- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- eI3-1664-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04222-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūra
- Trečiasis asmuo
- Nacionaliniam, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos bendruomenių asociacija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Advokatai
- Konradas Pabijanskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos bendruomenių asociacijai dėl išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. lapkričio 12 d. atrankos išvadą dėl geležies rūdos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.3)-A4E-5818; 2) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą priimti naują, teisės aktų reikalavimus atitinkančią atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad vykdo geležies rūdos krovos ir sandėliavimo darbus. Šiuo metu darbai vykdomi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 7-9, tačiau šią veiklą planuojama vykdyti ir krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11.
Nurodo, jog 2019 m. lapkričio 12 d. Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) priėmė atrankos išvadą dėl geležies rūdos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo, kuria nuspręsta, kad planuojamai ūkinei veiklai – geležies rūdos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.
Su priimta išvada pareiškėja nesutinka, nes ji prieštarauja teisės aktams, todėl mano, kad ji yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, ginčijama atrankos išvada yra neteisėta, nes joje nėra pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas bei motyvai, kurių pagrindu nuspręsta, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Nurodo, jog Agentūra neįvertino Atrankos Informacijos v03 informacijos, kad remiantis Klaipėdos miesto bendruoju planu, planuojama ūkinė veikla sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į inžinerinės infrastruktūros teritorijas. Nuo gyvenamųjų, visuomeninės paskirties ir komercinės paskirties objektų teritorijų planuojamą ūkinę veiklą (toliau ir PŪV) skiria (duomenys neskelbtini) PŪV Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams neprieštarauja. Atrankos Informacijoje v03 taip pat buvo nurodyta, kad, įgyvendinus PŪV, krovos darbai bus vykdomi uosto žemėje (krantinėse Nr. 10 ir 11), veikla bus būdinga uosto teritorijai ir neprieštaraus teritorijų planavimo dokumentams, uosto naudojimo ar laivybos taisyklėms ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimams. Šios informacijos Agentūra taip pat nevertino.
Pareiškėjos tvirtinimu, Agentūra taip pat nenurodė jokių argumentų, kokią grėsmę ir kokiems konkretiems objektams, saugomiems gėriams, numatytiems bendrojo plano koncepcijoje planuojama ūkinė veikla gali kelti grėsmę ir kuo, kokiais duomenimis remiantis galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad ta grėsmė galimai atsiras. Tai, pareiškėjos nuomone, patvirtina, jog Atrankos išvada yra neargumentuota, priimta pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio ir specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesą, nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, jog Antrankos Informacijoje v03 esanti informacija patvirtina, kad neegzistuoja jokios pagrįstos prielaidos, jog bus daromas neigiamas poveikis aplinkai. Agentūra išsamiai neįvertino pateiktos informacijos ir neturėdama jokių duomenų, kad gali būti daromas neigiamas poveikis aplinkai, pripažino, kad turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Priimant išvadą vadovautasi klaidingomis prielaidomis. Pasak pareiškėjos, priimdama ginčijamą išvadą Agentra nevertino nei veiklos masto (tai, kad nebus perkraunama daugiau nei šiuo metu), nei intensyvumo, dažnumo (tai, kad krantinėse Nr. 7-9 veikla bus vykdoma tik epizodiškai, ribotą laiko tarpą, mažesniu intensyvumu nei šiuo metu).
Papildomai pareiškėja pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūra niekaip nevertino pasiūlymų geležies rūdos krovą vykdyti uždaru būdu arba už Klaipėdos miesto ribų, pagrįstumo. Šiame kontekste svarbu tai, kad, kaip jau minėta, jokia nauja veikla neplanuojama vykdyti. Planuojama šiuo metu vykdomą veiklą iškelti į kitą vietą - iš krantinių Nr. 7-9 į krantines Nr. 10 ir 11. Krantinės Nr. 10 ir 11 yra labiau nutolusios nuo gyvenamųjų teritorijų nei krantinės Nr. 7-9. Dėl to, kad geležies rūdos krova ir sandėliavimas iškeliamas iš vienų krantinių į kitas, veiklos mastai, perkraunamos geležies rūdos kiekis neišaugs. Taigi, pasiūlymas, kad turėtų būti kardinaliai keičiamas veiklos vykdymo būdas - krova vykdoma uždaru būdu ar apskritai iškeliama už Klaipėdos miesto ribų - vien dėl to, kad keičiamos krantinės, yra nepagrįstas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti.
Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Atrankos išvadą dėl geležies rūdos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse N. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo yra privalomas, Agentūra priėmė vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, išnagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų pateiktas išvadas bei suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.
Atsakovė pažymi, jog atranka atlikta vadovaujantis galiojančiu Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 ,.Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas)", todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad atsakovė šios informacijos nevertino.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Atrankos informacijoje nėra aiškiai apibrėžtas geležies rūdos krovos proceso pasiskirstymas, kiek ir kokioje teritorijoje numatoma krova, pateikta, kad nebus kraunama esamoje teritorijoje maksimaliu režimu, tačiau neaišku kokiu, taip pat nėra aiškiai įtvirtinta, kad tiek naujoje, tiek esamoje teritorijoje vienu metu nebus sandėliuojama geležies rūda, todėl atsakovės nuomone, planuojama ūkinė veikla yra kaip papildoma ūkinė veikla, kuri įtakoja poveikį aplinkai. Atsakovės įsitikinimu, siekiant išvengti esamos ekologinės situacijos blogėjimo, reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu būtų įvertintas suminis esamų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos komponentams (požeminiam ir paviršiniam vandeniui, aplinkos orui, dirvožemiui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir kt.), bei visuomenės sveikatai, numatytos priemonės šiam poveikiui sumažinti ar išvengti.
Atsakovė pažymi, jog krovos darbų neatsisakoma ir esamoje teritorijoje krantinėse Nr. 7-9, todėl papildomos veiklos atsiradimas gali dar labiau pabloginti planuojamoje vietovėje susiklosčiusią nepalankią ekologinę situaciją, nes šiuo metu Agentūra gauna Klaipėdos miesto gyventojų skundus dėl pareiškėjos vykdomos ūkinės veiklos sukeliamos aplinkos oro taršos, triukšmo, vizualinės taršos.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus, taip pat buvo gauta gyventojų skundų dėl pareiškėjos vykdomos ūkinės veiklos keliamos taršos, buvo atliekami tyrimai gyvenamojoje aplinkoje, kurių metų rasta pareiškėjo krovinio sudedamųjų dalių. Atsakovės teigimu, byloje esanti informacija apie gyventojų skundus ir jų pagrįstumą, leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu pareiškėjos vykdoma veikla krantinėse Nr. 7-9 daro poveikį aplinkai ir, kad poveikis aplinkai galimai bus daromas veiklą vykdant ir naujose krantinėse Nr. 10 ir 11, todėl tik privalomo poveikio aplinkai vertinimo metu bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai, bus numatytos priemonės poveikiui išvengti, ar jį sušvelninti.
Apibendrindama atsiliepimo argumentus, atsakovė teigia, jog Atrankos išvada dėl geležies rūdos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo privalomumo yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti PAV įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nors Atrankos išvadoje nurodoma, kad krovos apimtys nedidės, tačiau didėja teritorija, kurioje bus vykdoma veikla, taršos šaltinių išsidėstymas teritorijoje, sklaidos sąlygos, todėl galimas didesnis neigiamo poveikio mastas. Pažymi, jog atrankoje nebuvo pateikti triukšmo ir oro taršos galimo poveikio įvertinimai veiklą vykdant maksimaliu pajėgumu visose nurodytose krantinėse. Remiantis teismų praktika bei atsižvelgiant tiek į atrankos, tiek į poveikio aplinkai vertinimo tikslus, vykdant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos ir sprendžiant, ar tokia veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, turi būti atsižvelgiama į didžiausius planuojamus veiklos pajėgumus (maksimalų tokios veiklos mastą). Šis imperatyvas taikytinas visiems poveikio aplinkai vertinimo atrankos subjektams, nes poveikio aplinkai vertinimo organizatoriui kyla pareiga teikti duomenis apie aplinkosauginiu požiūriu nepalankiausios situacijos prognozę, kas konkrečiu atveju nebuvo padaryta, o NVSC Klaipėdos departamentui ir atsakovui nustatyta pareiga vertinti pateiktus duomenis pagal blogiausią aplinkosauginiu požiūriu mastą.
Teigia, jog pareiškėjo teiginys, kad geležies rūdos krova bus perkeliama toliau nuo gyvenamosios aplinkos ir tokiu būdu įgyvendintas KLASCO Poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planas (toliau - Priemonių planas), visiškai nepagrįstas. Visų pirma, pagal Atrankos informaciją, veikla ir toliau gali būti vykdoma krantinėse Nr. 7-9 (situacija gyvenamosios aplinkos atžvilgiu nesikeičia). Antra, nuo naujai numatomos veiklos vykdymo vietos krantinėse Nr. 10-11 iki gyvenamosios aplinkos - 0,2 km, t. y. atstumas toks pat kaip nuo šiuo metu vykdomos veiklos vietos (Atrankos 66 psl.). Todėl pagrįstai manytina, kad neįgyvendinamos Priemonių plane numatytos priemonės: Nr. 12 - dulkingų krovinių iškėlimas toliau nuo gyvenamosios aplinkos; Nr. 14 - krovinio iškėlimas. Taip pat Atrankoje nebuvo informacijos apie Priemonių plano priemonių Nr. 7 (dulkių sklidimo mažinimas naudojant 4,5 m aukščio uždangą) ir Nr. 13 (stacionarių dulkių slopinimo sistemų jrengimo analizė) įgyvendinimą. Pagal išdėstytus motyvus, galima daryti išvadą, kad Atrankoje ne tik pateikta klaidinanti informacija, bet ir nesilaikoma patvirtinto Priemonių plano. Atrankoje neišsamiai įvertintas poveikis triukšmo aspektu. Atrankoje buvo pateikti nepagrįsti duomenys apie prognozuojamus triukšmo lygius gyvenamojoje ir visuomeninėje aplinkoje. Siekiant teisingai apskaičiuoti ir įvertinti galimą neigiamą triukšmo poveikį, ypatingai svarbūs yra įvesties duomenys, t.y. triukšmo šaltinių parametrai. Atsižvelgiant į šiuos motyvus, bei į tai, kad visi triukšmo šaltiniai gali veikti ne tik veiklą vykdant krantinėse Nr. 10-11, bet ir veiklą vykdant krantinėse Nr. 7-9, nebuvo įvertintas suminis visų triukšmo šaltinių galimas neigiamas poveikis, nepilnai įvertintas galimas neigiamas poveikis visoms greta suplanuotoms ir esamoms visuomeninėms ir gyvenamosioms teritorijoms (Atrankoje nurodyti ne visi artimiausi gyvenamieji/visuomeniniai pastatai/patalpos), poveikis gyventojams, jų saugai ir visuomenės sveikatai.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Atrankos išvadoje neišsamiai įvertinta galimo poveikio tikimybė, rizika žmonių sveikatai dėl atviru būdu kraunamų medžiagų (dėl jų sudedamųjų dalių, pavojingumo, dulkių sudėties). Atrankos 7 priede pateiktas geležies rūdos saugos duomenų lapas, kuriame nėra nurodytos sudedamosios dalys. Taip pat Atrankoje nebuvo informacijos apie geležies rūdos dulkių sudėtį ir galimą riziką sveikatai dėl šių dulkių galimo patekimo į gyvenamąsias ir visuomenines aplinkas.
Nurodo, jog už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingos ne tik teisėsaugos institucijos, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. NVSC siekia užkirsti kelią galimam neigiamam aplinkos veiksnių poveikio atsiradimui, taip pat vertina ir susidariusią situaciją, gyventojų prašymus ir skundus. Be to, vienas iš atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių yra ir suinteresuota visuomenė, todėl į jos prašymus, skundus turi būti atsižvelgiama. Dėl pareiškėjos veiklos keliamos oro taršos nuo 2018 m. NVSC Klaipėdos departamente gauta apie 100 gyventojų ir gyventojų bendruomenių skundų. Toks gyventojų skundų skaičius rodo, kad situacija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvartaluose, esančiuose šalia (duomenys neskelbtini), kurioje veiklą vykdo pareiškėja, yra problematiška ir kelianti gyventojų nepasitenkinimą. Skundų pagrindu, NVSC Klaipėdos departamento užsakymu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko oro taršos tyrimus gyvenamosiose ir visuomeninėje aplinkose, bei miltelių nuo gyvenamųjų patalpų palangių (vidinių ir išorinių), KLASCO darbinių paviršių bei kraunamo krovinio tyrimus. Kadangi tirtuose mėginiuose buvo rasta geležies, buvo kreiptasi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją tarnybinės pagalbos dėl rezultatų interpretavimo. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2019 m. vasario 12 d. raštu „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. S-135 nurodė, kad „Rasti tirtuose miltelių mėginiuose geležies kiekiai leidžia daryti prielaidą, kad mėginyje nuo gyvenamųjų patalpų vidinių palangių nustatyta geležis gali būti siejama su Įmonėje vykdoma veikla. “
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjos vykdoma veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, todėl buvo pasiūlyta atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Remiantis šiomis rekomendacijomis atsakovė priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos bendruomenių asociacija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos bendruomenių asociacija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. lapkričio 12 d. atrankos išvados dėl geležies rūdos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo Nr. (30.3)-A4E-5818 (toliau – Atrankos išvada), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja ginčija Atrankos išvadą remiantis tiek procedūriniais aspektais, tiek duomenimis, kurių pagrindu ši išvada priimta, todėl teisėjų kolegija toliau analizuos pareiškėjos teiginių pagrįstumą.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad UAB „Nomine Consult“ (toliau – Dokumentų rengėjas) 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 22/05/2019-R1 „Dėl informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo“ Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo „Dėl geležies rūdos krova ir sandėliavimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11“. Šiuos dokumentus Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (30.3)-A4-3955 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – Administracija), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui, Klaipėdos bendruomenių asociacijai su prašymais įvertinti šią medžiagą ir pateikti savo nuomonę. Administracija 2019 m. birželio 5 d. rašte Nr. (4.36E)-R2-1420 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ nurodė, kad atsižvelgusi į pateiktą informaciją ir gretimų teritorijų gyventojų bei kitų ūkinės veiklos vykdytojų pranešimus, siūlo atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą numatant neigiamą poveikį mažinančias priemones ir atliekant tyrimus, nurodančius, kad jos bus pakankamos. Taip pat dėl tinkamo veiklos keliamo triukšmo įvertinimo, Administracijos nuomone, reikia atlikti suminį ūkinės veiklos akustinio triukšmo sklaidos modeliavimą, o ne tik nurodyti stacionarių akustinio triukšmo sklaidos matematinio modeliavimo rezultatus.
Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2019 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 9.4-3-931(11.3.135) „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ nurodė, kad atlikusi aplinkos vertinimą, nustatė, kad pareiškėja krantinėje Nr. 10 vykdys darbus pavojingoje zonoje, šalia pavojingo objekto Krovos terminalo, todėl jos nuomone, būtina įvertinti planuojamą ūkinę veiklą pavojingo objekto saugumui.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (3-11-14.3.5 E)2-28086 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ pasiūlė atlikti pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą triukšmo ir oro taršos aspektais, siekiant nustatyti veiklos galimą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius 2019 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (9.38-KL) 2KL-556) „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ nustatė, kad projektuojami objektai patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Klaipėdos miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, teritoriją. Todėl, kaip poveikio aplinkai mažinimo priemonę pasiūlė numatyti sprendinį, kad atliekant žemės judinimo darbus, nejudintose žemės vietose, turi būti atlikti archeologiniai tyrimai.
Klaipėdos bendruomenių asociacija 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. 20190605/1 „Dėl „AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos geležies rūdos krova ir sandėliavimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11“ reikalavo, kad visų dulkių krovinių krovą, įskaitant ir geležies rūdos, iškelti už Klaipėdos miesto ribų arba numatyti dulkius krovinius krauti uždaru būdu. Tuo pačiu paprieštaravo planuojamos ūkinės veiklos vietos parinkimui krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11.
Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi dokumentų rengėjo pateiktus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-2151 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ geležies rūdos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ dokumentų rengėjui pateikė pastabas ir nurodė papildyti Atrankos informaciją v01.
Dokumentų rengėjas 2019 m. liepos 23 d. raštu Nr. 23/07/2019-R1 „Dėl informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo“ pateikė atsakymus į Agentūros pastabas ir tuo pagrindu, atnaujino informaciją v02. Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi atnaujintą informaciją v02, 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-3589 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ geležies rūdos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ pakartotinai dokumentų rengėjui pateikė pastabas ir nurodė papildyti Atrankos informaciją v02.
