Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo S. I. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, S. I. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad nuosprendis nepagrįstas, nes neįrodyta, kad S. I. būtų padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat neįrodyta, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį buvo padaryta. Nurodo, kad nuteistasis nuosekliai kaltinimą ginčijo, jo parodymus, kad nukentėjusysis pats įkrito į duobę patvirtina liudytojai D. G., V. I., B. H. P.. Specialistė L. Karčiauskaitė neatmetė galimybės, kad nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir jam krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, tačiau toks mechanizmas abejotinas dėl dešinio žando sumušimo, o be to sužalojimų kiekis ir lokalizacija sudaro pagrindą abejoti, ar jie galėjo būti padaryti vienu kritimu. Ji taip pat patvirtino, jog dešinio žando sumušimas nukentėjusiajam buvo konstatuotas remiantis vien nukentėjusiojo subjektyviu nusiskundimu, objektyvių duomenų apie tokį sužalojimą nebuvo. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad nukentėjusiojo pozicija prieštaringa, jo paaiškinimai ir parodymai neatitinka net ir tų įrodymų, kuriais privatus kaltintojas grindė savo kaltinimą. Privatus kaltintojas R. J. S. nesuformulavo aiškaus, nuoseklaus kaltinimo, jo parodymai iš esmės prieštaringi, nes medicinos specialistei nenurodė, kad buvo spardomas, teigė, kad buvo sužalotas kirviu, pareiškime teismui jau teigė, kad buvo spardomas, buvo suduota pilvo, širdies ir kepenų srityje, neliko galvos sužalojimo ir sužalojimo kirviu. Teisme nukentėjusysis parodė, kad buvo mušamas kumštimis, kad kirviu buvo perrėžta ranka, baigiamosiose kalbose kaltinimą palaikė abstrakčiai „apdaužė šonus“. Apelianto teigimu, nukentėjusysis nebuvo nuoseklus dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos ir pavartoto fizinio smurto intensyvumo. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, jog tarp paties nukentėjusiojo ir jo prašymu apklaustų liudytojų taip pat yra esminių prieštaravimų. Be to, apeliantas teigia, jog konkretūs nuosprendžio argumentai nepagrįsti, nepanaikintos abejonės dėl nuteistojo kaltės. Teigia, jog nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas reikšmingas turint omenyje priešiškus nukentėjusiojo ir nuteistojo santykius, be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl savo amžiaus, neįgalumo būtų negalėjęs tinkami įvertinti aplinkybių. Nuteistojo gynėjo manymu, nepagrįstas teismo argumentas, jog aplinkybę, kad nukentėjusysis pats įkrito į duobę ir susižalojo į ten buvusį keramikinį vamzdį, paneigia specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai. Nuteistojo gynėjo manymu, apylinkės teismas vertindamas liudytojų B. H. P. ir D. G. parodymus visiškai neįvertino tų aplinkybių, jog šie liudytojai ne tik kategoriškai paneigė nukentėjusiojo pirminę versiją dėl jo sumušimo prie šiltnamio ar šiltnamyje, bet paliudijo ir aplinkybes, paaiškinančias galimą susižalojimą įkrentant į duobę bei iš jos ropščiantis. Be to, jų parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo prašymu apklausto liudytojo G. K. parodymus, kad įvykio metu buvęs šalia jis nematė ir niekaip nepatyrė, kad nukentėjusysis būtų buvęs mušamas kaltinamojo, o liudytojo A. U. parodymai negali paneigti liudytojos V. I. parodymų, nes šio liudytojo parodymai dėl aptartų aplinkybių turi būti atmesti ir jų nepakanka nuteisti S. I.. Taip pat gynėjas nurodo, jog liudytojų D. G., V. I., B. H. P. parodymai iš esmės atitinka nuoseklius kaltinamojo parodymus, yra nuoseklūs ir įtikinantys, todėl kaltinimą laikyti pagrįstą ir įrodytą negalima. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė kaltinamojo pagrįstą ir argumentuotą prašymą dėl teismo medicinos ekspertizių paskyrimo nukentėjusiajam ir kaltinamajam, todėl teismo išvadų negalima laikyti pagrįstomis, o bylą laikyti išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėta. Teigia, kad nukentėjusysis ir teismas pažeidė rungimosi principą, nes nukentėjusysis liudytoją A. U. paprašė apklausti tik po to kai buvo apklaustas kaltinamasis, kaltinamojo gynybos liudytojai ir kai paaiškėjo, kad nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, kaltinamojo gynyba argumentuotai prieštaravo šiam prašymui, tačiau teismas vis tiek šį liudytoją iškvietė, apklausė. Apeliantas mano, kad toks teismo elgesys akivaizdžiai šališkas kaltinamojo naudai. Nuteistojo gynėjo manymu, teismo šališkumą rodo ir paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, jog teismas nepakankamai įvertino tai, kad nusikalstama veika nepriskiriama prie sunkių, įstatyme numatyta eilė kitų rūšių bausmių, neįvertintos aplinkybės, kad tai buvo buitinis konfliktas, paties nukentėjusiojo veiksmų teisėtumas abejotinas, nuteistasis turi šeimą, augina mažametį vaiką ir išlaiko šeimą, nuteistojo sutuoktinė jį apibūdina tik teigiamai, neigiamų charakteristikų byloje nėra ir vien ta aplinkybė, kad S. I. neišnykęs teistumas, nesudarė pagrindo skirti maksimalią ir griežčiausią bausmę. Tokiu būdu, apelianto manymu, paskirta bausmė neatitinka LR BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą.