Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-21 · Administracinė byla Nr. eI-1597-257/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
eI-1597-257/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00354-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Atsakovas
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos
Pareiškėjas
N. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1597-257/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00354-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.1; 1.16.5; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant atsakovo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos atstovei Renatai Žymantienei,nedalyvaujant pareiškėjai N. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Šiaulių apygardos probacijos tarnybai dėl žalos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos N. M. skundas, kuriuo prašoma priteisti 463,49 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 49 ct) žalos atlyginimo už laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. liepos 4 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pareiškėja N. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (17 b. l.). Pareiškėja prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (22 b. l.).

Šalies argumentai

Pareiškėja N. M. skunde (1–6 b. l.) nurodė, kad ji vykdė tarnybą Šiaulių apygardos probacijos tarnyboje (toliau – Šiaulių APT) nuo 2005-08-29 iki 2014-07-04. Minėtu laikotarpiu jai nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Raštišku prašymu ji kreipėsi į atsakovą, prašydama apskaičiuoti turtinę žalą, susidariusią dėl tarnybinės uniformos neišdavimo. Mano, jog tarnybinės uniformos dalys jai nebuvo išduotos neteisėtai. Ginčijamu laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti tarnybine uniforma nebuvo įgyvendinta. Tačiau atsakovas neįvykdė iš Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 24 straipsnio kylančios savo pareigos nei vienu iš teisės aktuose numatytų galimų būdų: nei išduodant naujas tarnybinės uniformos dalis, nei už neišduotas tarnybinės uniformos dalis mokant piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad šio pobūdžio bylose jau yra suformuluota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Mano, kad patirtos žalos dydis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis teisės aktuose numatytu kompensacijos už laiku neišduodamas tarnybinės uniformos dalis dydžiu (t. y. 30 procentų atitinkamos tarnybinės uniformos dalies vertės).

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apygardos probacijos tarnyba atsiliepime (12–13 b. l.) ir atsakovo atstovė Renata Žymantienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 24 straipsnyje nurodyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, kuri pareigūnams išduodama nemokamai. Pažymėjo, kad pareiškėja pradėjo dirbti Šiaulių apygardos probacijos tarnyboje (iki 2012-07-01 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių regiono pataisos inspekcija) nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2005 m. iki 2014 m. liepos 4 d. pareiškėja nė karto nėra raštu kreipusis į įstaigos vadovą dėl tarnybinės uniformos išdavimo ar kompensacijos. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymas Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“. Šiuo įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – Tvarka) 1 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Tvarkos 2 ir 3 punktuose reglamentuota piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos: Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Priėmus tinkamą sprendimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Nurodė, kad 2005-2014 metais pareiškėja nesivadovavo ankščiau minėta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjai nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamų pareigūnų uniformų tinkamumas toliau jas dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Nuo 2014 m. liepos 4 d. pareiškėja buvo atleista iš tarnybos Šiaulių apygardos probacijos tarnyboje ir šiuo metu įstaigoje nedirba, o 2015 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į įstaigą tik dėl pažymos apie turtinę žalą, susidariusią dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, išdavimo. Pagal 2014 m. liepos 23 d. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6-KS-1(14)/S-2 2015 m. liepos 23 d. papildymo protokolą Nr. ST-106/LR3/ESP-5(15)/S-5 (toliau – Protokolas) turtinė žala, susidariusi dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, protokole nustatyta tvarka gali būti apskaičiuojama ir atlyginama tik pagal pataisos pareigūnų, kurie tarnauja atitinkamoje įstaigoje (protokolo 1 punktas) prašymus. Protokolo nuostatos netaikomos asmenims, kurie atleisti iš tarnybos ir nėra pataisos pareigūnai. Pažyma apie pareiškėjai priklausiusias ir neišduotas tarnybines uniformos dalis ir jų vertes buvo parengta vadovaujantis Protokolo nuostatomis, nes įstaiga kitokių duomenų apie tarnybinių uniformų dalių vertes nekaupė. Laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2014 m. įstaigoje dirbantiems pareigūnams, taip pat ir pareiškėjai, tarnybinė uniforma nebuvo išduodama, nes nebuvo skiriami biudžeto asignavimai pareigūnų tarnybinėms uniformoms įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Šiaulių apygardos probacijos tarnybos neprašė kompensuoti žalą, galimai susidariusią dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, tuo nesilaikydama ikiteisminių procesų tvarkos bei procesų ekonomiškumo principų, taip pat į tai, kad pareiškėja šiuo metu nėra pataisos įstaigos pareigūnė ir prašo priteisti patirtą žalą už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. liepos 4 d., teismo prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. nuostatomis, pareiškėjos reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą bei skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jeigu teismas patenkintų pareiškėjos reikalavimą, prašo teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjamojoje byloje atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nurodė, kad įstaigoje nėra numatyti papildomi asignavimai tokiems reikalavimams, biudžetas buvo suplanuotas sausio mėn., o kad būtų galima įvykdyti pareiškėjos prašymą, reikia planuoti iš naujo biudžetą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos N. M. skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Byloje kilęs ginčas dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos buvusios pareigūnės teisės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo laiku negavus tarnybinės uniformos dalių. Pareiškėja N. M. skunde nurodė, kad ji vykdė tarnybą Šiaulių apygardos probacijos tarnyboje nuo 2005-08-29 iki 2014-07-04, šiuo laikotarpiu jai nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos 2015 m. gruodžio 14 d. pažymos Nr. VD-392 (7 b. l.) matyti, jog pareiškėjai laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2013 m. nebuvo išduotos priklausiusios atitinkamos tarnybinės uniformos dalys. 2014 m. liepos 23 d. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6-KS-1(14)/S-2 2015 m. liepos 23 d. papildymo protokolo Nr. ST-106/LR3/ESP-5(15)/S-5 nuostatos nagrinėjamo byloje netaikytinos, kadangi minėtas protokolas pasirašytas tuo metu, kai pareiškėja nebevykdė tarnybos Šiaulių apygardos probacijos tarnyboje.

Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjai laiku nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjos turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas) bei kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. Statuto (redakcija, galiojusi iki 2015-03-01) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalyje numatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (galiojusi iki 2014-05-01) 1 punkte reglamentuojama, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Vadovaujantis šiuo žiniaraščiu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Taigi, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas esant pareigūno prašymui. Nors rašytinių prašymų dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių pareiškėja atsakovui nebuvo pateikusi, tačiau jai tarnybos metu nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys vietoj nusidėvėjusių, nei tarnybos metu ar ją atleidžiant nebuvo išmokėta piniginė kompensacija. Be to, rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo nepateikimas nepaneigia teisės gauti žalos atlyginimą teismine tvarka, taip pat nepaneigia fakto, jog pareiškėjos tarnybinė uniforma ar jos dalys buvo nusidėvėjusios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., LVAT išplėstinės kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas.

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji prašo priteisti iš atsakovo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos žalą, sudarančią 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės kompensaciją už neišduotą uniformą. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija to, kad pareiškėja patyrė žalą, sudarančią 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės kompensacijos už neišduotą uniformą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja atsisakė uniformos ar jos dalių, tačiau neginčijama, kad ji tinkamai nebuvo aprūpinta tarnybine uniforma dėl atsakovo kaltės, kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą. Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėja neteikė atsakovui prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, neįrodo, kad uniforma buvo tinkama dėvėti toliau ir pasibaigus nustatytam dėvėjimo terminui. Toks nesikreipimas dėl kompensacijos išmokėjimo už neišduotas uniformos dalis, kuris gali būti pateikiamas tik tuo atveju, jei uniforma tinkama dėvėti ir toliau, gali ir turėtų būti vertinamas kaip asmens nuomonė apie tai, jog uniforma toliau dėvėti nėra pakankamai tinkama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisminę praktiką ir teisinį reguliavimą, įvertinus atsakovo neteisėtus veiksmus (tarnybinės uniformos dalių pareiškėjai neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais), laikotarpį, kurio metu pareiškėjai nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jai išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, spręstina, kad pareiškėja turi teisę į nuostolių, atsiradusių laiku neišdavus uniformos dalių, atlyginimą. Kadangi pareiškėja turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatymo numatytas garantijas, nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjos prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei.

Pareiškėja prašomos priteisti žalos dydžio nepagrindžia objektyviais įrodymais, bet apskaičiuoja kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjos patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (LVAT išplėstinės kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Tokiu būdu, atsakovui nevykdant prievolės aprūpinti pareiškėjos tarnybine uniforma, atsirado pagrindas žalai atlyginti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėja, negaudama įstatymu garantuotos tarnybinės uniformos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, patyrė nuostolius, kurių dydis pagrįstas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos 2015 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. VD-392 (7 b. l.). Pareiškėjai N. M. iš atsakovo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos priteistina 463,49 Eur žalos atlyginimo už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Atsakovas prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti senaties terminą. Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai taikytini tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, daroma išvada, kad pažeidimas, su kuriuo pareiškėja sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, vertinamas kaip turintis tęstinį pobūdį. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjos tarnyba pas atsakovą baigėsi 2014-07-04, o į teismą ji kreipėsi 2016-02-02, tai yra nepažeisdama 3 metų termino. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos, kaip pareigūnės, laiku negavusios tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai teismine tvarka yra ginami visa apimtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015, 2014 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-430/2014, 2014 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-249/2014, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1032/2014 ir kt.).

Atsakovas Šiaulių apygardos probacijos tarnyba prašo atidėti sprendimo įvykdymą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, jog įstaigoje nėra numatyti papildomi asignavimai tokiems reikalavimams, biudžetas buvo suplanuotas sausio mėn., o kad būtų galima įvykdyti pareiškėjos prašymą, reikia planuoti iš naujo biudžetą.

LR CPK 284 straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėję kad LR CPK 284 straipsnyje numatyta teismo teisė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodę, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-917/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Šalies sunki turtinė padėtis, kuria yra grindžiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo, yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir sprendžiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ji kiekvienu atveju turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į konkrečią individualiam ginčui reikšmingą situaciją. Sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumas turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis ir įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-917/2011). Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903, 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113 ).

Pažymėtina, kad atsakovas teiginiams dėl nepakankamo finansavimo pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė finansinių duomenų apie savo finansinę padėtį 2016 metais, o, kaip jau buvo minėta, teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumas turi pagrįstas konkrečiais įrodymais ir duomenimis, leidžiančiais daryti išvadą, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra būtinas. Be to, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma nėra labai didelė, pareiškėjos teisių pažeidimas tęsiasi jau gana ilgą laikotarpį, todėl toks sprendimo vykdymo atidėjimas neatitiktų interesų pusiausvyros principo. Pastebėtina, jog atidėjus sprendimo įvykdymą vieneriems metams būtų pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas teises, jas gerbti ir ginti. Išieškotojo teisė susigrąžinti skolą iš skolininko turi būti ginama, o skolininkas privalo gerbti šią išieškotojo teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo prašymo atidėti sprendimo įvykdymą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. M. skundą tenkinti.

Priteisti iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 463,49 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 49 ct) turtinės žalos, padarytos neišdavus tarnybinės uniformos dalių, atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė