Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. Anykščių r., (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2001-06-18 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalį pataisos darbais be laisvės atėmimo darbovietėje 4 mėnesių laikui, išskaitant iš nuteistojo uždarbio į valstybės pajamas 5 procentus; 2) 2003-06-18 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. R. laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m. kovo 15 d., Anykščių r.,(duomenys neskelbtini) savo namuose, artimoje aplinkoje, keikdamas necenzūriniais žodžiais, varydamas iš namų, smurtaudamas ir grasindamas nužudyti sistemingai baugino savo sugyventinę R. S. naudodamas psichinę prievartą, o 2012 m. kovo 15 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečio sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio tarpusavio konflikto metu, įžeidinėjo R. S. necenzūriniais žodžiais bei smogė jai vieną kartą delnu į veidą ir taip sukėlė R. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino ir parodė, jog jis gyvena su R. S.. Š.m. kovo 15 d. buvo svečių, jie gėrė alkoholį. Paskui susipyko ir tarp jo ir R. S. kilo konfliktas. Pradėjus R. S. priekaištauti, jis supyko, kilo triukšmas, neprisimena ar pastūmė ar su ranka sudavė sugyventinei per veidą. Jie pykstasi dėl to, kad R. S. pastoviai priekaištauja dėl pinigų ir dėl to, jog jis jos neveda. Tarp jo ir sugyventinės kyla konfliktas po to, kai ji pradeda jam priekaištauti. Sužaloti sugyventinės ar nužudyti negrasino, nevarė jos iš namų. Teigė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sugyventinės atsiprašė.

N. R. S. parodė, jog ji gyvena kartu su kaltinamuoju A. R., augina sūnų. Nurodė, jog sugyventinis A. R. smurtauja prieš ją, varo iš namų, grasina nužudyti. Ji ne vieną kartą buvo sumušta. Kaltinamasis dažnai ją baugina, mėto į ją įvairius daiktus – indus, peilius, grasina nužudyti. Žinodama, kad jis buvo nuteistas už buvusios sutuoktinės sumušimą, todėl ji bijo ir tiki, jog jis savo ketinimus gali įvykdyti. Vaikas taip pat bijo kaltinamojo A. R.. 2012 m. kovo 15 d. su draugais gėrė alkoholį, o po to pradėjo priekaištauti, varyti iš namų. Ranka smogė į veidą. Nuo smūgio jai skaudėjo veidą. A. R. ties stovėjusios sūnaus galva trenkė į sieną, nuskilo plytelės dalis ir šukės nukrito vaikui ant galvos. Ji gelbėdamasi iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi kaltinamasis nesiliovė smurtavęs ir toliau prieš ją smurtavo, vartoj necenzūrinius žodžius, todėl ji įrašė pokalbį ir pateikė policijos pareigūnams. Dėl tokių jo veiksmų ji jaučiasi nesaugi ir mano, jog jo grasinimai yra realūs, nes yra agresyvus, jo bijo ir vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina byloje esantis 2012 m. kovo 15 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtos gyvenamojo namo, kuriame gyvena nukentėjusioji ir kaltinamasis, virtuvė. Apžiūros metu rastas nudaužtas sienos plytelės kampas, nuo grindų 1,60m aukštyje, ir šukės. (b..l. 6-8)

Iš 2012 03 16 išraše iš medicininių dokumentų nurodytas R. S. nustatytas veido sumušimas. (b.l.15)

Iš 2012 03 19 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš nukentėjusios R. S. paimtas mobilaus ryšio telefonas“Nokia 6303ci“, kuris apžiūrėtas ir rastas įrašytas R. ir S. pokalbis, kurio metu R. šaukė, grasina susidoroti su S., nužudyti, varo iš namo (b.l.21-22)

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu , konstatuoja, jog kaltinamojo A. R. kaltė, jog jis baugino R. S. naudodamas psichinę prievartą – grasindamas nužudyti, keikdamas necenzūriniais žodžiais, varydamas iš namų, smurtaudamas ir 2012 m. kovo 15 d. apie 19 val., būdamas girtas, mažamečio vaiko akivaizdoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu , įžeidinėjo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, smogė jai delnu į veidą, sukeldamas fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Tai patvirtino ir posėdžio metu perklausytas garso įrašas. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino teigdamas, jog jis negrasino sužaloti ar užmušti nukentėjusiąją, jos nebaugino. Nukentėjusioji R. S. teismui davė aiškius ir nuoseklius parodymus, jog jos sugyventinis ne tik tą dieną ją terorizavo, baugino, bet jau keletą metų ją terorizuoja – grasindamas užmušti, ją sužaloti, varydamas iš namų, sakydamas, jog atims vaiką, elgdamasis agresyviai jos atžvilgiu. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji pastoviai jaučia baimę. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismui nėra jokio pagrindo, nes teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų sugyventinį apkalbėti. Nukentėjusios parodymus patvirtina pateiktos specialisto išvados (b.l.18,19), kuriose nurodyti nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kaltinamojo veiksmų (b.l.20), garso įrašas, išrašas iš įvykių paieškos (b.l.52). Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis sistemingai, išsakydamas grasinimą užmušti, varydamas nukentėjusiąją iš namų, įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais siekdamas, kad nukentėjusioji jaustų baimę, sistemingai baugino nukentėjusiąją, naudodamas psichinę prievartą.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

A. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena nesunki, o antra apysunki (LR BK 11 str.3d.4d.), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, t.y. A. R. darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo.

A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi.

Vertindamas kaltinamojo A. R. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei LR BK 41 str. 2d., 54 str. nuostatas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę, numatytą sankcijoje. Bausmės dydis nustatytinas mažinant nuo vidurkio link minimumo. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str.) Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ( LR BK 66 str.) Teismas įvertinęs kaltinamojo A. R. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą daro išvadą, jog A. R. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 str. ir paskyrus teismo įpareigojimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. R. skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 304 - 307 str.

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nubausti:

- pagal LR Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – penkiems mėnesiams laisvės atėmimo.

- pagal LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5dalies 1punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. R. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą penkiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti laiką A. R. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-03-21 iki 2012-03-22 dienos.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7p.ir 67 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose Programose ir 8 MGL (130 Lt x 8= 1040 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą . Įmoka turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini))

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.