Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. RV-22-8399 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 81 parą arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė dviejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė, į jos laiką įskaitytas pagal 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas. Bausmės pradžia 2023 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga 2025 m. birželio 27 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 1 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-8399 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Komisija padarė išvadą, kad nors nuteistasis ir deda tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos procese, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai. A. V. viso teistas net 32 kartus, dar yra kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas eilę kartų už to paties pobūdžio nusikalstamas veikas, atlikęs bausmę išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, teismo pripažintas recidyvistu, yra pažeidęs bausmės atlikimo sąlygas – būdamas nuteistas darė naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis neprisiima kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų, ko pasėkoje jam yra sunku suvokti savo veiksmų pasekmes, jų atsiradimo priežastis ir sprendimo galimybes. Tikėtina, jog neturint pastovių pajamų asmeniui kils sunkumų integruojantis visuomenėje bei gali atsirasti poreikis įvykdyti finansinio pobūdžio nusikaltimą pakartotinai. Komisija, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad teigiami nuteistojo pataisos procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Teismas susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei nuteistojo A. V. asmens byla, konstatuoja, jog iš tiesų jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. O būtent nuteistasis gali būti paleistas lygtinai vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog jis pats sutinka būti lygtinai paleistas taikant intensyvią priežiūrą. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, vien formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro galimybės taikyti lygtinį paleidimą, kadangi reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Tuo tarpu įvertinus byloje esančią Socialinio tyrimo išvadą, Komisijos 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. RV-22-8399, nuteistojo asmens bylą, darytina išvada, jog materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui neegzistuoja, ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 1 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą Nr. RV-22-8399 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistajam A. V. buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Tokia rizika BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, tačiau reikalinga įvertinti ar nuteistasis daro pažangą tokią riziką mažindamas ir ar ta pažanga tokia įtikinanti, jog būtų galima spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, dabartiniame pataisos procese, jau bus efektyvus. Tačiau, vis tik nagrinėjamu atveju, teismas negali daryti išvados, apie akivaizdžią pažangą nuteistajam A. V. mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jo elgesyje vis dar vyrauja net aštuoniolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie daro įtaką nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Teismo vertinimu, nuteistasis ne tik, kad gali, tačiau ir privalo mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, o dabartiniame pataisos procese, nustačius tiek vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, negali būti sprendžiama, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų efektyvus.

Nors nuteistasis savo skunde nurodė, kad nesutinka su kriminogeniniais veiksniais, kiek jie susiję su finansais ir darbine veikla, tačiau teismas, tiek Socialinio tyrimo išvados kontekste, tiek pačio nuteistojo skundo kontekste šio argumento pagrįstu nelaiko ir jį atmeta. Visų pirma, pats nuteistasis skunde nurodė, jog 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau 2020 m. (duomenys neskelbtini), tada 2020 m. grįžo į Lietuvą ir Lietuvoje iki 2022 m. dirbo MB ,,(duomenys neskelbtini)“, o vėliau pardėjo vykdyti individualią veiklą. Taigi, toks dažnas darboviečių keitimas ir patvirtina kriminogeninį veiksnį – nestabilią darbo patirtį, kurią savo nutarime akcentavo ir Komisija, ir nors tokią savo darbinę veiklą nuteistasis vertina teigiamai, tačiau teismas su tuo nesutinka ir sprendžia, jog nuteistajam stinga įgūdžių užsiimt ilgalaike, tęstine darbine veikla, kuri užtikrintų tiek darbinį, tiek finansinį stabilumą. Be to dviprasmišką požiūrį į stabilų darbą atskleidžia ir tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebuvo linkęs dirbti jam siūlomo darbo, vertindamas jam siūlomus darbus kaip orumą žeminančius, ką ir pats nuteistasis nurodė pateiktame skunde. Šios aplinkybės teismo vertinimu itin neigiamai apibūdina nuteistąjį kaip nelinkusį iš esmės turėti stabilių pajamų, gaunamų iš legalaus darbo, juo labiau ir nuteistojo nusikalstamų veikų modelis yra paremtas finansinės naudos sau siekimu. Kartu pažymėtina, kad byloje yra duomenų apie nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus – 2023 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pateiktoje pažymoje Nr. NFP-22-299 nurodyta, kad nuteistojo atžvilgiu yra išduotas aktualus vykdomasis patvarkymas 647,01 eurų sumai, kurio jokia dalis kol kas nėra nei išieškota nei savarankiškai padengta. Ši aplinkybė, dviprasmiško nuteistojo požiūrio į darbą kontekste, išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia teismui spręsti, jog jis dar nėra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Be to sutiktina ir su Komisijos išvada, kad nuteistajam neturint stabilių pajamų gali kilti sunkumų integruojantis į visuomenę, gali atsirasti pakartotinio nusikalstamo elgesio poreikis finansų srityje. Nors su šiuo Komisijos argumentu nuteistasis savo skunde nesutiko, nurodydamas, jog darydamas nusikalstamą veiką jis dirbo ir gavo stabilias pajamas, teismo vertinimu būtent tai ir atskleidžia, jog nuteistojo poreikiams patenkinti nepakako lėšų gaunamų iš darbinių pajamų, kas paskatino jį nusikalsti. Tokiu būdu konstatuotas darbinis nestabilumas ir nuteistojo nevienareikšmis požiūris į darbą yra itin aktualūs dinaminių kriminogeninių veiksnių požiūriu.

Nesutinkama ir su nuteistojo skundo argumentu dėl netinkamo laisvės atėmimo bausmės pabaigos skaičiavimo, nes nors nuteistasis teigia, kad jam paskirtos bausmės pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau toks nuteistojo manymas yra klaidingas. Vadovaujantis BVK 30 straipsnio 1 dalimi nuteistieji, kuriems iki nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo nebuvo taikomas suėmimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sulaikomi ir konvojuojami į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytas bausmės atlikimo vietas. Tokiu būdu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia yra asmens faktinio sulaikymo pradžia, jei asmeniui nebuvo taikomas suėmimas, o patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenis buvo nustatyta, jog neteistojo atžvilgiu priėmus paskutinį apkaltinamąjį nuosprendį jis suimtas nebuvo, todėl laisvės atėmimo bausmės laikas pradedamas skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, o šiuo atveju faktinio sulaikymo diena buvo 2023 m. gegužės 27 d., bet ne 2023 m. balandžio 7 d. kuomet įsiteisėjo 2023 m. kovo 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų apkaltinamasis nuosprendis. Kartu šioje vietoje pasiakytina, jog būtent minėtame nuosprendyje nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybę yra pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistas, tokiu būdu nuteistojo skundo argumentas, jog Komisija klaidingai nurodė, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Kartu akcentuojama, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. V. neprisiima kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, ko pasėkoje jam yra sunku suvokti savo veiksmų pasekmes, jų atsiradimo priežastis ir sprendimo galimybes, nepasimoko iš savo praeities klaidų sistemingai kartoja to paties pobūdžio nusikalstamas veikas, veikia pagal analogišką nusikalstamų veikų modelį, kas teismo vertinimu, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo nusikalstamo elgesio raišką. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo savęs vertinimas išskirtinai teigiamai, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, kadangi teismas spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą vertina duomenų, apibūdinančių nuteistąjį visumą, nesuteikdamas prioriteto nei teigiamai, nei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms. Tuo tarpu įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog nenustatė jokių išskirtinai teigiamų, atskleidžiančių nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad Komisija atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra visiems be išimties nuteistiesiems taikomas institutas, priešingai, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo, reikalinga itin atidžiai įvertinti nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tam, kad būtų galima spręsti, jog nuteistasis yra pasiruošęs visapusiškai integracijai į visuomenę paremtą įstatymų laikymusi.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra savitikslis, asmuo, kuriam skiriama bausmė turi pajusti tam tikrus suvaržymus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus, iš kurių vienas yra asmens padariusio nusikalstamą veiką paveikimas, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šiuo metu nors formalusis pagrindas byloje nustatytas, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, kas neleidžia spręsti, jog lygtinis paleidimas, šioje proceso stadijoje, jau būtų aktualus. Atsižvelgiant į tai nuteistojo A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. RV-22-8399 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. RV-22-8399 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.