Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-375/2009 m.

1.2.19.4.; 1.2.29.1.

Vilnius, 2009 m. rugpjucio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus apygardos prokuraturos organizuotu nusikaltimu ir korupcijos skyriaus prokuroro Mindaugo Barkausko apeliacini skunda del Visagino miesto apylinkes teismo 2008 m. gegužes 20 d. išteisinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamieji P. S., B. G., Ž. L., V. L., R. Z. išteisinti del nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d., jiems nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Visagino miesto apylinkes teismo 2008 m. gegužes 20 d. nuosprendžiu kaltinamieji P. S., B. G., Ž. L., V. L., R. Z. išteisinti del nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d., jiems nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

P. S., B. G., Ž. L., V. L., R. Z. buvo kaltinami tuo, kad jie, budami 2003 01 20 Švencioniu rajono savivaldybes administracijos direktores isakymu Nr. (duomenys neskelbtini)sudarytos Komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose nariais, o P. S. pirmininku, veikdami kartu piktnaudžiavo tarnybine padetimi, t.y. vykdydami jiems, kaip komisijos nariams, o P. S. kaip pirmininkui, patiketas funkcijas – nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose bei priimta sprendima iforminti – 2006 12 19 P. S. ir Ž. L. apžiureje, V. L. ir R. Z. neapžiureje, o B. G. apžiurejusi nedalyvaujant komisijos nariams žemes sklypa ir vizualiai isitikine arba neisitikine, jog buvusios sodybos pastatu pamatu liekanu ir pastato rusio liekanu sklype nera, suklastojo tikra dokumenta – savo parašu patvirtindami tikroves neatitinkancius duomenis, t.y. 2006 12 19 akta, kuriame yra konstatuota, kad žemes ukio paskirties žemes sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausanciam A. G. ir E. G., esanciame (duomenys neskelbtini) Švencioniu rajone yra išlike „pavieniai buvusios sodybos pastatu pamatu liekanos“ ir „buvusios sodybos rusio duobe“, tuo suteikdami galimybe sklypo savininkui gauti projektavimo salygas sodybos projektavimui, t.y. neteisetai, nesant juridiniam pagrindui statyti statinius Labanoro regioninio parko teritorijoje.

P. S. buvo kaltinamas tuo, kad toliau tesdamas savo nusikalstama veika, panaudojo žinomai suklastota tikra dokumenta – asmeniškai jo, kaip komisijos pirmininko (P. S.) ir visu komisijos nariu (V. L., R. Z., Ž. L., B. G.) pasirašyta 2006 12 19 akta, 2007 07 05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)S-478 pateike Labanoro regioninio parko direkcijai del projektavimo salygu išdavimo statytojams (užsakovams) A. G. ir E. G. sklype, esanciame (duomenys neskelbtini), Švencioniu rajone.

B. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jai bausme – laisves atemima šešeriems menesiams; pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. ir paskirti jai bausme – laisves atemima dvejiems metams; šias paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka taikant bausmiu apemima ir paskirti B. G. subendrinta galutine laisves atemimo bausme dvejiems metams, ja atliekant pataisos namuose.

Ž. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausme – laisves atemima vieneriems metams; pripažinti ji kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. ir paskirti jam bausme – laisves atemima trejiems metams; šias paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka taikant bausmiu apemima ir paskirti Ž. L. subendrinta galutine laisves atemimo bausme trejiems metams, ja atliekant pataisos namuose.

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausme – laisves atemima vieneriems metams; pripažinti ji kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. ir paskirti jam bausme – laisves atemima trejiems metams; šias paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka taikant bausmiu apemima ir paskirti V. L. subendrinta galutine laisves atemimo bausme trejiems metams, ja atliekant pataisos namuose.

R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausme – laisves atemima vieneriems metams; pripažinti ji kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. ir paskirti jam bausme – laisves atemima trejiems metams; šias paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka taikant bausmiu apemima ir paskirti R. Z. subendrinta galutine laisves atemimo bausme trejiems metams, ja atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 105 str., prašo iš išteisintuju solidariai priteisti Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybai atlyginti 14526 Lt proceso išlaidu.

Prokuroras apeliaciniame skunde teige, kad kaltinamuju veiksmai turetu buti vertinami pagal BK 300 str.3 d. Išnagrinejus baudžiamaja byla apeliacine tvarka, matyti, jog prokuroras nurode, kad kaltinamuju P. S., B. G., Ž. L., V. L., R. Z. nusikalstama veika negali buti kvalifikuojama pagal BK 300 str. 3 d., kadangi dideles žalos požymis kvalifikuojant veika kaip piktnaudžiavima nera tapatus dideles žalos požymiui, apibudinanciam nusikaltima, susijusi su dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu, nes šiu nusikaltimu sudetys yra išdestytos skirtinguose BK skyriuose ir visais atvejais yra vertinamieji požymiai. Prokuroro manymu, P. S., B. G., Ž. L., V. L. bei R. Z., suklastodami 2006 12 19 komisijos nustatyti išlikusiu buvusios sodybos statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose akta nepadare dideles žalos BK 300 str. 3 d. prasme. Prokuroras nurodo, kad kaltinamuju nusikalstami veiksmai turetu buti kvalifikuojami pagal BK 300 str. 1 d. Taciau pažymi, jog veikos perkvalifikavimas nešalina dideles žalos požymio BK 228 str. 1 d. prasme.

Del nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. subjekto prokuroras nurode, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurode, kad jis negali padaryti kategoriškos išvados, jog kaltinamieji, apžiuredami sklypa, veike kaip valstybes tarnautojai, kadangi nesant komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) liekanu fakta saugomose teritorijose sudarymo ir veiklos nuostatu teismui kilo abejoniu del komisijos sudarymo, veiklos, igaliojimu, kompetencijos ribu. Teigia, kad nurodyta teismo padaryta išvada neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, todel yra nepagrista ir neteiseta, prieštaraujanti kaltinamiesiems inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo metu galiojusioms teises normoms. Švencioniu rajono savivaldybes administracijos direktore komisija sudare vadovaudamasi 1993 m. lapkricio 9 d. Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymo (toliau – Saugomu teritoriju istatymas) Nr. I-301 9 str. 2 d. 8 p., t.y. teisinis pagrindas tokiai komisijai sudaryti buvo, be to, 2003 m. sausio 20 d. isakyme Nr. A-368 aiškiai ir nedviprasmiškai ivardintas tokios komisijos tikslas. Saugomu teritoriju istatyme nera nurodyta, kad sudaryta tiksline komisija turi pasitvirtinti ar kitas koks subjektas privalo patvirtinti komisijos sudarymo ir veiklos nuostatus. Nesant tokios imperatyvios nuostatos, akivaizdu, kad teise priimti ar nepriimti komisijos darba reglamentuojanti normini akta buvo tik komisija sudariusio subjekto ar pacios komisijos žinioje. Teismas visiškai nepagristai, ignoruodamas Saugomu teritoriju istatymo nuostatas, remdamasis formaliu pagrindu, kad nera komisijos sudaryma ir veikla reglamentuojanciu nuostatu, suabejojo tokios komisijos sudarymo, veiklos, igaliojimu, kompetencijos atsakomybes ribu ir tokiu abejoniu išdavoje prieme nepagrista ir neteiseta nuosprendi. Visi išteisintieji jiems inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo metu buvo valstybes tarnautojais, t.y. asmenimis, atitinkanciais Lietuvos Respublikos BK 230 str. nustatyta valstybes tarnautojo savoka ir galintys buti nusikaltimu ir baudžiamuju nusižengimu valstybes tarnybai ir vešiesiems interesams specialistais subjektais. Taciau nuosprendyje teismas suabejojo, ar kaltinamieji, apžiurinedami sklypa, veike kaip valstybes tarnautojai, nes ju pareiginese instrukcijose nebuvo nustatyta ju pareiga dalyvauti komisiju veikloje. Tokiu budu teismas, nurodydamas, kad konkretaus veiksmo (sklypo apžiuros), dirbant savo tiesiogini darba, metu kaltinamieji veike ne kaip valstybes tarnautojai, padare jokiais teises aktais nepagrista ir neteiseta išvada. Skundžiamame nuosprendyje teismas suabejojo paciu Švencioniu rajono savivaldybes administracijos direktores 2003 m. lapkricio 20 d. isakymo Nr. A-368 teisetumu, kadangi i komisijos sudeti yra itraukti asmenys, kurie nera pavaldus Švencioniu rajono savivaldybes administracijos direktorei.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagristai padare kategoriška išvada, jog nesant istatymiškai apibrežtos savokos „išlikusiu buvusiu statiniu ar sodu liekanu“, numatytos Saugomu teritoriju istatymo 9 str. 2 d. 8 p. ir be specialiu tyrimu negalint nustatyti tokiu buvimo, komisijos nariai nustatyti, kad sklype nebuvo pavieniu buvusios sodybos pastatu pamatu liekanu ar buvusios sodybos rusio duobes, negalejo. Intelektualaus dokumento klastojimas negalimas, jeigu jo turinio negalima patikrinti taikant objektyviosios tiesos kriteriju. Komisijos nariams patvirtinus, kad žemes sklype yra išlike „pavieniai buvusios sodybos pastatu pamatu liekanos“ ir „buvusios sodybos rusio duobe“ išreikšta komisijos nariu valia, kurios su objektyviaja tiesa, neatlikus specialiu tyrimu, palyginti negalima. Teismas nurode, kad irodymai leidžia teigti, kad komisijos akte tikroves neatitinkanciu duomenu nera, nes (duomenys neskelbtini) kaime ne tik kad buvo sodybos, jos yra, o kategoriškos išvados apie tai, kad pavieniai akmenys ir rusio duobe yra butent šio sklypo, nera. Teismo teigimu, kiekvienas asmuo turi savo subjektyvine nuomone, kuria laisvas reikšti, del to, nesant komisijos veiklos nuostatu, istatymu reglamentuotu savoku, nenaudojus techniniu ar specialiu priemoniu, kiekvienas komisijos narys, apžiurejes vietoje ar susipažines su dokumentais, galejo nuspresti, kad akmenys sklype ir duobe galejo buti buvusios sodybos liekanos. Teismas, spresdamas klausima, ar kaltinamieji objektyviai suklastojo 2006 m. gruodžio 19 d. komisijos akta ar bent galejo tai padaryti, remesi tik dalimi byloje surinktu irodymu, vienareikšmiškai patvirtinanciu kaltinamuju pateiktas gynybos versijas, o tuo paciu ir ju tariama nekaltuma. Be to, visiškai nesprende klausimo, ar komisija sklype rado kokiu nors statiniu liekanu, apie kurias yra nurodyta 2006 m. gruodžio 19 d. komisijos akte. Kaip matyti iš bylos baigtimi niekaip nesuinteresuoto liudytojo Ž. M. parodymu, apžiurint A. ir E. G. priklausanti žemes sklypa, dalyvavo tik du komisijos nariai: P. S. ir Ž. L., kurie, pasak Ž. M., vietoje žodžiu konstatavo, jog minimame sklype sodybos niekada nera buve, kas aiškiai prieštarauja 2006 m. gruodžio 19 d. akte išdestytai komisijos išvadai, kuria pasiraše ne tik P. S. ir Ž. L., bet ir B. G., R. Z. bei V. L., be to, ir prieštarauja byloje užfiksuotiems P. S., B. G., Ž. L., V. L. ir R. Z. parodymams, kurie teisme buvo pagarsinti ir kaltinamuju patvirtinti. Esant tokiems kategoriškiems prieštaravimams, teismas privalejo imtis visu imanomu priemoniu jiems pašalinti, o taip pat nuosprendyje pateikti tokiu irodymu (ypac liudytojo Ž. M. parodymu) vertinimo motyvus. Taciau to nepadare, todel išteisinamasis nuosprendis yra nepagristas ir neteisetas, kadangi buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 3 d. 3 p. nuostatos, o taip pat ir 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma 3.3. punktas. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, t.y. iš byloje surinktu irodymu, tvirtinanciu Ž. M. nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad kaltinamieji suklastojo 2006 m. gruodžio 19 d. akta, kuriame žinomai melagingai nurode, kad sklype yra išlike „pavieniai buvusios sodybos pastatu pamatu liekanos“ ir „buvusios sodybos rusio duobe“. Liudytojo O. F. parodymai, kaip ir surašyta archeologiniu tyrinejimu ataskaita, patvirtino liudytojo Ž. M. ir paneige kaltinamuju parodymus. Be to, remiantis ir A. G., kuris yra suinteresuotas gauti leidima statyti pastatus aptariamame sklype, parodymais, 2006 m. gruodžio 19 d. akte yra surašyti tikroves neatitinkantys duomenys.

Prokuroras tvirtina, kad teismas nurode, jog byloje nustacius, kad savivaldybes administracijos direktoriaus sudarytos komisijos veiklos reglamentavimo nera, nesant istatymiškai apibrežtu „išlikusiu buvusiu statiniu ar sodu liekanu“ savokos, kaltinamieji tiek dalyvave apžiurint sklypa, tiek šioje apžiuroje nedalyvave, o susipažine su dokumentais, negalejo veikti tiesiogine tycia, nes nesuvoke ir negalejo suvokti savo veiklos pavojingumo, pavojingu pasekmiu ir ju siekti, tokiu budu ju veikoje nera nusikaltimo sudeties subjektyviosios puses požymiu. Padarydamas tokia išvada, teismas remesi tik dalimi byloje surinktu irodymu, neatsižvelge i kitus byloje surinktus irodymus, ju net nepaminejo motyvuodamas savo itin kategoriškas išvadas, nenurode, kodel jie atmetami, o tuo paciu ir netinkamai aiškino kaltes nebuvima. Iš byloje surinktu irodymu yra pilnai nustatyta, kad išvyke i vieta ir ten apžiuredami sklypa, komisijos nariai P. S. ir Ž. L., pagristai konstatavo, kad toje vietoje niekada jokiu statiniu ar sodybos nebuvo. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad tie patys komisijos nariai, o taip pat B. G., V. L. ir R. Z. i 2006 m. gruodžio 19 d. akta jau iraše, kad sklype yra išlike „pavieniai buvusios sodybos pastatu pamatu liekanos“ ir „buvusios sodybos rusio duobe“, tuos duomenis patvirtino savo parašais. Nesant byloje jokiu duomenu apie pakartotini ar papildoma sklypo apžiura ar detalesni tyrima, galejusiu buti bent teoriniu pagrindu kardinaliai priešingai pakeisti savo nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog i 2006 m. gruodžio 19 d. komisijos akta irašyti duomenys apie tai, kad sklype yra išlike „pavieniai buvusios sodybos pastatu liekanos“ ir „buvusios sodybos rusio duobe“, yra žinomai neteisingi. Tokiu budu kaltinamieji suvoke, jog tie duomenys yra neteisingi, tai suvokdami ir toliau sieke savo kryptingo veiklos rezultato – dokumento suklastojimo. Todel kaltinamieji veike tiesiogine tycia.

Gynejo manymu teismas padare teisinga išvada, kad savivaldybes administracijos komisijos išvados iš esmes nesukuria teisiniu padariniu ir negali buti valstybines institucijas ipareigojancios. Gynejas nurode, kad komisijos aktas yra tik rekomendacinio pobudžio, išreiškiantis subjektyvia komisijos nariu nuomone, už kuria teisine atsakomybe negalima. Šia išvada patvirtina ir ta aplinkybe, kad P. S., jau ne kaip komisijos pirmininkas, o vyriausiasis architektas surašyto akto pagrindu ir pasirašyto komisijos nariu, neišdave leidimo statyboms sklype, ar kitokio leidimo, o raštu kreipesi i tos pacios komisijos nari V. L. del statybos projektavimo pateikimo, o V. L. atsisake išduoti projektavimo salygas. Anot gynejo, prokuroro argumentai, kad esant sudarytai komisijai, kurios vienintelis tikslas yra nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose, jos galiojantis sprendimas del išlikusiu buvusiu sodybu ir (ar) sodu liekanu faktu saugomose teritorijose buvimo ar nebuvimo fakto sukuria teisinius pagrindus, kadangi suteikia ar nesuteikia teise gauti projektavimo salygas, projektuoti, gauti statybos leidima, o veliau ir statyti statinius ne bet kokiose, o valstybes itin saugomose teritorijose, yra netikslus ir neišsamus. Gynejo teigimu, prokuroras padare logine klaida manydamas, kad esant teigiamai komisijos išvadai atsiranda objektyvus pagrindas testi projektavimo ir statybu proceduras, ir atvirkšciai – esant neigiamai išvadai – prarandama teise pradeti projektavimus ir statybas. Taip pat pažymi, kad esant neigiamai komisijos išvadai igalioti subjektai gali priimti teigiama sprendima, ir atvirkšciai – teigiama išvada neipareigoja kitu subjektu priimti teigiama sprendima. Neigiama komisijos išvada neužkerta kelio tolimesnei procedurai, nes fakta, jog konkrecioje vietoje yra išlike buvusiu sodybu ir (ar) sodu liekanos, gali nustatyti teismas, kurio sprendimas, priešingai nei komisijos, yra konstatuojamojo pobudžio. Išteisintieji neturejo kažkokiu specialiu tam tikros srities žiniu ir igudžiu, kuriu pagrindu be specialiu tyrimu galetu konstatuoti apie vieno ar kito fakto buvima ar nebuvima, todel akivaizdu, jog komisijos sprendime buvo itvirtinta ne kas kita, o subjektyvi komisijos nariu nuomone. Tokiai komisijai nera ir negali buti perduodama dalis valstybes funkciju, ji neturi administraciniu igaliojimu, teises veikti valstybines istaigos vardu ar teises teikti viešasias paslaugas, todel ir jos išvada gali buti tik rekomendacinio, patariancio, siulancio pobudžio, bet tik ne fakta patvirtinancio. Teismas pagristai konstatavo, kad kaltinamieji, dalyvaudami Švencioniu administracijos direktores sudarytoje komisijoje, neveike kaip valstybes tarnautojai, komisija nera igaliota priimti sprendimus, sukeliancius teisinius padarinius, todel nera pagrindo kaltinamuosius traukti baudžiamojon atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. už piktnaudžiavima tarnybine padetimi. Be to, teismas teisingai pastebejo, kad ne viename teises akte nera pateiktas savoku „buvusiu sodybu pamatai“, „pamatu liekanos“ apibrežinys. Nesant vieningai apibrežtai tam tikro objekto savokai kiekvienas subjektas gali ja suvokti vis kitaip, todel komisijos išvadoje atsispindi ne kas kita, o kiekvieno komisijos nario nuomone. Komisijos nariai nebuvo ipareigoti naudoti kažkokias technines priemones ar tureti tam tikru žiniu, kurios leistu jiems objektyviai nustatyti, todel butu nepagrista ir neteiseta iš ju reikalauti adekvacios išvados, kuri buvo padaryta veliau atliekant specialius žemes sklypo geodezinius tyrimus. Gynejas pažymi, kad intelektinis dokumento klastojimas galimas tik tada, jei jo turini galima patikrinti taikant objektyvios tiesos kriteriju. Komisijos nariams patvirtinus, kad žemes sklype yra išlike „pavieniai buvusios sodybos pastatu pamatu liekanos“ ir „buvusios sodybos rusio duobe“ buvo išreikšta komisijos nariu nuomone, paremta skirtingais šiu savoku suvokimais, todel šios išvados lyginimas su objektyvia tiesa, kuri paremta konkreciais tyrimais, negalimas. Teismas teisingai nurode, kad komisijos išvada yra keliu asmenu išreikšta nuomone, suformuota gyvenimiška patirtimi, turimomis žiniomis apie tam tikra vietove, bendrus vaizdus tam tikroje vietoveje ir kitu asmenu netiesiogine itaiga, todel ir išvadoje irašyti teiginiai negali buti traktuojami kaip tam tikro dokumento klastojimas. Kiekvienas asmuo turi savo subjektyvia nuomone, kuria turi teise laisvai reikšti, del to, nesant komisijos veiklos nuostatu, istatymu reglamentuotu savoku, nenaudojus techniniu ar specialiu priemoniu, kiekvienas komisijos narys, apžiurejes vietove ar susipažines su dokumentais, galejo nuspresti, kad akmenys sklype ir duobe galejo buti buvusios sodybos liekanos. Šios aplinkybes patvirtina, kad išteisintieji negalejo suklastoti dokumento suklastodami komisijos akta. Kaltinamiesiems iteiktuose itarimuose bei kaltinamajame akte didele žala klastojant dokumenta bei didele žala valstybei neivardinta. Prokuroras nepateike aplinkybiu, kuriu pagrindu butu galima daryti išvada, kad kaltinamieji negerbia valstybes instituciju ir istaigu, istatymu, kitu teises aktu, piktnaudžiavo suteiktomis galiomis ir valdžia. Todel teismo išvada, kad išteisintieji jokiais budais nesumenkino valstybiniu instituciju autoriteto, yra pagristos ir teisingos. Byloje nera dokumentu, kurie patvirtintu, jog buvo padaryta žala valstybei ar jos autoritetui. Skunde nurodoma, kad V. L., gaves savivaldybes istaigos padalinio vadovo – P. S. rašta su prašymu išduoti statybos projektavimo salygas G. priklausanciame sklype, atsisake tai padaryti. Tokiu budu suveikus valstybiniu instituciju revizavimo mechanizmui, buvo išvengta bet kokios žalos valstybei ir jos valstybiniu istaigu autoritetui.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras praše apeliacini skunda tenkinti, išteisintieji ir ju gynejai praše prokuroro apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas dalinai.

Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi teismas pažeide BPK 20 str. 5 d. numatytus reikalavimus ir netinkamai ivertino irodymus.

Ištyrus byloje surinktus irodymus ir juos ivertinus, kolegija konstatuoja, jog yra pakankamai duomenu apie tai, kad P. S., B. G., Ž. L., V. L., R. Z. ivykde nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d. , 300 str. 1 d.

Kaltinamasis P. S. parode, kad nuo 2003 01 20 jis paskirtas komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose pirmininku. Komisijos nariai yra keturiu rajone esanciu regioniniu paru direktoriai. Tai V. L., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švencioniu rajono aplinkos apsaugos agenturos viršininkas Ž. L., atitinkamos seniunijos seniunas, šiuo atveju – Labanoro seniunas V. J., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švencioniu rajono Žemetvarkos skyriaus vedejos pavaduotojas R. Z.. B. G. nera komisijos nare, ji pagal seniunijos veiklos reglamenta pavaduoja seniuna, taip pat i komisija kvieciami žemes sklypo savininkai ar ju igalioti asmenys. 2006 12 19 jis vyko i (duomenys neskelbtini)Švencioniu raj., apžiureti A. G. ir E. G. priklausancio sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo vyko Ž. L., vietoje V. L. vyko Ž. M.. V. J., B. G. ir R. Z. sklypo apžiureti nevyko. Vietoje ju lauke sklypo savininku igaliotas advokatas K. G., kuris buvo pateikes igaliojima, nuosavybes dokumentus, sklypo plana. Vietoje jis parode pamatinius akmenis, rusio duobe. Apžiuretame sklype buvo rasti buvusios sodybos pastatu pamatu liekanos - pavieniai akmenys ir buvusios sodybos rusio duobe. Ji buvo pakankamai gili, atitinkanti kaimo rusi, budinga kaimiškiems rusiams, matesi iejimas i ja. Šia rusio duobe jie laike išlikusios sodybos liekana. Komisija apžiurejo sklypa dienos metu, buvo dar šviesu, sniego buvo nedaug. Apžiurint sklypa, jokia papildoma technika, prietaisai nebuvo naudojami. Atlikus fotonuotraukas, suraše akta, kuriame išdeste kokie komisijos nariai dalyvavo, sklypo charakteristika bei užfiksavo tai, ka žemes sklype surado. Negirdejo, kad Ž. M. butu sakes, jog sklype nera sodybos liekanu, be to, Ž. M. nera komisjos narys. Jo žiniomis, K. G. dar atskirai buvo nuvežes apžiureti sklypo B. G.. 2006 12 19 akta suraše pats, po ko nuneše pasirašyti P. Z.. Kada ir kaip pasiraše kiti komisijos nariai, neprisimena, jis pats akta pasiraše paskutinis. Jokie asmenys jo neitakojo priimant sprendima del šio sklypo (2 t., b.l. 5-7) .

Kaltinamoji B. G. parode, kad nuo 2001 m. birželio menesio yra Labanoro seniuno pavaduotoja, pagal seniunijos veiklos nuostatus ji, nesant seniuno, vykdo jo funkcijas, tame tarpe dalyvauja komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose veikloje. Komisijos pirmininkas yra P. S., kiti nariai V. L., Ž. L., R. Z.. Visus ji pažinojo, paliko tik darbinius santykius. 2006 12 19 ji nevyko kartu su komisijos nariais i (duomenys neskelbtini), Švencioniu raj., apžiureti A. G. ir E. G. priklausancio sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes ta diena seniuno V.J. L. seniunijos patalpose nebuvo, o ji negalejo palikti vienos seniunijos, taciau tai, kad komisija ta diena vyks i sklypo apžiura, ji žinojo. 2006 12 19 i Labanoro seniunija atvyko jos pažistamas K. G. ir papraše jos sudalyvauti vietoje seniuno V. J. apžiurint ši sklypa. Buvo darbo dienos pabaiga, todel nutare išvykti i sklypo apžiura, užrakino seniunija, nes ta diena patalpose nieko nebuvo. K. G. jc veže džipu, kurio markes ir valstybinio numerio nepamena. Kitu asmenu automobilyje nebuvo. K. G. jai pasake, kad sklypa apžiurejo komisijos nariai, taciau jis nieko nepasake apie komisijos priimta sprendima. Apžiurimas sklypas nebuvo aptvertas tvora, jis buvo ikalneje. Neprisimine ar mate sklype akmenis, kadangi buvo tamsu. Duobe ji mate, ji buvo nelabai gili ir nelabai didele. K. G. kartu su ja apžiurinejo sklypa, kitu komisijos nariu nebuvo. Apžiura truko maždaug apie puse valandos, iskaitant kelione (7 kilometrus). Neprisimena ar ta diena buvo sniego. Po apžiuros ji kartu su K. G. nuvyko i Labanoro seniunija, kur jis jai pateike 2006 12 19 akta, kuriame perskaite destomaja dali, taip pat priimta komisijos sprendima apie tai, kad žemes sklype yra išlike pavieniai buvusios sodybos pastatu pamatu liekanos, buvusios sodybos rusio duobe. Jai apžiurint sklypa, nekilo abejoniu, kad jame nera išlikusiu sodybos pastatu liekanu, kadangi V. J. jai pasakojo, taip pat kiti senyvo amžiaus žmones apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime buta sodybu. Akte jau buvo visu komisijos nariu parašai. Akte padejo savo asmenini spauda, asmeniškai iraše savo pavarde ir varda „B. G.“ ir pasiraše. Pasirašiusi akta, ji atidave K. G.. Ji žinojo, kad A. G. ir E. G. priklausantis sklypas anksciau priklause V. J.. Jos niekas neitakojo priimti sprendima (2 t., b.l. 29-33).

Kaltinamasis Ž. L. parode, kad nuo 2006 m. rugsejo ar spalio menesio jis yra komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose narys. Komisijos pirmininkas yra P. S., komisijos nariai -R. Z., V. J., V. L.. B. G. nepažinojo. Atvykes i sklypa jis pirmiausiai turi isitikinti, ar šiame sklype nera neteisetai statomu, pastatytu pastatu, po to apžiurimos sodybos liekanos, apžiura atliekama vizualiai, nenaudojant papildomos technikos, be to tokios ir neturi. Žemelapiais naudojamasi tais, kuriuos pateikia asmenys. Jis nuolat vyksta su komisija apžiureti sklypu, kadangi tokios sklypu apžiuros siejasi su jo funkcijomis, be to, asmeniškai nori isitikinti, ar sklype yra statomi, pastatyti statiniai, tai svarbu tam, kad kas nors gali pasinaudoti ir iteisinti neseniai pastatyta statini. Tamsiu paros metu nera atliekamos sklypu apžiuros, o jeigu yra sniego, apžiuros vykdomos, jeigu tai netrukdo apžiurai, t. y. vizualiai matomi dominantys objektai. Po apžiuros komisijos pirmininkas surašo akta, jame nurodo dalyvavusius asmenis, aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos ir išvada, kuriame konstatuojamas faktas arba jo nebuvimas. Aktu egzemplioriai yra pateikiami kiekvienam komisijos nariui. Po to, kai aktas surašytas, ji pasirašo komisijos nariai, dalyvave apžiuroje, atskiro susirinkimo del to nerengiama. Teigiamas komisijos sprendimas suteikia galimybe prašyti gauti projektavimo salygas iš ivairiu instituciju. 2006-12-19 vyko apžiureti A. G. ir E. G. priklausanti sklypa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Švencioniu rajone. Kartu su juo vyko P. S. ir Labanoro regioninio parko darbuotojas Ž. M., taip pat apžiuroje dalyvavo igaliotas asmuo K. G.. Kartu su P. S., Ž. M. ir K. G. apžiurejo sklypa, apžiuros metu buvo aptikta nedidele 1-1,5 metro gylio duobe, joje nesimate konkreciu pastatu pamatu liekanu, ji buvo tušcia, joje nebuvo sniego, apskritai ta diena buvo mažai sniego. Kas buvo aplink duobe neprisimena. Tai, kad sklype buvo buvusios sodybos pastatu pamatu liekanos suprato, nes ant žemes paviršiaus buvo akmenys, matesi, kad jie gulejo panašiai, kaip pamatiniai akmenys, del to ir buvo nuspresta, jog tai pamatu liekanos. 2006-12-19 akte yra jo asmeninis parašas, kuri pasirašyti jis galejo savo darbo vietoje ar P. S. skyriuje. Prieš pasirašydamas akta, ji perskaite, pastabu neturejo. Priimant sprendima del sklype buvusiu pastatu liekanu, jokie asmenys jo neitakojo (t. 2, b. 1. 47-50).

