Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai R. Č., įgaliotai atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei – Ignatavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. V. 2024 m. kovo 16 d. apie 11.30 val. šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), sode, tyčia dešiniu delnu sudavė vieną smūgį R. Č. į kairį skruostikaulį, taip smurtaudamas sukėlė R. Č. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2. G. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad ėjo iš (duomenys neskelbtini) namo ir pamatė dirbančią R. Č.. Buvo mamos mirties metinės ir pagalvojo, kad užsuks pas R. Č. pakviesti į tas metines. Iš pradžių gražiai šnekėjosi ir kažkaip vėliau kilo konfliktas, gal jis pasikarščiavo, ir jai sudavė. Tada išsiskirstė ir tuo viskas baigėsi. Konfliktas įvyko ryte, šiais metais, kovo mėnesį, gali būti, kad kovo 16d. Su R. Č. yra pažįstami seniai, ji gyvena su jo broliu. Tą dieną jis su ja norėjo pasikalbėti ir pakviesti į mamos metines. Konflikto metu, R. Č. jį visokiais žodžiais irgi išvadinio, konfliktas buvo abipusis. Jis jai sudavė tik vieną sykį, nežino, kur tiksliai. Pripažįsta, kad galėjo suduoti į kairę veido pusę. Sudavė ir ji pasitraukė, dar kažką pasakė. Atsimena, kad ji pasakė, jog iškvies policiją. Jis jai tikrai nieko blogo nenorėjo. Po smūgio, ant nukentėjusiosios veido nematė jokių sužalojimų ir iki smūgio nematė jokių sužalojimų. Vėliau žmona pradėjo sakyti ir jis suprato, kad sudavė smūgį ir negerai padarė. Po įvykio su nukentėjusiąja nebuvo susitikęs, jos neatsiprašė. Nukentėjusiosios ieškinį pripažįsta pilna apimtimi. Net dalies žalos nėra atlyginęs. Įsipareigoja atlyginti žalą tokią, kokią priteis teismas.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Be pirmiau paminėtų kaltinamosios parodymų, G. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

4.1. nukentėjusiosios R. Č. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2024 m. kovo 16 d. apie 11 val., adresu (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo teritorijoje viena genėjo medžius. Maždaug 11 val. 15 min. prie jos priėjo pažįstamas G. V., kuris pakvietė ją į mamos metines, iš pradžių jų pokalbis su pažįstamu G. V. vyko ramiai. Po maždaug kelių minučių, vykstant jų pokalbiui, G.V. pradėjo kalbėti pakeltu balso tonu ir kaltino ją, kad ji sukursto pyktį tarp savo sugyventinio, bei pokalbio metu įžeidinėjo ją tokiais žodžiais: „(necenzūriniai žodžiai)“ ir šiuos žodžius vis kartojo. G.V. pokalbio metu vis ją kaltino nebūtais dalykais ir darėsi agresyvus. Kai G. V. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ji taip pat pakėlė savo balso toną. Vykstant pokalbiui, G.V. dešinės rankos delnu vieną kartą jai trenkė į kairįjį skruostikaulį, šiais veiksmais G. V. sukėlė jai fizinį skausmą. Kai G.V. jai trenkė, ji rankoje turėjo medžiui genėti skirtą akumuliatorinį įrenginį, gindamasi minėtu įrenginiu trenkė G.V. viena kartą, kur pataikė nepamena. Visas konfliktas vyko maždaug apie 5 minutes. Po jai suduoto smūgio G.V. išėjo link savo namų pusės, tačiau eidamas, nepamena ką, šaukė pakeltu balso tonu. Tarp jos ir G. V. panašių atvejų nėra buvę, tai pirmas kartas. Papildomai apklausta R. Č. parodė, kad ji jau davė parodymus šioje byloje, juos prisimena, davė teisingus. Nori pasakyti, jog po G. V. smūgio į kairį skruostikaulį jai toje vietoje paraudo, iš karto po smūgio stipriai skaudėjo, juto fizinį skausmą, kai po dviejų valandų ją apklausinėjo policijos pareigūnai skruosto nebeskaudėjo, bet buvo dideliame emociniame strese, šoke, dėl tokio G.V. elgesio. Jai buvo net iškviesta greitoji, nes nuo streso sukilo spaudimas, dėl ko atvykę medikai ją apžiūrėjo, nurodė išgerti vaistus nuo spaudimo, nervinės įtampos. Kadangi nei po įvykio, nei vėliau jos G.V. neatsiprašė, dėl ko ji jam neatleidžia, nes netoleruoja jo smurtinio elgesio. Prieš ją G.V. nėra naudojęs smurto, tai buvo pirmas kartas. Ji iki šio konflikto apie metus laiko su G.V. iš vis nebendravo, kiek žino su juo nebendravo nei jos sugyventinis K. V., nei jo sesuo S.. Pas medikus ji daugiau nesikreipė, bet buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, kur ją apžiūrėjo. Papildomai apklausta R. Č. parodė, kad ji jau davė parodymus šioje byloje, juos prisimena, davė teisingus, tačiau nori papildyti, kad G. V. smūgis delnu jai į kairį skruostikaulį buvo stiprus, kaip ir nurodė ankstesnėse apklausose, jai po suduoto smūgio stipriai skaudėjo, toje vietoje paraudo, patino, tai pamatęs sugyventinis K. V. jai skaudamą vietą šaldė, sušalusiais produktais iš šaldiklio. Tuomet skausmas aprimo, tačiau kaip ir nurodė pirminėje apklausoje dėl streso sukilo spaudimas, dėl ko jai buvo iškviesti medikai. Medikai jai liepė išgerti vaistų nuo spaudimo, ji juos išgėrė. Vakare dar gėrė vaistų ir nuo skausmo, sekančią dieną dar juto skaudant skruostikaulį valgant ar kalbant, o kai buvo nuvykusi pas teismo med. ekspertus, ko gero jau buvo praėję nuo įvykio dvi ar trys paros, tai jau nebeskaudėjo. Iki šiol G. V. jos neatsiprašė. Po šio įvykio nebendravo. Taip pat ji reiškia civilinį ieškinį 1000 euro neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 7-10, 44-55);

4.2. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo gauta elektronine greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, iš kurios matyti, kad 2024 m. kovo 16 d. 12.26 val. buvo apžiūrėta R. Č., įvykio aprašyme nurodyta, kad „pasak nukentėjusiosios į skruostą sudavė giminaitis. K. skruoste stebimas paraudimas“ (1 t., b. l. 37-41);

4.3. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis, R. Č. galėjo patirti fizinį skausmą (1 t., b. l. 34);

4.4. liudytojo K. V. parodymais apie tai, kad jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena sugyventinė R. Č. ir jų dukra I.. 2024 m. kovo 16 d. apie 11 val. kartu su sugyventine R. Č. genėjo namų valdoje esančius vaismedžius, galėjo būti apie 11.30 val. jis nuėjo traktoriaus, nes norėjo sukrauti šakas. Sukrovus šakas, jas išvežė ir vėl grįžo į vaismedžių sodą, kai pamatė link jo ateinančią verkiančią R. Č., jos kairysis skruostas buvo raudonas, patinęs, jis paklausė, kas nutiko. R. Č. jam pasakė, kad jai genint šakas, atėjo jo brolis G.V. ir sudavė vieną smūgį į veidą. Jis paklausė, dėl ko jis R. Č. mušė, tai R. Č. pasakė, kad įvyko žodinis konfliktas, jog G.V. ją kaltino nebūtais dalykais, dėl turtinių dalykų, turto pasidalijimo. Kadangi R. Č. jam pasakė, jog nori rašyti pareiškimą, tai jis paskambino 112 ir paprašė policijos pareigūnų atvykti. R. Č. jam keletą kartų sakė, kad jai skauda skruostą, jis pats atnešė iš šaldytuvo šalto maisto ir laikė kaip kompresą prie skruosto. Kai R. Č. grįžo su juo į kambarį, tai jis matė keliu nueinantį brolį G.V., su juo nebendravo. Jis su broliu G. V. nebendrauja jau apie du metus, nes nesutaria dėl palikimo, turtinių dalykų, tačiau tai nesusiję su šiuo ikiteisminiu tyrimu, todėl detaliau nepasakos (1 t., b. l. 90-93);

4.5. liudytojos E. S. parodymais apie tai, kad ji dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrule, dirbo 2024 m. kovo 16 d. kartu su T. Š., apie 11.43 val. gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur kaimynas trenkė pranešėjo žmonai į veidą kumščiu. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko R. Č., kuri buvo strese, susijaudinusi, ant jos kairio skruosto buvo matyti patinimas, paraudimas. Ji paaiškino, kad būnant sode, genint medžius, pro šalį ėjo sugyventinio brolis G. V., kuris pradžioje su ja bendravo mandagiai, o po to jai pradėjo reikšti priekaištus, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, delnu sudavė vieną smūgį jai į skruostikaulį, dėl ko R. Č. jautė fizinį skausmą. Kadangi R. Č. bepasakojant jaudinosi, nurodė, kad jai sukilo spaudimas, tai sugyventinis iškvietė medikus, kurie atvykę apžiūrėjo R. Č., suteikė pagalbą. Į priėmimo skyrių nevežė. R. Č. nurodė, kad rašys pareiškimą, dėl ko buvo supildyti procesiniai dokumentai. Po to kartu su kolega nuvyko pas nurodytą įtariamąjį G. V., kuris buvo namuose, nurodė, kad tarp jų buvo konfliktas, tačiau jis smūgio R. Č. nesudavė. G. V. įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą apklausai ir išvyko (1 t., b. l. 96-99);

4.6. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) lauke. Iš nuotraukų matome, kad įvykio vieta yra atvirame lauke, aplink matome medžius. Šalia yra įvairūs pastatai. Pats įvykis įvyko prie medžio. Apžiūrėjus įvyko vietą, jokių pėdsakų, turinčių įtakos bylos tyrimui nepaimta (1 t., b. l. 13-20);

4.7. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad perklausytas bendrojo pagalbos centro garso įrašas policijos registruojamų įvykių registre. Failas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-03-16 11_40_47)“. Pranešėjas, prisistatęs K. V., pranešė, kad kaimynas sumušė jo žmoną, iš kumščio į veidą dėjo ir nori pareiškimą rašyti, greitosios nereikia, kaimynas pabėgo (1 t., b. l. 24-26);

4.8. į pranešimą reagavusių policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad peržiūrimi ir aprašomi pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojama (toliau pareigūnas Nr. 1). Pareigūnė, kurios kūno kamera nefilmuojama, (toliau pareigūnė Nr. 2). Vaizdo įraše fiksuojama, kad pareigūnai atvyksta (duomenys neskelbtini), kaimiškoje vietovėje į gyvenamojo namo kiemą. Juos pasitinka vyriškis, apsirengęs raudona striuke, tamsiomis kelnėmis (toliau vyriškis Nr.1). Jis pasako, kad buvo konfliktas ir moteriai trenkė į veidą. Vyriškis Nr. 1 veda pareigūnus į namo vidų. Namo tarpduryje juos pasitinka moteris, apsirengusi balta palaidine su dramblio piešiniu priekyje ir tamsiomis kelnėmis (toliau – R. Č.). R. Č. pakviečia pareigūnus atsisėsti prie stalo ir ima aiškinti situaciją: „keliu eina G. V., kaimynas. Pasisveikina, pakviečia į mamos metines. Paskui svarsto, kaip pranešti seseriai, nes su ja nebendrauja. R. Č. jam papriekaištavusi, kad jis pats nebendrauja. Po to G. V. įsiaudrino, pradėjo kelti balsą, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu įsiaudrinęs G. V. trenkė delnu vieną kartą jai į skruostą, o R. Č., tuo metu rankose turėjusi pjūklą, trenkė jam atgal su pjūklu. Ji nežinanti, ar kliuvo kaimynui. R. Č. sako, kad jaučiasi įskaudinta tokio grubaus kaimyno elgesio, nori rašyti pareiškimą. Be to, pro šalį ėjo jo žmona su anūke ir ėmė šaukti: „ką tu čia darai!“ G. V., mojuodamas rankomis, parbėgo namo“. R. Č. sako, kad dabar ji bijanti susitikti kaimyną, kad kiekvieną kartą nepultų muštis. Tai buvo pirmas jos ir kaimyno konfliktas. Pareigūnas apklausia R. Č.. R. Č. sako, kad reikia medikų, nes labai sušoko spaudimas, virš 200. Pareigūnas Nr. 1 pasako, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, pasiūlo skambinti greitajai pagalbai. Vyriškis Nr. 1 kviečia greitąją pagalbą, o pareigūnai išeina į tarnybinį automobilį. Antrame vaizdo įraše filmuojama gyvenamojo namo kambaryje, dienos metu. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kad kambaryje prie stalo sėdi pareigūnas Nr. 1 ir pareigūnė Nr. 2. Jie abu prieš save turi įsijungę kompiuterius, pildo procesinius dokumentus. Prieš juos sėdi vyriškis Nr. 1. Kartu kambaryje yra du paramedikai ir R. Č.. Paramedikai atsisveikina ir ketina išeiti iš kambario. Pareigūnas Nr. 1 jų paklausia, kaip dėl skruostikaulio sumušimo. Paramedikė pasako, kad nieko ypatingo, tik paviršinis sumušimas ir išeina. Tuo tarpu R. Č. pasistato kėdę prie stalo ir atsisėda prieš pareigūnus. Pareigūnas Nr. 1 pasako, kad supažindins ją su pareiškimo tekstu. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 27-29);

4.9. 2024 m. birželio 17 d. akistatos tarp nukentėjusiosios R. Č. ir įtariamojo G. V. metu, kiekvienas tvirtino savo parodymus ir kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 56-59).

5. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

6. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Byloje įrodyta, kad G. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2024 m. kovo 16 d. apie 11.30 val. šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), sode, tyčia dešiniu delnu sudavė vieną smūgį R. Č. į kairį skruostikaulį, taip smurtaudamas sukėlė R. Č. fizinį skausmą. Šios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo parodymais, kad įvykus konfliktui galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajai į kairįjį skruostą ir sukelti fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai: nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, specialisto išvada, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai bei kiti duomenys. Bylos faktinės aplinkybės aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad G. V. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

7. Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja

8. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas R. Č. prašymas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis G. V. atlygino nukentėjusiajai padarytą 490 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą, likusioje dalyje nukentėjusioji ieškinio atsisako. Teismo posėdyje kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji atleido kaltinamajam, su juo susitaikė.

9. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 38 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai.

10. Šioje byloje kaltinamasis G. V. visiškai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi ir parodė apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai R. Č. 500 Eur neturtinės žalos bei 490 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kitoje dalyje nukentėjusioji ieškinio atsisakė. Kaltinamasis G. V. ir nukentėjusioji R. Č. susitaikė, kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusioji su tuo sutiko. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė vienkartiniu smūgiu nukentėjusiajai į veidą. Kaltinamasis G. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, jis dirba. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis, o taip pat atsižvelgdamas į vieningą proceso dalyvių nuomonę, teismas mano, kad šis įvykis kaltinamajam G. V. taps pamoka, kad jis padarys teigiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis G. V. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikomas BK 38 straipsnis ir kaltinamasis G. V. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

11. Nukentėjusiosios R. Č. pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamojo G. V. 1 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Kaltinamasis G. V. ir nukentėjusioji R. Č. sudarė susitarimą dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji sumažino ieškiniu prašomą sumą iki 500 Eur neturtinės žalos ir 490 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinio atsisakė. Paminėta neturtinė žala įrodyta byloje esančiais duomenimis, kaltinamasis G. V. jos neneigia, ją atlygino teismo posėdyje, todėl procesas dėl nukentėjusiosios R. Č. civilinio ieškinio nutraukiamas.

12. Kaltinamajam G. V. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

13. Kaltinamasis G. V. laikinai sulaikytas nebuvo.

14. Daiktai turintys reikšmės bylai tirti – CD su kūno kameros ir bendrojo pagalbos centro garso įrašu paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

G. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja R. Č. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais ir tvarka) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G.V. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – CD su kūno kameros ir bendrojo pagalbos centro garso įrašu palikti byloje.

Išaiškinti G. V., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.