- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-07
- Bylos Nr.
- I-196-386/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, vertėjaujant Dainai Bžeskienei, dalyvaujant pareiškėjai L. B., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovui Edmundui Gustainiui, 2008-04-01 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui dėl institucijos neveikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. B. prašo teismo pripažinti, kad jos vyras V. B. (duomenys neskelbtini) mirė laive (duomenys neskelbtini) dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, surašyti N-1 formos aktą.
Pareiškėja skunde (b.l. 4-6) nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius 2007-12-18 raštu Nr. SD-21723 pranešė jai, kad darbo sąlygos laive (duomenys neskelbtini) buvo blogos, dažnai gedo pagrindinis variklis ir kiti laivo mechanizmai, dėl šių gedimų laivo mašinų skyriuje buvo išmetamos dujos, kurios kenkė laivo įgulos nariams. Nors ir padaryta tokia išvada, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius atsisakė pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe pareiškėjos vyro V. B. mirtį. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius be jokio pagrindo daro išvadą, kad mirties neįtakojo blogos ir nepakenčiamos darbo sąlygos laive, institucija nenustatė, ar V. B. liga susijusi su darbu, ar ne. Pareiškėja teigia, kad jos vyras visą gyvenimą buvo sveikas ir nesiskundė (duomenys neskelbtini), dėl nepakenčiamų darbo sąlygų mirė dėl (duomenys neskelbtini), todėl V. B. liga buvo susijusi su darbu. Prieš darbą laive vyras buvo pasitikrinęs sveikatą ir jokių ligos požymių nebuvo nustatyta, jis buvo tinkamas darbui laivyne. Pareiškėjos nuomone V. B. mirtis atitinka nelaimingo atsitikimo darbe sąlygas, kadangi (duomenys neskelbtini) neužtikrino saugių darbo sąlygų laive (duomenys neskelbtini), kurias privalėjo užtikrinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. L. B. nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius nesikreipė į ekspertus. Atliekant V. B. mirties tyrimą nebuvo nustatyta, kad liga nesusijusi su darbu, todėl Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius negalėjo vadovautis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 12 punktu, atsisakydamas surašyti nelaimingo atsitikimo aktą.
Pareiškėja ir jos atstovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. B. mirė darbo vietoje, Rio de Žaneiro uosto kontrolė nustatė net 20 trūkumų laive, ekspertas teismo posėdžio metu vienareikšmiškai neatsakė, kad prieš keletą metų buvo nustatyta liga, kurios pasekmė (duomenys neskelbtini). Atstovas mano, kad V. B. (duomenys neskelbtini) lėmė blogos darbo sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius atsiliepime (b.l. 10) nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorius Edmundas Gustainis tyrė mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu mirė laivo (duomenys neskelbtini) refmechanikas V. B.. Surinkus ir įvertinus su mirties aplinkybėmis susijusią medžiagą, nustatyta, kad V. B. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), nustatytas gydytojo P. C. J.. Duomenų apie kitas V. B. mirties priežastis Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius neturi. Žmogaus palaikų konservavimo akte nurodyta, kad nebuvo jokių kontraindikacijų. Tai patvirtina, kad V. B. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 12 punktu, nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo nutrauktas. Pagal įmonės pateiktus dokumentus, korespondenciją galima spręsti, kad darbo laive sąlygos buvo blogos, tačiau pagrindiniai gedimai laive (duomenys neskelbtini) buvo birželio-rugpjūčio mėnesiais, o V. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus nemažai laiko po šių gedimų pašalinimo. Atsakovo nuomone, reikia įvertinti ir tą faktą, kad V. B. laive (duomenys neskelbtini) dirbo refmechaniku, o ne vienu iš mechanikų, remontavusių ir prižiūrėjusių pagrindinio variklio darbą. Atsakovas pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbuotojai neturi galimybės, laivui esant vandenyne ar jūroje, atlikti jo patikrinimo; kreiptis į ekspertus neturėjo galimybės, nes V. B. kūnas prieš jį pargabenant buvo balzamuotas, o netikėti gydytojo Paulo C. J. išvada nebuvo pagrindo.
Atsakovo atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad eksperto teismo posėdžio metu duota išvada visiškai įrodo, kad V. B. mirė ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius 2007-11-16 rašte Nr. SD-19587 (b.l. 11) „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojo V. B. mirties“ užfiksavo išvadą, kad kenksmingi ir pavojingi veiksniai, galėję įtakoti nukentėjusiojo mirtį, darbo vietoje nenustatyti; V. B. mirė dėl ligos; vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 12 punktu, įvykio tyrimas nutraukiamas, N-1 formos aktas nesurašomas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007-12-18 rašte Nr. SD-21723 (b.l. 7), adresuotame L. B., nurodoma, kad papildomai išsiaiškinus įvykio aplinkybes, ši išvada paliekama galioti.
Byloje esantis mirties liudijimas (b.l. 51-52) patvirtina, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) atviroje jūroje Brazilijos pakrantėje. Nustatyta, kad mirties metu V. B. buvo laive (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo refmechaniku.
Mirties liudijime (b.l. 51-52), žmogaus palaikų konservavimo akte (b.l. 73-74) nurodyta, kad V. B. mirtį patvirtino gydytojas P. C. J., kuris nustatė, kad mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų - laivo (duomenys neskelbtini) kapitono D. B. tarnybinio pranešimo (b.l. 16), išrašo iš laivo žurnalo (b.l. 17), vyresniojo mechaniko V. P. L. raporto (b.l. 22-23), komisijos akto (b.l. 43), V. L. parodymų, duotų Federalinės policijos departamentui, (b.l. 50) – matyti, kad V. B. kūnas rastas ant kušetės, gulintis ant nugaros, darbiniais drabužiais, nuautais batais, iki krūtinės užsiklojęs pledu, dešinė ranka sulenkta ir prispausta prie krūtinės, kairė nusvirusi. Teismo posėdžio metu ekspertas Vidmantas Armonas pateikė išvadą, jog mirusiojo gulėjimo poza yra tipiška (duomenys neskelbtini) atveju ir patvirtina, kad V. B. ištiko (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius, surinkęs ir įvertinęs su V. B. mirties aplinkybėmis susijusią medžiagą, pagrįstai padarė išvadą, kad mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2004-01-01) 6 ir 7 straipsniuose yra apibrėžiami draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas draudiminių įvykių sąlygas, tačiau įvyko inter alia dėl to, kad apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 12 punktu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas, nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad:
asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu; arbaįvykis darbe nesusijęs su darbu, t.y. nustatomos aplinkybės, nurodytos Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 12.1 – 12.4 papunkčiuose.
Teismas konstatuoja, kad šioje byloje ginčas iš esmės vyksta dėl to, ar liga, nuo kurios mirė V. B., yra susijusi su darbu.
Teismas pažymi, kad atsakovas neginčija aplinkybių, jog buvo trūkumų, užtikrinant geras darbo sąlygas laive (duomenys neskelbtini). Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007-12-18 rašte Nr. SD-21723 (b.l. 7) nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorius Edmundas Gustainis papildomai aiškinosi, kokios darbo sąlygos buvo (duomenys neskelbtini). Rašte teigiama, kad pagal įmonės pateiktus dokumentus, korespondenciją tarp (duomenys neskelbtini) administracijos ir (duomenys neskelbtini), galima spręsti, kad darbo laive sąlygos buvo blogos, dažnai gedo pagrindinis variklis ir kiti laivo mechanizmai. Dėl šių gedimų laivo mašinų skyriuje buvo išmetamos dujos, kenkusios laivo įgulos nariams. Iš (duomenys neskelbtini) gautas sąrašas (duomenys neskelbtini) mechanikų, pakeistų kitais kompanijos darbuotojais, galimai dėl blogų darbo sąlygų laive. (Duomenys neskelbtini) 3-iuoju mechaniku buvęs D. S., apklaustas liudytoju patvirtino, kad paliko laivą dėl blogų darbo sąlygų. 2007-12-18 rašte nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti medžiaga – korespondencija (b.l. 76-105), D. S. paaiškinimas (b.l. 75).
Kita vertus, teismas pabrėžia, kad būtina nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp darbo laive (duomenys neskelbtini) sąlygų ir V. B. mirties nuo (duomenys neskelbtini).
Ekspertas, susipažinęs su V. B. ligos istorijomis, teismo posėdžio metu davė išvadą, kad iš VĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos V. B. ligos istorijos matyti, jog per 2001-06-15 apžiūrą yra įrašytas sutrumpinimas, kuris reiškia, jog yra (duomenys neskelbtini). Ekspertas paaiškino, kad sutrikus (duomenys neskelbtini). Tai viena iš (duomenys neskelbtini) išraiškų. (duomenys neskelbtini) – galima (duomenys neskelbtini) komplikacija.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V. B. turėjo (duomenys neskelbtini) sutrikimų, nustatytų dar 2001 m.
Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjai ligos faktas buvo žinomas, eksperto teigimu, V. B. apie savo sveikatos sutrikimus buvo informuotas, taip pat dėl galimų pasekmių buvo perspėtas komisijos, išdavusios leidimą dirbti. Eksperto išvadoje paaiškinama, jog terminas „ūmus“ reiškia, kad komplikacija įvyko kelių dienų ar trumpesniame laikotarpyje, todėl teismo nuomone, anksčiau galėjo nebūti aiškiai išreikštų V. B. sveikatos sutrikimo požymių. Byloje esantys įgulos narių raportai ir kiti rašytiniai įrodymai (b.l. 16-40) patvirtina, kad V. B. sveikata ir bloga savijauta nesiskundė, dieną prieš mirtį nebuvo pastebėta, kad jo sveikata būtų pablogėjusi. Pareiškėjos argumentai, kad jos vyras neturėjo sveikatos problemų, yra nepagrįsti.
Atsakovas nurodė, kad pagrindiniai gedimai laive (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti 2007 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais. Teismo nuomone, atsižvelgiant į itin trumpą laikotarpį, per kurį įvyksta komplikacijos, V. B. mirtis nėra susijusi su šių gedimų sąlygotomis prastesnėmis darbo sąlygomis. Be to, teismas pažymi, jog eksperto išvada leidžia atmesti galimybę, kad V. B. (duomenys neskelbtini) galėjo sukelti gaisrai. Ekspertas nurodė, kad būnant dūmingoje aplinkoje arba uždaroje erdvėje, kurioje vyksta degimo procesai ir yra deguonies trūkumas, (duomenys neskelbtini) išsivystytų lėčiau, nei įvyktų kvėpavimo sutrikimas dėl hipoksijos, t.y. uždusimas įvyktų greičiau. Gaisras gali turėti įtakos žmogaus mirties atžvilgiu tik, kai (duomenys neskelbtini) ištinka tuo metu, ar po kelių minučių. Mirtis dėl gaisro, kai ištinka (duomenys neskelbtini), negali įvykti kitą dieną ar savaitę. Taip pat ekspertas nurodė, kad gaisro metu apsinuodijimas smalkėmis labiau būdingas degant benzininiam varikliui, tuo tarpu laivo (duomenys neskelbtini) variklis dyzelinis; be to, smalkės nesikaupia žmogaus organizme; smalkės, kai apsinuodijimas nesukelia sąmonės netekimo, pašalinamos jau po vienos dienos. Vadovaujantis eksperto išvada, teismas atmeta galimybę, kad V. B. mirtį sąlygojo gaisrai laive ar su jais susijusios aplinkybės.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. B. mirtį nulėmė staigios jo sveikatos sutrikimų, diagnozuotų dar 2001 metais, komplikacijos. Atsižvelgiant į tai, V. B. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, todėl atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius pagrįstai nepripažino V. B. mirties nelaimingu atsitikimu darbe ir nesurašė N-1 formos akto.
Įvertinus išdėstytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjos L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.