Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-29 · Administracinė byla Nr. eI-830-428/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
eI-830-428/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės tarybos
Administracinė byla Nr.eI-830-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02554-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 41.; 55.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovei Astai Kakoškinai, atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei L. G. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. T-514 “Dėl Kauno sporto mokyklos „Viltis“ ir Kauno centro sporto mokyklos reorganizavimo“.

Pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti. Pareiškėja skunde nurodė bei pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, kadangi nevykdė Darbo kodekso 47 straipsnio reikalavimų, t.y. prieš priimant skundžiamą sprendimą dėl Kauno sporto mokyklos „Viltis“ ir Kauno centro sporto mokyklos reorganizavimo, jas sujungiant į vieną mokyklą, nesikonsultavo ir neinformavo darbuotojų atstovų apie numatomus organizacinės struktūros pertvarkymus, galimus darbuotojų atleidimus, perkėlimus į kitą darbovietę, kurie turi įtakos darbuotojų teisinei padėčiai. Teisės aktuose įtvirtinta darbdavio pareiga konsultuotis su darbuotojų atstovais prieš priimant tokio pobūdžio sprendimus, kurie turės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai. Atsakovė nurodytos privalomos pareigos nevykdė, pažeisdama pagrindines procedūras, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė ir jos atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjos ir jos narių teisių nepažeidė, tiesiogiai teisinių pasekmių nesukėlė. Ginčijamame sprendime nebuvo nuspręsta dėl savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo santykių. Biudžetinių įstaigų reorganizavimas visiškai nesusiję su pareiškėja ir jos įgaliojimais. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra. Kauno miesto savivaldybės taryba priimdama ginčijamą sprendimą nepažeidė konsultavimo - informavimo procedūrų, nes nėra biudžetinės įstaigos darbuotojų darbdavys. Pareiškėja nenurodė kokios darbuotojų profesinės sąjungos narių materialinės teisės ar interesai buvo pažeisti ginčijamu tarybos sprendimu, taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimai suinteresuotu asmenų narystę joje ir jų poziciją ginčijamo sprendimo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja į teismą kreipėsi siekdama ginti Kauno Centro sporto mokyklos profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Kauno sporto mokyklos „Viltis“ ir Kauno Centro sporto mokyklos reorganizavimą, jas sujungiant į naujai steigiamą Kauno sporto mokyklą „Startas“.

Pareiškėja ginčija skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros teisėtumą. Pareiškėjos teigimu, ginčijamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą nulėmė tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, turėjusi esminę įtaką Kauno Centro sporto mokyklos darbuotojų teisinės padėties keitimuisi, privalėjo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras su įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovais, tačiau to nepadarė, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnio reikalavimus.

Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau - Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Profesinių sąjungų įstatymo 20 str. 1 d.). Ginčo atveju, pareiškėja kreipėsi į teismą gindama savo narių Kauno Centro sporto mokyklos darbuotojų teises.

Faktinę aplinkybę, kad Kauno Centro sporto mokyklos darbuotojai yra profesinės sąjungos „Sandrauga“ nariai ir pareiškėja turi teisę ginti savo narių teises, patvirtina duomenys apie profesinės sąjungos nario mokestį ir pareiškėjos 2016-08-10 raštas Kauno Centro sporto mokyklai Nr. L-(d)-219.

Ginčo išsprendimui aktualiame DK 47 straipsnyje numatyta, jog darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. Darbdavys privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, informuoti darbuotojų atstovus apie dabartinę ir būsimą įmonės (struktūrinio padalinio) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir konsultuotis su jais. Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius. Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Kiti informavimo ir konsultavimo atvejai, sąlygos ir tvarka gali būti numatomi įstatymuose, kolektyvinėse sutartyse, darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimuose. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojams ir jų atstovams ir atsako už šios informacijos teisingumą. Darbuotojai ar jų atstovai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbuotojų ir jų atstovų buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai. Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams susitikti su sprendimus priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu.

Nurodytose teisės normose įtvirtinta darbdavio pareiga informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis prieš priimant sprendimus dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, siekiant sušvelninti galimus padarinius darbuotojams.

Profesinių sąjungų įstatymo 15, 18, 20 straipsnių ir DK 47 nuostatos, reglamentuojančios profesinių sąjungų veiklą, nustato, kad profesinėms sąjungoms suteikiama teisė ginti ne bet kokius darbuotojų interesus, o tik tuos, kurie susiję su jų darbo, profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis.

Tai reiškia, jog pareiškėjai suteikta teisė ginčyti tokius darbdavio sprendimus, kurie susiję su Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytomis darbo, ekonominėmis bei socialinėmis profesinių sąjungų narių teisėmis ir jų pažeidimais.

Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos ginčijamas sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Kauno Centro sporto mokyklos ir Kauno sporto mokyklos „Viltis“ reorganizavimą, kuris buvo inicijuotas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-373 “Dėl sutikimo reorganizuoti Kauno sporto mokyklą „Viltis“ ir Kauno centro sporto mokyklą“. Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas konkretizavo nurodytų sporto mokyklų struktūrinio pertvarkymo įgyvendinimo procedūrą. Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta iki 2017 m. vasario 28 d. reorganizuoti Kauno sporto mokyklą „Viltis“ ir Kauno Centro sporto mokyklą, jas sujungiant į naujai steigiamą Kauno sporto mokyklą „Startas“. Taip pat šiuo sprendimu buvo patvirtintas reorganizavimo sąlygų aprašas, steigiamos mokyklos nuostatai, paskirti laikini reorganizuojamų mokyklų vadovai, sudaryta komisija mokyklų reorganizavimo sąlygų įgyvendinimui kontroliuoti, patvirtinti kiti įpareigojimai ir įgaliojimai, susiję su mokyklos patikėjimo teise valdomo turto disponavimu, mokyklų vadovų atleidimu iš pareigų.

Skundžiamu sprendimu nebuvo sprendžiami darbo santykiai su reorganizuojamos Kauno Centro sporto mokyklos darbuotojais, sprendime nebuvo numatyta jokių sąlygų ar reikalavimų dėl darbo santykių su reorganizuojamų mokyklų darbuotojais. Tačiau pažymėtina, kad skundžiamame sprendime buvo nuspręsta numatytais terminais atleisti reorganizuojamų mokyklų vadovus, tačiau reorganizuojamų mokyklų vadovai nebuvo pareiškėjos atstovaujamos profesinės sąjungos nariai. Atsakovui priėmus skundžiamą sprendimą, reorganizuojamos Kauno Centro sporto mokyklos darbuotojams nekilo jokių konkrečių teisinių pasekmių, skundžiamas sprendimas darbuotojų darbinių teisių turinio neįtakojo. Skundžiamame sprendime nebuvo nurodyta jokių patvarkymų, susijusių su reorganizuojamos mokyklos darbuotojų atleidimu, jų teisine padėtimi, mokyklų darbuotojų profesinėmis, darbinėmis, socialinėmis, ar ekonominėmis teisėmis. Nenustatyta, jokių duomenų, kad skundžiamu tarybos sprendimu buvo pažeidžiamos įstatymais suteiktos profesinės sąjungos narių ar pačios pareiškėjos teisės, kadangi skundžiamu sprendimu nebuvo tiesiogiai sukurta kokių nors akivaizdžių materialinių teisinių padarinių, kurie tiesiogiai įtakotų ar pažeistų reorganizuojamos Kauno Centro sporto mokyklos darbuotojų minėtas darbo, ekonomines ir socialines teises. Todėl atsakovė neturėjo pareigos, numatytos DK 47 straipsnio 4 dalyje, prieš priimdama sprendimą dėl Kauno Centro sporto mokyklos reorganizavimo, konsultuotis su reorganizuojamos mokyklos darbuotojų atstovais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių Kauno Centro sporto mokyklos darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės taryba, priimdama ginčijama sprendimą, įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įvirtintą išimtinę tarybos kompetenciją steigti, reorganizuoti, likviduoti, biudžetines ir viešąsias įstaigas (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmones, akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, jas prižiūrėti, skirti į pareigas ir atleisti iš jų teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų vadovus, dalyvauti steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis, tvirtinti seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatus. Skundžiamu sprendimu buvo pradėtos pirmiau minėtų sporto mokyklų (biudžetinių įstaigų) reorganizavimo procedūros įgyvendinimas, vykdant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016-07-12 sprendimo Nr. T-373 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kauno sporto mokyklą „Viltis“ ir Kauno centro sporto mokyklą“ nuostatas, kuriomis buvo siekiama reorganizuoti Kauno sporto mokyklą „Viltis“ ir Kauno Centro sporto mokyklą, jas sujungiant iki 2017 m. vasario 28 d. Ginčijamo sprendimo tikslas buvo įgyvendinti mokyklų reorganizavimą, kuris buvo susijęs su biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų tinklo optimizavimu, valdymo išlaidų mažinimu, racionaliu ir efektyviu turimų išteklių naudojimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-684/2010, 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1007/2011).

Taigi, šiuo atveju, savivaldybės taryba priimdama ginčijamą sprendimą įgyvendino savo veiklos elementus, įstatymo leidėjo pavestus uždavinius ir funkcijas, numatytas Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, t. y. įtvirtintą savarankišką teisę priimti sprendimus savo nuožiūra, siekiant užtikrinti efektyvų jai priskirtų funkcijų ir tikslų įgyvendinimą. Savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, įgyvendino reorganizavimo procedūras ir reorganizuojamos Kauno Centro sporto mokyklos darbuotojų ir pačios pareiškėjos teisių nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nebuvo reorganizuojamos mokyklos darbuotojų, išskyrus mokyklos direktorių, darbdavys, kurio sprendimai įtakotų mokyklos darbuotojų teises.

Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, nenustatyta teisės aktų pažeidimų, susijusių su reorganizuojamos Kauno Centro sporto mokyklos struktūros pertvarkymu, kurie galėjo įtakoti pareiškėjos ar jos narių, dirbančių reorganizuojamoje mokykloje, darbo, ekonomines bei socialines teises.

Ginčijamas tarybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė