- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-180-616/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė (pirm.), Laisvydas Zederštremas, Alfredas Vilbikas
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 30 MGL (1129,8 Eur) bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, tenkintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ civilinis ieškinys ir iš A. S. priteistas 6479,77 Eur turtinės žalos atlyginimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ .
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. buvo nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2013-11-11 iki 2016-11-11, būdamas namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), Kairiuose, Šiaulių r., savininku, neteisėtai prisijungęs prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos tiekimo sistemos, be apskaitos priemonės tiekė elektros energiją minėtame name esantiems elektros energijos imtuvams ir taip padarė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 6479,77 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-203- 882/2017 ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios BK 179 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, o AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ civilinio ieškinio dėl turtinės žalos netenkinti.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ ir jo (toliau – Sutartis) iki 2016 m. lapkričio 11 d. nebuvo sudaryta, nebuvo nustatytos elektros tinklų nuosavybės ribos, o AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2016-10-10 pareiškime (toliau – Pareiškimas) Šiaulių apskrities VPK teigiama, kad elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis sudaryta su A. S. (t. 1, b. l. 7-9),
2.2. Dėl to, kas nurodyta 2.1. punkte, apeliantas teigia, kad jo atsakomybė pagal BK 179 straipsnį už tariamą neteisėtą naudojimąsi elektros energija adresu Putinu g. 4, Kairiai, Šiaulių raj., negalima.
2.3. Atkreipia dėmesį, kad Pareiškime nurodoma, jog didelės srovės teka į gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kairiai, Šiaulių raj., elektros tinklą, tačiau nei prie Pareiškimo, nei teismo posėdžio metu nebuvo pateikta jokių šį faktą patvirtinančių duomenų (matavimo prietaisų duomenų fiksavimo protokolai, išrašai ir pan.), todėl apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių Pareiškime nurodytas aplinkybes, kad didelės srovės teka į gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kairiai, Šiaulių raį. elektros tinklą.
2.4. Pažymima, kad teismo posėdžio metu AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ atstovas pateikė oro linijų srovės išmatavimo prietaisų PVS-03B Nr. 154 ir Nr. 115 kalibravimo liudijimus Nr. 7VE100K, Nr. 7VE101K, kuriuose konstatuojama, kad prietaisų kalibravimo data yra 2017-03-08. Pasak apelianto, įvertinus pateiktus oro linijų srovės išmatavimo prietaisų PVS-03B Nr. 154 ir Nr. 115 kalibravimo laiką, t. y. 2017-03-08, darytina išvada, kad AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ darbuotojai A. Z. ir A. Ž. oro linijų matavimus iki 2016-11-11 atliko oro linijų srovės išmatavimo nekalibruotais prietaisais kurių parodymai nelaikytini tiksliais, todėl Pareiškime nurodytos aplinkybės, kad didelės srovės teka į gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kairiai, Šiaulių raj., elektros tinklą, negali būti konstatuojamojo pobūdžio įrodančios jo kalte padarius nusikalstamą veiką numatyta BK 179 straipsnio 1 dalyje.
2.5. Byloje nėra pateikta duomenų, kad AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ darbuotojai A. Z. ir A. Ž. butų supažindinti su Darbų technologijos korta DTK-13 ir Oro linijų (OL) 0,4 kW srovės išmatavimo prietaiso PVS-03B pasu ir eksploatacijos instrukcija, todėl laikytina, kad srovės matavimo metu jie neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti srovės matavimus elektros oro linijose.
2.6. Dėl to, kas paminėta 2.5. punkte, apeliantas teigia, kad šioje byloje neįrodytas faktas, jog suvartojamas didelis kiekis elektros energijos už kuri neapmokama.
2.7. Pasak apelianto, nei kratos metu (1 t., b. l. 27), nei prieš kratą nebuvo nustatytas elektros energijos naudojimo faktas apeinant elektros energijos apskaitos prietaisą (skaitiklį). Teigia, kad vien atšakinio kirtiklio įrengimas netraktuotinas kaip neteisėtas prisijungimas prie elektros energijos tiekimo ar jos naudojimas apeinant elektros energijos apskaitos prietaisą (skaitiklį).
2.8. Taip pat skunde A. S. teigia, kad Vartotojo įrengimų prijungimo prie skirstomųjų tinklų schema (1 t., b. l. 28), kuri buvo sudaryta kratos atlikimo metu 2016-11-10, sudaryta neatsižvelgiant į faktinę įrengto elektros tinklo schemą, kadangi iš dėžės, kurioje buvo kirtiklis, elektros srovė buvo tiekimą į ūkinį pastatą kai buvo statomas namas 1988–1989 metais, o vėliau šis kirtiklis nebuvo naudojamas. Pasak apelianto, šioje schemoje nėra nurodytos ir pažymėtos tiekėjo AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ ir vartotojo (A. S.) elektros tinklų nuosavybės ribos, sudarytoje schemoje nėra nurodytas elektros tiekimo kabelis einantis į ūkinį pastatą, todėl schema sudaryta vienašališkai, siekiant klaidingai įforminti vartotojo elektros įrenginių prijungimą prie skirstymo tinklų, ko pasėkoje nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo teismo posėdžio metu teiktą faktinio prijungimo schemą teismas atsisakė priimti motyvuodamas, kad schema parengta jo pačio, o ne tos srities specialisto (A. S. parengta schema pridedama).
2.9. Apelianto teigimu, byloje nėra pateikta jokių matavimo aktų, protokolų, kurie konstatuotų faktines aplinkybe, kad įjungus rastą dėžėje kirtiklį elektros energija naudojama apeinant elektros energijos apskaitos prietaisą (skaitiklį). Taip pat nenustatyta jokių elektros tinklų techninių sąlygų pažeidimo fakto, o nuosprendyje elektros energijos naudojimas apeinant apskaitos prietaisą (skaitiklį) grindžiamas tik liudytojų parodymais, todėl nėra pagrindo jį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje.
2.10. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis 2010 metais buvo pateikęs AB ,,Energijos skirstymo operatoriui“ prašymą iškelti elektros apskaitos prietaisą (skaitiklį) iš gyvenamojo namo vidaus į išorę. Pažymi, kad namas (duomenys neskelbtini), Kairiuose yra šildomas kieto kuro katilu, kuris kratos metu kūrenosi ir patalpos buvo šildomos. Pasak apelianto, nurodytos aplinkybės rodo, jog jis nenaudojo ir neturėjo tikslo tiekiamą elektros energija naudoti apeinant elektros energijos apskaitos prietaisą (skaitiklį).
2.11. Be to, A. S. nurodo, kad jis 2016-11-10 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 11903557 pateikė paaiškinimą, kad statant gyvenamąjį namą, jam nežinant, įrengta atšaka, o esanti kirtiklį įjungdavo retsykiais. Šis paaiškinimas, pasak apelianto, pateiktas jam klaidingai supratus AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ darbuotojų klausimus dėl elektros energijos prisijungimo prie skirstymo tinklų, be to, kratos metu (naktį) jis buvo sutrikęs, todėl nesuprato klausimo esmės.
2.12. Dėl teismo posėdžio metu AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ atstovo pateiko elektros nuostolių skaičiavimo A. S. skunde teigia, kad teismas tik patvirtino AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ apskaičiuotą žalos dydį, tačiau žalos paskaičiavimo tvarkos ir jos nustatymo aplinkybių teisiamajame posėdyje išsamiau netyrė, nors privalėjo tai padaryti, nes turtinės žalos dydis materialinėse nusikaltimų sudėtyse turi būti įrodytas, įrodymai dėl jos dydžio neturi kelti jokių abejonių.
2.13. Apibendrindamas skunde apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-677/2016 konstatavo, jog kai nusikalstama veika padaroma neteisėtai prisijungiant prie energijos tiekimo, ryšių tinklo ar saugyklos arba iškraipant skaitiklių rodmenis, paprastai taikoma tik civilinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik tokios veikos, dėl kurių nukentėjusiojo pažeistos teisės atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra apsunkinamas. Dėl to apeliantas mano, kad šioje baudžiamojoje byloje teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 179 straipsnyje.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar teisingai įvertinti įrodymai, pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 320 str.). Šiuo atveju apeliantas nesutinka nei su baudžiamojo įstatymo taikymu šioje byloje, nei su įrodymų vertinimu, kartu teigdamas, jog jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Skunde išdėstyta argumentacija sąlygoja dvejopą suvokimą – viena vertus A. S. neigia padaręs nusikalstamą veiką, kita vertus – kaip galima suprasti, mano, kad susidariusi situacija turėtų būti sprendžiama civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nors kai kurie apelianto argumentai nekoreliuoja, pateikti teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms ir objektyvios kilmės įrodymais grįstoms aplinkybėms, tačiau prašymas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės pagrįstas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
7. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė 6 punkte minėtų BPK straipsnio nuostatų. Nei apeliantas skunde nenurodė, kurių duomenų apylinkės teismas netyrė (išskyrus jo sudarytą ir pateiktą Faktinę prijungimo schemą, kuri jokios įrodomosios reikšmės šiai bylai neturi), tik nesutinka su jų vertinimu ir padarytomis išvados dėl jo kaltės nusikaltimo padaryme.
8. Pagal BK 179 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, šioje byloje teisingai nustatė, kad liudytojų A. Ž., A. Z., A. U., R. K., E. Ž., N. S., parodymai, civilinio ieškovo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateikti duomenys, 2016-11-10 kratos protokole užfiksuoti duomenys, Elektros energijos vartojimo vietos ((duomenys neskelbtini), Kairiuose, Šiaulių r.) apžiūros aktas Nr. 11003557, vartotojo A. S., adresu (duomenys neskelbtini), Kairiuose, Šiaulių r., mokėjimai už elektros energiją laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-01-12, VĮ ,,Registrų centro“ duomenys patvirtina, kad A. S. priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kairiuose, Šiaulių r., buvo stacionariai įrengtas slaptos elektros tiekimo atšakos kirtiklis, kurio pagalba, apeinant elektros energijos apskaitos prietaisą (skaitliuką) buvo galima naudoti elektros energiją. Apylinkės teismas minėtą išvadą pagrindė tokiais motyvais, kad AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ patikrinimas buvo atliekamas tikslingai ir atitinkamų elektros energijos suvartojimo kontrolės prietaisų pagalba buvo nustatyta, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kairiuose, Šiaulių r., suvartojamas didelis kiekis elektros energijos, o mokėjimai už deklaruojamą suvartotą elektros energiją sąlyginai maži, todėl A. S. namui elektros energijos tiekimas (matuojamos srovės) buvo kurį laiką stebimas dieną ir naktį, ir nustatyta, jog 2016-10-04 AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojams ateinant į (duomenys neskelbtini), Kairiuose, Šiaulių r. namą atlikti apskaitos, įrengtos namo viduje, patikrinimą, ir tuo pačiu metu matuojant elektros srovės matuokliais srovės tekėjimą į A. S. namą ir srovės ZK-212, linijoje L-200, bendrovės darbuotojams pasibeldus į namo duris, srovės iškart ženkliai sumažėdavo, o patekus į A. S. namą prie elektros apskaitos prietaiso, pastarasis rodė mažus elektros energijos suvartojimo kiekius, atitinkančius A. S. deklaruojamus – maždaug 95 kilovatai per mėnesį 2014 metais, 92 kilovatai – 2015 metais, 2016 metais iki lapkričio 10 dienos maždaug 69 kilovatai. Vėliau (2016-11-10) A. S. name, patikrinus elektros instaliaciją, buvo rastas prie elektros skaitiklio sienoje, po tinku einantis elektros laidas, kuris vedė į sienoje esančią elektros dėžutę, kurioje sumontuotas slaptos elektros tiekimo atšakos kirtiklis – elektrinis jungiklis, ir nustatyta, kad pastarąjį perjungus, elektros energija toliau buvo tiekiama vartotojui, tačiau vartojamos elektros kiekio nebefiksavo elektros skaitiklis, įrengtas A. S. name, vadinasi, to slaptai įrengto elektrinio jungiklio pagalba buvo galima naudoti elektros energiją, apeinant elektros energijos apskaitos prietaisą, atitinkamai deklaruojant elektros tiekėjui mažus elektros energijos suvartojimo kiekius, išvengiant mokėjimo už visą suvartotą elektros energiją.
9. Tai, kas išdėstyta šio nuosprendžio 8 punkte, formaliai atitinka BK 179 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dispoziciją, nes A. S. priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kairiuose, Šiaulių r. buvo įranga (po tinku einantis elektros laidas, vedantis į sienoje esančią elektros dėžutę, kurioje sumontuotas slaptos elektros tiekimo atšakos kirtiklis – elektrinis jungiklis), kurios pagalba, apeinant elektros energijos apskaitos prietaisus (skaitiklį), buvo galima naudoti elektros energiją. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, skyrė nepakankamą dėmesį tai aplinkybei, kad A. S. ir elektros energijos tiekėją – civilinį ieškovą AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, siejo civiliniai teisiniai santykiai – 1999 m. balandžio 22 d. A. S. buvo sudaręs Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Lesto“ (1 t., b. l. 7–8; 2 t., b. l. 32–34). Apeliantas skunde teigia, kad jis sutarties dėl elektros energijos tiekimo su AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ nebuvo sudaręs, tačiau pažymėtina, kad AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ reorganizavus sujungimo būdu buvo sukurta nauja bendrovė – AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri pradėjo veiklą nuo 2016 m. sausio 1 d. ir perėmė visas AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ funkcijas, ir klientų sudarytos sutartys su LESTO ir „Lietuvos dujomis“ liko galioti. Šiuo atveju pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir civilinės teisinės atsakomybės atribojimo klausimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo ir kad nustatytos teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiukščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
11. Kaip minėta, A. S. sutartiniais santykiais buvo saistomas su AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir šiai bendrovei buvo žinomas asmuo, todėl kai 2016 m. lapkričio 10 d. aktu buvo nustatytas neteisėtas elektros energijos vartojimas A. S. priklausančiame gyvenamajame name, civilinio ieškovo teisių atkūrimas, žalos atlyginimas tapo įmanomas be teisėsaugos institucijų pagalbos kreipiantis į teismą su civilinio proceso tvarka, pateikiant civilinį ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju, esant sutartiniams santykiams, asmuo baudžiamojon atsakomybėn galėtų būti traukiamas tik tuo atveju, kai civilinio ieškovo pažeistos teisės atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra apsunkintas, o tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Taigi, jei būtų nustatyta, kad A. S. pažeidė 1999 m. balandžio 22 d. sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, neteisėtai vartojo elektros energiją, apeidamas elektros energijos apskaitos prietaisus, jam kils pareiga atlyginti žalą.
12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepakankamai įvertinus egzistuojančius sutartinius civilinius santykius tarp A. S. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir galimybę dėl žalos atlyginimo kreiptis civiline tvarka. Dėl to, kas išdėstyta šiame punkte ir šio nuosprendžio 8–11 punktuose, darytina išvada, jog A. S. nepagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 179 straipsnio 1 dalį. Kolegijos nuomone, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis įstatymas (BK 179 straipsnio 1 dalis) taikytas netinkamai, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-677/2016).
13. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Šioje byloje priėmus išteisinamąjį nuosprendį jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismui plačiau pasisakyti dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojų kvalifikacijos, pastarųjų naudojamų prietaisų elektros srovei matuoti, apie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ naudojamas žalos apskaičiavimo taisykles ir metodikas, ir kt., nes tai neturi esminės įtakos šiam nuosprendžiui ir priimtam sprendimui.
14. Kadangi išteisinamais nuosprendis priimamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, AB „Energijos skirstymo operatorius“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: A. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti A. S. kardomąją priemonę – rašytini pasižadėjimą neišvykti.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ civilinį ieškinį dėl 6479,77 Eur turtinės žalos palikti nenagrinėtą.
Daiktus – USB raktą, 1 vnt., su fotonuotraukomis, darytomis įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Kairiuose, Šiaulių r., palikti saugoti baudžiamojoje byloje.