- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- eI3-3866-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02371-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „Vupsina“
- Atsakovas
- Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
- Kategorijos
- 29.9Kiti su nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansine parama susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vupsina“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai (prašymą teismui padavusi ginčo šalis) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 21R-454(AG-393/05-2020 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Sprendimas, kuriuo panaikintas Agentūros 2020 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. R4-2248 (toliau – ir Agentūros sprendimas) atmesti pareiškėjos paraišką, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Komisija nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl atsakovė netinkamai vertino pareiškėjos sunkumų patyrimą. Atsakovės vertinimu, teisės aktuose – 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/1084 (toliau – ir Reglamentas) (preambulės 14 punktas, 2 straipsnio 18 punktas ir kituose straipsniuose) yra aiškiai apibūdinti sunkumus patiriančias įmones charakterizuojantys kriterijai, o Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-563 patvirtintame 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų apraše Nr. 1 (toliau – ir Aprašas) (4.12 papunktis, 17 ir 109 punktai) nustatyta, jog šis institutas taikomas pareiškėjo (partnerio) atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.1 papunktyje nustatyto lygiateisiškumo principą, pagal kurį visoms tam tikro kvietimo teikti paraiškas projektams turi būti taikomi vienodi vertinimo principai, būtų visiškai nepagrįsta bandyti plečiamai aiškinti sunkumų patiriančios įmonės institutą. Šiuo atveju pareiškėja neatitiko Aprašo, kuriuo remiantis administruota paraiška, reikalavimų. Pažymi, kad neginčija fakto, jog pareiškėja turi smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą. Atsakovė, vertindama paraišką, vadovavosi Reglamentu, kuris nenumato galimybių lanksčiai atlikti vertinimą taikant kokius nors nuokrypius, toks lankstumas nėra leidžiamas. Todėl nepagrįsta Komisijos išvada, kad atsakovė neva plečiamai taikė teisės aktų nuostatas ir (ar) pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus ir (ar) gero administravimo principus.
Nurodo, kad viešai paskelbta medžiaga, su kuria gali susipažinti kiekvienas, matyti, kaip atsakovė vertina paraiškas, kad sunkumai yra vertinami tiek pareiškėjo, tiek ekonominio vieneto, kuriam priklauso pareiškėjas, atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstais vertino Komisijos argumentus, kuriais ji grindžia tai, kad atsakovė turėjo pervertinti pareiškėjos paraišką, vadovaujantis naujais duomenimis apie pareiškėjos finansinę būklę. Pareiškėjos paraiškos vertinimas atliktas vadovaujantis aktualiais teisės aktais ir faktiniais duomenimis, kurie galiojo atsakovės sprendimo priėmimo metu. Apie atsakovės sprendimą pareiškėja buvo informuota 2020 m. gegužės 5 d., iki sprendimo priėmimo pareiškėjai buvo suteikta galimybė patikslinti ir papildyti trūkstamą ar neaiškią informaciją kaip nustato Taisyklių 118 punktas. Nors pareiškėja teigia, kad 2020 m. balandžio 30 d. buvo patikslinti pareiškėjos 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau šie dokumentai atsakovei pateikti nebuvo, o vadovaujantis viešai prieinama informacija, Juridinių asmenų registrui dar kartą patikslinti 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti jau po to, kai atsakovė informavo pareiškėją apie atsakovės sprendimą – tik 2020 m. gegužės 8 d. Pareiškėja skunde Komisijai nepateikė jokių papildomų dokumentų ir (ar) paaiškinimų, kurie nebuvo įvertinti paraiškos vertinimo metu ir kurie galėtų turėti įtakos paraiškos vertinimo rezultatams ir atsakovės sprendimui.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepime nesutiko su atsakovės prašymu ir prašo, arba bylą nutraukti, nustačius, kad prašymas priimtas praleidus įstatymo nustatytą jo pateikimo terminą, arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Komisija tinkamai apgynė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, todėl nėra pagrindo Sprendimą naikinti. Komisija teisingai aiškino ginčui taikytinas teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad vertindama pareiškėjos finansinius duomenis atsakovė, pripažinusi, kad pareiškėja yra maža ir vidutinė įmonė, turėjo vertinti ne tik pareiškėjos, bet ir susijusios įmonės UAB „Limmo“ (pareiškėjos akcininko) finansinius rodiklius. Atsakovės išvada, kad pareiškėjos finansiniai duomenys turi būti vertinami izoliuotai nuo su ja susijusių asmenų, nėra pagrįsta teisės norma. Atsakovės išvada, kad tik pareiškėjos atžvilgiu taikomi kriterijai, nustatyti siekiant įvertinti, ar pareiškėja nėra sunkumų turinti įmonė, yra padaryta plečiamai aiškinant Aprašo 4.12, 17 ir 109 punktus. Tiek Reglamentas, tiek Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (toliau – ir SVVPĮ) paramos gavėjais laiko mažą ir vidutinę įmonę, kurios vertinamos ne kaip izoliuotos įmonės, o kartu su susijusiomis ir (arba) partnerinėmis įmonėmis (tuo atveju, kai tokios įmonės yra). Todėl teigti, kad Aprašu šis reguliavimas buvo pakeistas, nėra jokio teisinio pagrindo. Savo išvadą atsakovė grindžia prašyme pateikta metodine informacine medžiaga, kuri skelbiama viešai. Toks argumentas teisinės reikšmės neturi. Atsakovės sprendime nėra teisės normų, kurios pagrįstų šią atsakovės išvadą. Toks atsakovės vertinimas suponuoja išvadą, kad Atsakovės sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Komisija pagrįstai pripažino, kad realios faktinės situacijos neatitinkantis atsakovės sprendimas turi būti panaikintas, prioritetą suteikiant teisingumui, o ne formaliam teisėtumui. Siekdama užtikrinti, kad atsakovės sprendimas būtų ne tik teisėtas, bet ir teisingas, atsakovė apskritai turėjo parodyti iniciatyvą išspręsti ginčą taikos sutartimi ar kitu būdu (kaip pagrįstai nurodyta Sprendime), o ne siekti formalaus teisėtumo inicijuojant ilgai trunkančius ginčus ir atitolinant teisingo sprendimo priėmimą dėl paraiškos priėmimo. Esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui turi rašytiniais įrodymais pagrįsta faktinė aplinkybė, kad atsakovės sprendimo priėmimo dieną pareiškėja de facto nebuvo sunkumų turinti įmonė, t. y. nebuvo trūkumo net dėl 38 Eur, dėl kurių paraiška buvo atmesta. Spręsdama ginčą ikiteismine tvarka Komisija tinkamai apgynė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, be kita ko pažymėdama, kad jau po atsakovės sprendimo priėmimo ji galėjo surasti kitą teisėtą ir teisingą būdą išspręsti klausimą, nei bylinėjimosi inicijavimas. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai atnaujino prašymo pateikimo terminą, tai padaryta pažeidžiant proceso principus, todėl byla turėtų būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis rašytine nagrinėjamos administracinės bylos ir Komisijos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja pateikė atsakovei 2020 m. vasario 2 d. paraišką (registracijos Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0049) dėl projekto „Sprendimas biodujų gamintojams: inovatyvi multipakopinė digestato valymo technologija (IMDUT)“ finansavimo.
Atsakovė, įvertinusi pareiškėjos pateiktą paraišką, priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos paraišką, kaip neatitinkančią Aprašo 1 priedo 4.5.2 papunkčio ir Aprašo 18 punkto reikalavimų, nes, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos steigimo metai yra 2012, t. y. ji įsteigta daugiau nei prieš trejus metus, o 2019 m. gauta neigiama suma (-1 486 Eur) viršijo pusę įstatinio kapitalo, pripažino, kad pareiškėja yra sunkumų patirianti įmonė.
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisija.
Komisija, išnagrinėjusi Agentūros sprendimo teisėtumą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė tenkinti pareiškėjos skundą. Komisija panaikino atsakovės sprendimą ir įpareigojo atsakovę grąžinti pareiškėjos paraišką į tinkamumo finansuoti vertinimo etapą.
Atsakovė nesutikdama su Komisijos Sprendimu, su prašymu kreipėsi į teismą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. eI3-4320-463/2020 atsakovės VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi Nr. eA-2224-442/2021 atsakovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad sprendžiant ginčą dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo, kartu turėtų būti įvertintas ir Agentūros sprendimo teisėtumas, t. y. ginčas turėtų būti išspręstas iš esmės, laikantis visų Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartyje Nr. eA-2224-442/2021 pateiktus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju vertinant Komisijos Sprendimo teisėtumą, kartu vertintinas ir Agentūros 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. R4-2248 teisėtumas ir pagrįstumas.
Reglamento 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad sunkumų patirianti įmonė laikoma įmonė, kuri susiduria su bent jau viena iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių. Šios dalies a pastraipoje nurodyta, kad ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijantis pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje nuostatoje „ribotos turtinės atsakomybės bendrovė“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES (1) I priede, o „akcinis kapitalas“, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus, yra laikoma įmone susiduriančia su sunkumais.
Kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjos paraiška buvo atmesta įvertinus pareiškėjos 2019 m. patvirtintos finansinės atskaitomybės (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) duomenis, pateiktus Agentūrai su 2020 m. balandžio 20 d. raštu. Pareiškėjos įstatinis kapitalas sudarė 2.896,00 Eur, tačiau įvertinus ataskaitos duomenis ir sukauptus nuostolius atėmusi iš rezervų buvo gauta neigiama suma (-1.486,00 Eur). Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad 2019 m. gauta neigiama suma (-1.486,00 Eur) viršijo pusę pareiškėjos įstatinio kapitalo (1.448,00 Eur). Tuo pagrindu Agentūra priėmė išvadą, kad susiklosčiusi faktinė situacija atitiko Reglamento 2 straipsnio 18 dalyje nurodytas sąlygas, todėl pareiškėja buvo pripažinta sunkumus patirianti įmonė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas keliamas dėl kelių esminių aspektų. Pareiškėjos teigimu, Agentūra, vertindama paraišką, nepagrįstai pareiškėjos duomenis vertino atsietai nuo su ja susijusios įmonės UAB „Limmo“ (pareiškėjos akcininkas; ginčo dėl to byloje nėra) finansinių rodiklių (kaip ekonominio vieneto). Taip pat, atsakovė neįvertino, kad po finansinių dokumentų pakoregavimo 2020 m. balandžio 30 d., t. y., prieš Agentūrai priimant galutinį sprendimą, pareiškėja, net ir atsietai įvertinus, iš esmės jau nebuvo laikoma sunkumų patirianti įmonė.
Aprašo 18 punkte nustatyta, kad finansavimas gali būti skiriamas pareiškėjams ir partneriams visose srityse, išskyrus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 3 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus ir de minimis reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (kai vykdoma Aprašo 10.3 papunktyje nurodyta veikla) ir Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 2–5 dalyse, 4 ir 13 straipsniuose (kai vykdomos Aprašo 10.1 ir (arba) 10.2 papunkčiuose nurodytos veiklos) ir 14 straipsnio 16 dalyje nustatytus apribojimus (kai vykdoma Aprašo 10.2 papunktyje nurodyta veikla). Pagal Aprašą finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui ir (arba) partneriui (-iams), jei jie yra priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai. Pagal Aprašą finansavimas neteikiamas, jeigu pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) nėra sugrąžinęs anksčiau gautos valstybės pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.
Iš aptartų teisės nuostatų (Reglamento 2 straipsnio 18 dalis, Aprašo 18 punktas) darytina išvada, kad siekiant nustatyti tikrąją įmonės teisinę padėtį (ar įmonė laikytina sunkumų patirianti), Agentūra pirmiausia turėtų įvertinti, ar įmonė yra maža ar vidutinė SVVPĮ prasme (2 straipsnio 15 dalis ir 3 straipsnis), t. y. įvertinti, ar, kaip šiuo atveju pareiškėja, turi susijusių įmonių ir, jei turi, pagal atitinkamus kriterijus įvertinti pareiškėjos statusą, atitinkamai susumuojant abiejų susijusių įmonių, kaip vieno ekonominio vieneto, finansinius duomenys. Šios aplinkybės nustatymas yra ypač reikšmingas vertinant įmonės finansinius rodiklius, reikalingus sprendžiant finansinės paramos suteikimo/nesuteikimo klausimus. Taigi, kaip teisingai nustatė ir Komisija, vertinant, ar pareiškėja yra patirianti ar nepatirianti finansinių sunkumų, turi būti atsižvelgta tiek į pareiškėjos, tiek ir į su ja susijusios įmonės finansinius duomenis (vienas ekonominis vienetas).
Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su Komisijos Sprendime priimta išvada, kad Agentūros sprendimas (faktinis pagrindas) iš esmės neatitiko tikrųjų Agentūros sprendimo priėmimo dieną egzistavusių faktinių aplinkybių. Į Komisijos bylą pateikti rašytiniai įrodymai (I t. b. l. 57-79, II t. b. l. 67-68) patvirtina, kad pareiškėja 2020 m. balandžio 30 d. pakoregavo 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir kurie 2020 m. gegužės 8 d. buvo įregistruoti Registre.
Kaip nurodė atsakovė, nauji duomenys Agentūrai nebuvo pateikti, todėl pareiškėjos finansiniai rodikliai buvo vertinami pagal Agentūroje sprendimo priėmimo metu turimą medžiagą. Iš esmės sutiktina su atsakovės argumentais, kad atitinkamas sprendimas priimamas pagal sprendimo priėmimo metu turimą medžiagą, tačiau Agentūros sprendimo priėmimo dieną pareiškėjos finansiniai duomenys jau buvo pasikeitę, todėl, kaip pagrįstai nurodo Komisija, Agentūros sprendimas neatitiko faktinių tą dieną (Agentūros sprendimo priėmimo dieną) egzistavusių aplinkybių, t. y. realiai pareiškėjos finansinė padėtis buvo kitokia, nei nurodyta Agentūros sprendime. Tuo labiau, kad, kaip nurodo pareiškėja, pagal 2020 m. balandžio 30 d. duomenis, Agentūros sprendimo priėmimo dieną pareiškėjos jau nebuvo pagrindo vertinti kaip sunkumų patiriančios.
Ginčo faktines aplinkybes įvertinus aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, sutiktina su Komisijos Sprendime priimtomis išvadomis dėl būtinumo pareiškėjos teisinę padėtį vertinti vadovaujantis SVVPĮ nuostatomis (ar pareiškėja priskirtina mažai, ar vidutinei įmonei), taip pat dėl finansinių duomenų vertinimo kartu su susijusios įmonės (vieno ekonominio vieneto) finansiniais duomenimis. Tuo tarpu Agentūra, kaip matyti iš skundžiamo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. R4-2248 argumentų, neatliko pareiškėjos teisinės padėties vertinimo (ar pareiškėja priskirtina mažai, ar vidutinei įmonei), taip pat pareiškėjos finansinius rodiklius įvertino atsietai nuo su pareiškėja susijusios įmonės UAB „Limma“. Pagrįstomis vertintinos ir Komisijos sprendime priimtos išvados dėl pernelyg formalaus (pagal turimus duomenis pateiktus 2020 m. balandžio 20 d.) faktinės situacijos įvertinimo, net ir paaiškėjus, kad pareiškėjos finansiniai rodikliai buvo patikslinti (2020 m. balandžio 30 d.) dar iki Agentūros sprendimo priėmimo. Iš Agentūros sprendimo matyti, kad sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos 2020 m. balandžio 20 d. pateiktus finansinius duomenis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Agentūros 2020 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. R4-2248 pripažintinas kaip priimtas netinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes ir netinkamai pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias aktualias teisės aktų nuostatas. Atitinkamai Komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 21R-454(AG-393/05-2020, kuriuo patvirtintas Agentūros sprendimo neteisėtumas ir suformuluotas įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką, yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, todėl jo naikinti atsakovės prašyme nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja į bylą nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.