UAB „Nomine Consult“ 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. 08/10/2019-R1 „Dėl informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo“ pateikė atsakymus į Agentūros pastabas ir šios informacijos pagrindu atnaujino informaciją v03. Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (30.3)-A4E-5818 „Dėl geležies rūdos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimo“, kuria nusprendė, kad planuojamai ūkinei veiklai – geležies rūdos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Pareiškėja, nesutikdama su Atrankos išvada, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama išvadą panaikinti ir įpareigoti Agentūrą priimti naują, teisės aktų reikalavimus atitinkančią atrankos išvadą.
Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PAV įstatymas).
Poveikio aplinkai vertinimo objekto sąvoka yra įtvirtinta PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad tai yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Pagal PAV įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, poveikis aplinkai – tai aplinkos pokytis, numatomas dėl planuojamos ūkinės veiklos, o pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai – tai aplinkos, jos elementų, juos vienijančių natūralių ir antropogeninių sistemų kiekybinis ir (arba) kokybinis pokytis, siekiant kurio išvengti, jį sumažinti, kompensuoti ar likviduoti jo padarinius būtina numatyti atitinkamas priemones.
Vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti PAV tikslai: 1) nustatyti, apibūdinti, įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; 2) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai; 3) nustatyti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį šio straipsnio 1 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų; 4) nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti; 5) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus. Pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra atskiras procesas, kurio metu nustatoma, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Atrankos metu nustačius, kad PŪV dėl ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokiai PŪV privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad atliekamos atrankos metu pakanka įvertinti, kad PŪV gali daryti poveikį, šiame etape nesprendžiant dėl galimo poveikio konkretaus masto. Detaliai PŪV poveikis aplinkai nustatomas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, sudarytoje pagal programą, kurią rengia kompetentingas subjektas vadovaudamasis poveikio aplinkai vertinimo nuostatais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2371/2011).
Pagrindinis atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar PŪV dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Pripažinus, kad PŪV dėl minėtų ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. Įstatymų leidėjo vartojama formuluotė „gali daryti“, ją vertinant PAV įstatymo 7 straipsnio 7 ir 13 dalyse numatytos atsakingos institucijos pareigos motyvuoti (galutinę) atrankos išvadą kontekste, leidžia teigti, kad pakanka motyvuotos prielaidos apie galimą reikšmingą poveikį, kai yra atliekama minėta atranka. Ir priešingai, atrankos išvada, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tuo atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai PAV įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014). Tai reiškia, kad institucija, priimdama galutinę atrankos išvadą dėl PAV atlikimo privalomumo, turi ne tik remtis PŪV organizatoriaus r poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, bet taip pat privalo įvertinti ir kitas aplinkybes, nurodytas PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, o taip pat turi būti atsižvelgta į tai, jog suinteresuota visuomenė bei vietos savivaldos institucijos iš esmės nesutiko su planuojama veikla dėl galimo ženklaus neigiamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei gyventojams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3138-822/2019).
Pareiškėja, ginčydama Atrankos išvados 7.1 papunktį nurodo, kad Agentūra nevertino informacijos, susijusios su krovos darbų vykdymu uosto teritorijoje, neatsižvelgė į tai, jog veikla bus būdinga uosto teritorijai. Pareiškėjos teigimu, Agentūra nenurodė jokių argumentų, kokią grėsmę gali kelti planuojama ūkinė veikla ir į kokius konkrečius objektus ar įstatymų saugomus gėrius yra kėsinamasi. Taip pat pareiškėjai nėra aišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Agentūra nevertino Atrankos informacijos v03. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Atranka atlikta remiantis Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Šio Aprašo 52 punkte nustatyta, kad Agentūra, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, išnagrinėja atrankos informaciją, saugomų teritorijų institucijos priimtą išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo (kai ją privaloma gauti), išvadas dėl tarpvalstybinio PAV (kai jas privaloma gauti), PAV subjektų ir suinteresuotos visuomenės gautus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos PAV, atlieka planuojamos ūkinės veiklos įvertinimą pagal atrankos dėl PAV kriterijus, prireikus atsižvelgdama į aktualų planuojamai ūkinei veiklai strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentą, kito vertinimo, atlikto pagal kitų teisės aktų reikalavimus, dokumentą, ar su PŪV susijusios studijos, ar kitos analizės rezultatus. Agentūra, pildydama 1 priede pateiktą formą, išsiaiškina, ar antrojoje skiltyje nurodytas kriterijus, į kurį būtina atkreipti dėmesį atliekant atranką dėl PAV, yra reikšmingas konkrečiu atveju, ir pagal tai užpildo kriterijaus reikšmingumo skiltį. Penktojoje skiltyje pateikiami atranką atliekančio specialisto ar specialistų motyvai, ar kriterijus gali sąlygoti PAV. Apsisprendžiant dėl kriterijaus reikšmingumo konkrečiu atveju, būtina atsižvelgti ne tik į atskirus kriterijus, bet ir į jų tarpusavio sąveiką, ypač derinant planuojamos ūkinės veiklos ir galimo jos poveikio aplinkai kriterijus su numatomos planuojamos ūkinės veiklos vietos kriterijais. Agentūra, išnagrinėjusi šiame Tvarkos aprašo punkte nurodytą informaciją ir atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, turi teisę, susitarusi su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi, apžiūrėti ir vizualiai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos vietą, pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar PAV dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti.
Iš byloje pateiktos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos geležies rūdos krova ir sandėliavimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 įvertinimo pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo Kriterijų lentelės matyti, kad ją užpildė Agentūros specialistai. Kriterijų lentelės paragrafo „Planuojama ūkinė veikla“ 1 ir 3 punktuose yra įvertinta pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos Atrankos informacija v03 pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus, todėl pareiškėjos argumentai, kad nebuvo įvertinta Atrankos informacija v03 yra nepagrįsti ir atmestini.
Pareiškėja ginčydama Atrankos išvados 7.2, 7.3 ir 7.5 papunkčius nurodo, kad planuojama ūkinė veikla nepagrįstai laikoma papildoma veikla, nes veikla nagrinėjamu atveju planuojama perkelti į kitas krantines. Taip pat nurodo, kad suinteresuota visuomenė jau susipažino su planuojama vykdyti ūkine veikla.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos Atrankos vertinimu nustatė, kad planuojama vykdyti veikla Klaipėdos uosto teritorijoje, greta kitų Klaipėdos uosto objektų. Teritorija PŪV reikmėms planuojama suformuoti atlaisvinant numatytą krantinių teritoriją, t.y. rekonstravus dabartinį pastatą. Pareiškėja planuoja visą kiekį geležies rūdos krauti naujai pritaikytose krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11, tačiau pažymint, jog esant poreikiui dalis (tačiau ne maksimaliu pajėgumu) krovos darbų būtų vykdomi krantinėse Nr. 7 ir Nr. 9. Teisėjų kolegija, įvertinusi Atrankos informaciją nustatė, kad joje nėra aiškiai apibrėžtas geležies rūdos krovos proceso paskirstymas, kiek ir kokioje teritorijoje planuojama krauti geležies rūdos. Nurodoma, kad nebus kraunama krantinėse Nr. 7 ir Nr. 9 maksimaliu pajėgumu, tačiau nėra aišku, kokiu pajėgumu bus vykdomi darbai, todėl planuojama vykdyti ūkinė veikla galėtų būti prilyginama papildomai ūkinei veiklai, nes pareiškėja pati pažymi, jog veikla nebus pilnai perkeliama į krantines Nr. 10 ir Nr. 11.
Pareiškėja teigia, kad nepagrįstai neįvertintas jos veiklos perkėlimo tikslas. Jos teigimu, veikla perkeliama iš krantinių Nr. 7 ir Nr. 9 į krantines Nr. 10 ir Nr. 11 siekiant, kad veikla būtų vykdoma toliau nuo gyvenamųjų kvartalų bei vykdant oro kokybei mažinimo priemonių planą.
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad artimiausi gyvenamieji namai, nutolę nuo krantinių Nr. 10 ir Nr. 11, yra apie 60 m (duomenys neskelbtini), apie 40 m (duomenys neskelbtini) bei apie 100 m (duomenys neskelbtini). Artimiausia ugdymo įstaiga, (duomenys neskelbtini) progimnazija, adresu (duomenys neskelbtini), apie 0,1 km atstumas nuo PŪV teritorijos. Artimiausia gydymo įstaiga, Medicinos centras UAB „Lorna“, adresu (duomenys neskelbtini) 14 0,2 km atstumu ir UAB „Mano Šeimos gydytojas“, adresu (duomenys neskelbtini) apie 0,1 km atstumu. Įvertinus šią informaciją, akivaizdu, jog PŪV perkėlimas iš krantinių Nr. 7 ir Nr. 9 į planuojamas krantines Nr. 10 ir Nr. 11 bet kokiu atveju priartėja jei ne prie vienų, tai prie kitų gyvenamųjų kvartalų ir šalia esančių įstaigų. Pabrėžtina ir tai, jog pareiškėja veiklą planuoja perkelti ne pilnai, t.y. kai kurie krovos darbai paliekami vykdyti ir krantinėse Nr. 7 ir Nr. 9, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra pagrįstai padarė išvadą, kad papildomos veiklos vykdymas gali dar labiau pabloginti ir paveikti jau esamą ganėtinai nepalankią ekologinę situaciją.
Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad planuojamoje vietoje vykdyti PŪV yra susiklosčiusi nepalanki ekologinė situacija, šių teiginių Agentūra nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Taip pat pareiškėja laikosi pozicijos, kad gyventojų skundai patys savaime nėra laikomi kriterijais, į kuriuos privalo būti atsižvelgiama atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog nepalankios ekologinės situacijos Agentūra nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Agentūra kreipėsi į įvairias kompetentingas institucijas, t.y. NVSC, Klaipėdos priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrių ir Klaipėdos bendruomenių asociaciją, prašydama pateikti savo nuomonę dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. Šios institucijos raštuose nurodė, jog šis vertinimas yra būtinas dėl galimos oro taršos, triukšmo ir t.t. Todėl ekologinė situacija nagrinėjamu atveju yra patvirtinama ne tik remiantis gyventojų skundais, bet ir kita byloje surinkta medžiaga.
Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad jos atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Teisėjų kolegija iš Agentūros aplinkos tyrimų departamento hidrocheminių tyrimų skyriaus 2019 m. kovo 4 d. rašto nustatė, kad buvo atlikti nuotekų, išleidžiamų į atvirus vandenys tyrimai. Iš atliktų tyrimų protokolų matyti, kad pareiškėjos adresu (duomenys neskelbtini) išleistuve Nr. 13 LD paviršinių nuotekų išleidime į Kuršių marias nustatytas bendrojo azoto rezultatas – 31.1 mg/l, kai leistina norma yra 30 mg/l. Tyrimų metu nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkto reikalavimų, Atliekų tvarkymo taisyklių 13 punkto, 17 punkto reikalavimų. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas nurodė, kad gyventojų skundų pagrindu dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos keliamos taršos yra atliekami tyrimai gyvenamojoje aplinkoje, kurių metu rasta pareiškėjo krovinio sudedamųjų dalių. Teisėjų kolegija neabejodama kompetentingų institucijų išvadų teisingumu ir pagrįstumu, mano, kad šie informacijos šaltiniai paneigia pareiškėjo skunde dėstomus argumentus, susijusius su gyventojų skundų nepagrįstumu ir nenustatytais pažeidimais pareiškėjos atžvilgiu.
Dėl pareiškėjos argumento, kad lemiantis kriterijus vertinant jos vykdomą veiklą, buvo gyventojų skundai, o ne kriterijai ir rodikliai, kurie suponuotų pagrįstas išvadas, jog yra galimas neigiamas poveikis aplinkai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. Atrankos išvados 7 punkte numatyta, kokiais pagrindais ir kokiais motyvais remiantis buvo priimta būtent tokia išvada. Iš Atrankos 7.7-7.12 papunkčių matyti, jog Agentūra, priimdama Atrankos išvadą įvertino ne tik suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir pastabas, bet ir atrankos dėl PAV kompetentingų institucijų pateiktas išvadas, Atrankos informaciją v03. Atrankos 7.4 ir 7.5 papunkčiuose nurodomi konkretūs rodikliai, kurie ir suponavo pagrįstas išvadas, jog yra galimas neigiamas poveikis aplinkai. Todėl pareiškėjos argumentai dėl neva netinkamai atlikto vertinimo nepagrįsti ir atmestini.
Pareiškėja nesutinka su Atrankos išvados 7.6 papunktyje Agentūros argumentu dėl pareiškėjos PŪV metu planuojamų naudoti vandens patrankų galimo poveikio Kuršių marioms.
Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 11 punkte numatyta, kad „Veiklos vykdytojas, planuojantis išleisti nuotekas į paviršinį vandens telkinį, kai nuotekų kiekis išleidžiant į upę ar kanalą viršija 100 m/d ir arba nuotekų šaltinio dydis viršija 1000 GE, o išleidžiant į ežerą. Kuršių marias, tvenkinį ar dirbtinį nepratekamą vandens telkinį nuotekų kiekis viršija 10 m/d. ir (arba) nuotekų šaltinio dydis viršija 100 GE, privalo įvertinti planuojamų išleisti nuotekų poveikį priimtuvui ir nustatyti priimtiną apkrovą. Veiklos vykdytojams, gavusiems arba turėjusiems leidimą nuotekų išleidimui arba taršos šaltinio projektavimo sąlygas iki šio Reglamento įsigaliojimo ir nekeičiantiems ar neplanuojantiems keisti nuotekų išleidimo parametrų, išleidžiamų nuotekų poveikio priimtuvui vertinimas ir priimtuvui priimtinos apkrovos nustatymas nėra privalomas, iki konkrečiam vandens telkiniui (priimtuvui) bus nustatyti vandensaugos tikslai bei poreikis mažinti taršą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. D1-1045 :Dėl vandensaugos tikslų patvirtinimo“ buvo nustatyti Tarpinių vandens telkinių vandensaugos tikslai. Bylos duomenimis nustatyta, kad PŪV metu bus naudojamos vandens patrankos naudojamos kaip dulkių sklidimo sulaikymo įrenginiai, kurių purškiamas vandens rūkas sulaiko dulkių sklidimą. Geležies rūdos krovos metu naudojant vandens patrankas susidarantis gamybinių nuotekų kiekis – 33,6 kv/val. arba 9,33 l/s. Agentūra, įvertinusi, kad tuo atveju, jeigu vandens patrankos veiktų visą parą ištisus metus, maksimalus gamybinių nuotekų kiekis neviršytų 806,40 m, o maksimalus metinis gamybinių nuotekų kiekis – 294.336,00 kv. Visos PŪV metu susidarančios paviršinės ir gamybinės nuotekos būtų išleidžiamos kartu per planuojamą įrengti paviršinių nuotekų išleistuvą krantinėje Nr. 11, todėl galimas neigiamas poveikis Kuršių marioms. Agentūra nusprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti paskaičiuotas poveikis priimtuvui ir priimtina apkrova tam, kad galėtų įsivertinti daromą neigiamą poveikį Kuršių marioms. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, laiko, kad pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
Pareiškėja, be kita ko, teigia, kad Agentūra NVSC, Klaipėdos departamento išvados, Klaipėdos bendruomenių asociacijos reikalavimų bei pasiūlymų nevertino bei nepasisakė dėl jų pagrįstumo.
Primintina, jog vadovaujantis Tvarkos aprašu, Agentūra privalo vertinti PAV atrankos subjektų pateiktas išvadas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad Agentūra įvertino nurodomų subjektų išvadas ir pasiūlymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išvadų ir pasiūlymų pakako tam, kad Agentūra priimtų išvadą ir nuspręstų dėl PAV privalomumo. Kriterijų vertinimo lentelėje reikšmingais kriterijais yra įvertinti net 13 iš 22 kriterijų, o tai reiškia, kad geležies rūdos krovos ir sandėliavimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11 veikla galimai turės reikšmingą poveikį aplinkai, ko pasekoje turi būti atliekamas poveikio vertinimas.
Pareiškėjos teigimu, Atrankos išvada neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais. Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniam aktams, taikomi VAĮ reikalavimai. VAĮ įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.
Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).
Šios nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.
Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-111/2014).
Pažymėtina, kad VAĮ įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Taigi, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamos išvados turinį, nesutinka su pareiškėja, kad priimta išvada yra neteisėta ir nepagrįsta. Atrankos išvada grindžiama tiek teisės aktų nuostatomis, joje nurodomos būtent tokios išvados priėmimo priežastys ir motyvai bei pagrindai, kuriais remiantis prieita prie tokios išvados. Todėl pareiškėja nepagrįstai tvirtina nesuprantanti kuo remiantis priimta Atrankos išvada. Tai reiškia, kad Agentūra, priimdama išvadą laikėsi jai VAĮ nustatytų viešojo administravimo principų. Todėl esant šioms aplinkybėms (kad pareiškėja galėjo ir turėjo suprasti išvados priėmimo motyvus) negalima konstatuoti, jog buvo padaryti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kurie paneigtų priimtos išvados teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatavus ginčijamos išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo dėl Atrankos išvados panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus. Pareiškėjos skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.