. pagal BK 281 str. 1d . kaltu pripažinti negalėjo. Tokiu būdu teismas išėjo iš kaltinimo ribų, pažeisdamas BPK 255 str. reikalavimus. Nors teismas nuosprendyje pasisakė, jog šitaip nesuvaržė kaltinamojo teisės į gynybą, jog tai neturi esminės įtakos nuteistojo teisės į gynybą realizavimui, tačiau kolegija su šiuo teiginiu nesutinka, kadangi teismas sava iniciatyva išplėtė kaltinimo apimtį, įtraukė į kaltinimą iš esmės skirtingas faktines aplinkybes, nenurodytas kaltinime. Kaltinimas gali būti keičiamas tik BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso dalyvių iniciatyva ir laikantis šioje normoje nustatytų reikalavimų. Nei prokuroras, nei nukentėjusysis keisti kaltinimų ir įtraukti į kaltinimą KET 60, 127, 131, 145 p. pažeidimus teismo neprašė. Baudžiamojo proceso įstatymo draudžiama teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, tai laikoma teisės į gynybą pažeidimu. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, esant blanketinei dispozicijai, kokia yra BK 281 str. 1 d., kitas to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnis (jo dalis, punktas ir pan.), kai pakeistos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą, pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalga, publikuota Teismų praktikos biuletenio Nr. 30). Todėl nuosprendis aptartoje dalyje turi būti naikinamas dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo ir pagal BPK 329 str. 4 p. turi būti priimamas naujas nuosprendis.

Vadovaujantis V. S. pareikšto kaltinimo ribomis, kolegija neturi pagrindo iš naujo svarstyti V. S. kaltės pagal KET 60, 127, 131, 145 punktus. Be to, byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo ir civilinio atsakovo skundą, todėl kaltinimo pakeitimas ir nebebūtų galimas.

Dėl tų pačių aplinkybių nesvarstytina dėl KET 64 p. numatyto pažeidimo, kurį iš kaltinimo pagal BK 281 str. 1d. pirmos instancijos teismas pašalino, kaip perteklinį. Kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo ir civilinio atsakovo skundą, todėl apelianto padėtis negali būti bloginama.

Kolegijos nuomone byloje nėra jokių įrodymų, jog V. S. padarė KET 153 p. numatytą pažeidimą, kuriuo pagal BK 281 str. 1 d. buvo kaltintas ir nuteistas V. S.: jog jis vairuodamas traktorių (duomenys neskelbtini) iš dešinės kelio pusės sukdamas į kairę nedavė kelio jį pradėjusiam lenkti automobiliui (duomenys neskelbtini) .

KET 153 p. nustato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir jį lenkiančioms transporto priemonėms.

Nors pirmos instancijos teismas pasisakė, jog V. S. pasukant į kairę, A. G. automobiliu (duomenys neskelbtini) buvo pradėjęs traktoriaus lenkimo manevrą, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad tuo metu kelyje iš viso būtų buvę V. S. vairuojamą traktorių lenkiančių transporto priemonių ar transporto priemonių, važiuojančių jam priešinga kryptimi.

A. G. parodė, jog važiuodamas pagal judėjimo kryptį savo eismo juosta rengėsi pralenkti priekyje važiavusį traktorių, rodė posūkio signalą, o priekyje važiavusiam traktoriui staiga pasukus į kairę, sureagavo staigiu vairo pasukimu į kairę bei stabdymu.

Byloje neužfiksuota pėdsakų ar kitokių objektyvių duomenų, rodančių traktoriaus judėjimo trajektoriją prieš susidūrimą su lengvuoju automobiliu, tačiau iš liudytojo J. K. bei nukentėjusiųjų A. G. ir J. B. parodymų visumos nustatyta, jog traktorius K-701, betarpiškai prieš sukdamas į kairę, judėjo važiuojamąją kelio dalimi arčiau dešiniojo kelkraščio, kas yra konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje. Šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas J. K. teisiamuosiuose posėdžiuose parodė, jog traktorius prieš darydamas posūkį važiavo pirmąją eismo juosta, priešpriešais jokių transporto priemonių nevažiavo. Kad traktorius važiavo arčiau dešiniojo kelkraščio ne kartą ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat 2008-12-18 teisiamajame posėdyje parodė nukentėjusieji A. G. ir J. B. (T.1, b.l. 38, 96, 68, 82, 70, 151, 152). Tai, kad traktorius važiavo arčiau dešiniojo kelkraščio, ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs ir V. S..

Nukentėjusiųjų A. G. ir J. B. parodymai, jog traktorius važiavo dalinai kelkraščiu, atsirado gerokai vėliau po įvykio. Šie jų parodymai mažiau patikimi, be to apeliacinės instancijos teismo posėdyje kategoriškai paneigti liudytojo J. K..

Apelianto V. S. parodymai, jog traktorius stovėjo ties sankryža, ruošiantis sukti į kairę, kad praleistų priešais važiuojančius vilkikus, jog buvo įjungtas ir veikė posūkio signalas, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesti nuosprendyje išsamiai išdėstytais motyvais. Šie V. S. parodymai nenuoseklūs, visiškai prieštarauja ne tik nukentėjusių A. G. ir J. B., bet ir bylos eiga nesuinteresuoto liudytojo J. K. parodymams.

Kad abi transporto priemonės prieš V. S. pasukant į kairę važiavo ta pačia eismo judėjimo juosta, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ties įvykio vieta pagal judėjimo kryptis yra po vieną eismo juostą, ką patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano prie jo duomenys - važiuojamosios kelio dalies plotis ties įvykio vieta kryptimi, kuria važiavo traktorius ir automobilis yra 3,6 m ( T.1, b.l. 9-13), tą taip pat patvirtina specialisto K.Griciaus išvada ir paaiškinimai.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano prie jo taip pat matyti, jog kairioji automobilio (duomenys neskelbtini) stabdymo žymė prasideda dešinėje eismo juostoje, 0,80 m atstumu nuo vidurio ištisinės linijos, tai reiškia, jog stabdymo pėdsako pradžioje A. G. automobilis buvo padėtyje, artimesnei pagal judėjimo kryptį savo eismo juostos važiuojamosios dalies viduriui.

Iš specialisto išvados ( T.1, b.l. 65-71) ir specialisto K.Griciaus paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, jog automobilis prieš stabdymą buvo pasuktas į kairę 3,3 laipsnių kampu, stabdymo pėdsakas tęsėsi 31,1 m , automobilis efektyvaus stabdymo režime kirto ištisine linija pažymėtą kelio ašinę liniją ir su traktoriumi susidūrė apie 0,5 m atstumu nuo ištisinės linijos priešingoje eismo juostoje.

Minėtos specialisto išvados 6-7 p. nurodoma, jog jeigu, tuo momentu, kai traktorius (duomenys neskelbtini) pradėjo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą posūkiui į kairę, automobilis (duomenys neskelbtini) jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą lenkimui, tai V. S. veiksmai, - vairuodamas techniškai netvarkingą traktorių (nedegė šviesos prietaisai) prieš posūkį į kairę sankryžoje, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir neįsitikino, kad tai bus saugu ir nesukliudys neleistinoje vietoje jo traktorių pradėjusiam lenkti automobiliui (duomenys neskelbtini), sudarydamas neišvengiamą kliūtį jo eismui ir grėsmę eismo saugumui, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (65-71 b.l.). Tačiau iš specialisto K.Griciaus, davusio šią išvadą, paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, jog minėta išvada yra sąlyginė. Išnagrinėjus bylos medžiagą matyti, jog nėra jokių duomenų, jog traktorius (duomenys neskelbtini) pradėjo įvažinėti į priešpriešinio eismo juostą posūkiui į kairę, kai automobilis (duomenys neskelbtini) jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą lenkimui. Bylos duomenys iš tiesų rodo, jog susidūrimo su traktoriumi metu automobilis (duomenys neskelbtini) dalinai – 0,5 m atstumu buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, kur atsitrenkė į traktoriaus galinį ratą, tačiau ne dėl atliekamo lenkimo manevro, o A. G., važiavusiam savo eismo juosta sureagavus į traktoriaus posūkį į kairę ir stabdant automobilį. Pats A. G. parodė, jog V. S. vairuojamą traktorių ketino apvažiuoti, neįvažiuodamas į priešingą eismo juostą. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie rodytų, kad traktorius (duomenys neskelbtini) pradėjo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą posūkiui į kairę, kai automobilis (duomenys neskelbtini) jau buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą stabdymo režime.

Posūkio rodymas dar nereiškia, jog pradėtas lenkimas, nes pagal KET naudojamos sąvokos “lenkimas” išaiškinimą - KET 20 p. - lenkimu laikomas vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog KET požiūriu betarpiškai prieš susidūrimą automobilis (duomenys neskelbtini) traktoriaus (duomenys neskelbtini) nelenkė, priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių, kurias pagal KET 153 p. sukdamas į kairę traktorius būtų privalėjęs praleisti taip pat nebuvo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog V. S. pažeidė KET 153 p.

Specialistas K.Gricius apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog situacijoje, kai traktorius pasuka į kairę iš važiuojamosios kelio dalies eismo juostos dešinės pusės ( ką patvirtina šioje byloje surinkti įrodymai), techniniu požiūriu autoįvykį sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai – traktoriaus vairuotojas sudarė pavojingą eismui situaciją pasukdamas į kairę, neįsitikinęs, kad toks manevras bus saugus, o automobilio vairuotojas sudarė pavojingą eismui situaciją, mėgindamas apvažiuoti traktorių, neišlaikydamas saugaus šoninio atstumo, be to, matydamas priekyje kliūtį kad išvengti susidūrimo, automobilio vairuotojas privalėjo stabdyti, nekeisdamas važiavimo krypties, techninę galimybę jis tam turėjo.

KET 145 p. numatė, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Šiuose V. S. veiksmuose matyti KET 145 p. reikalavimų pažeidimas, nes jis iš dešinės važiuojamosios dalies pusės pasuko į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, tačiau, kaip minėta šiuo KET pažeidimu V. S. nebuvo kaltinamas, todėl dėl šio pažeidimo V. S. nuteisimo pagal BK 281 str. 1d. klausimas nesvarstytinas, nes būtų išeita iš kaltinimo ribų.

V. S. taip pat buvo kaltinamas bei pagal BK 281 str. 1d. nuteistas ir dėl KET 53 p. pažeidimo.

KET 53 p. numatė, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių.

Pagal suformuotą teismų praktiką, kai pažeidžiamos specialios Kelių eismo taisyklės ir šie pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 281 straipsnyje numatytais padariniais, bendrųjų Kelių eismo taisyklių pažeidimai (pvz., KET 53 punktas) nuosprendyje papildomai nenurodomi. Pripažindamas, kad BK 281 straipsnyje numatyti padariniai kilo pažeidus bendrojo pobūdžio KET reikalavimus, teismas turi nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias šių KET reikalavimų pažeidimą. (Teismų praktikos kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų ( Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, publikuota Teismų praktikos biuletenio Nr.30).

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje konstatavo specialiųjų KET pažeidimų ryšį su pasekmėmis, tačiau nenustatė ir neišdėstė jokių aplinkybių, susijusių su bendrųjų reikalavimų, išdėstytų KET 53 p. pažeidimu (pvz., įvertinamos sudėtingos eismo sąlygos, kelio ruožo ypatumai ar kitos aplinkybės, rodančios, kad kaltininkas konkrečiu atveju turėjo būti atsargesnis), iš to seka, jog KET 53 p. pažeidimas konstatuotas vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis. Todėl kaltinimas V. S. pagal BK 281 str. 1 d. dalyje dėl KET 53 p. pažeidimo nepagrįstas, ir konstatuotina, kad V. S. tokios veikos nepadarė.

Kadangi V. S. jam pareikštuose kaltinimuose išdėstytų KET 53 ir 153 punktų pažeidimų, sukėlusių kaltinime nurodytas pasekmes, nepadarė, KET 64 p. pažeidimą iš kaltinimo pašalino pirmos instancijos teismas, V. S. baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl KET 60, 127, 131, 145 punktų pažeidimų nesvarstytinas, nes V. S. tuo nebuvo kaltinamas, pagal BPK 329 str. 1 p. apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir V. S. išteisintinas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kadangi priimamas išteisinamasis nuosprendis, dėl kitų V. S. apeliacinio skundo motyvų kolegija nebepasisako.

Civilinio atsakovo AB ”(duomenys neskelbtini)” apeliacinis skundas tenkinamas dalinai. Pagal BPK 115 str. 3 d. 2 p. išteisinus kaltinamąjį, kai nėra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-04-15 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. S. pagal BK 281 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. ir J. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Teisėjai Eligijus GladutisRičardas GilysEvaldas Vanagas