Kaltinamasis V. L. parode, kad jis i komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose itrauktas kaip Labanoro regioninio parko direktorius, kuriuo dirba nuo 2006-05-25. Komisijos pirmininkas yra P. S., komisijos nariai yra Ž. L., R. Z., V. J. B. G.. Komisijos pirmininkas informuoja narius apie tai, kad kažkuria diena, kažkuria valanda bus vykstama i tam tikra vieta apžiureti sklypo, kadangi yra asmenu prašymai, nariu dalyvavimas yra butinas apžiurint sklypa. Apžiurint sklypa dalyvauja ir atstovai, ir savininkai, taciau ar jie privalo dalyvauti, nežinojo. Komisijos priimtas sprendimas yra konstatuojamas apžiurimoje vietoje, protokolas apie tai nerašomas, po to komisijos pirmininkas surašo aktas, praneša komisijos nariams, kad yra parengtas aktas ir kad reikia atvykti pasirašyti. 2006-12-19 kartu su komisijos nariais nevyko i (duomenys neskelbtini)Švencioniu rajone apžiureti A. G. ir E. G. priklausancio sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi buvo išvykes darbo reikalais i Švencioniu rajono savivaldybe. Apie tai informavo P. S. ir pasake, kad vietoje jo bus jo pavaldinys kraštotvarkininkas Ž. M.. Jis nežinojo koks buvo priimtas sprendimas komisijos nariams 2006-12-19 apžiurejus ši sklypa, tik pasirašius akta Ž. M. ji informavo, kad sklype yra tik duobe ir keli akmenys, kurie nerodo, jog tai buvusi sodyba. Negalejo nurodyti kada ir kur jis pasiraše akta, Prieš pasirašydamas akta ji perskaite. Pasiraše 2006-12-19 akte, nors sklypo apžiuroje nedalyvavo, kadangi pasitikejo tiek komisijos pirmininku, tiek komisijos nariais. Jokie asmenys jo neitakojo priimant sprendima del šio sklypo (t. 2, b. 1. 68-70).

Kaltinamasis R. Z. parode, kad jis yra komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose narys nuo 2003 metu, t. y. nuo komisijos sudarymo momento. Komisijos pirmininkas yra P. S., nariai -Ž. L., V. L., V. J.; B. G. yra V. J. pavaduotoja. Jam yra teke vykti su komisija apžiureti sklypu, išvykima organizuoja komisijos pirmininkas P. S., pagal tvarka komisijos nariai turi vykti visi kartu, del to yra derinamas visiems patogus laikas. Sodybu liekanu ir sodu liekanu jis neieško, kadangi tai ne jo sritis ir kompetencija. Komisijos sprendimas yra priimamas vietoje, po to komisijos pirmininkas surašo akta, kuriame konstatuoja fakta, parašo išvada, po ko dalyvave apžiuroje komisijos nariai pasirašo. 2006-12-19 kartu su komisijos nariais nevyko i (duomenys neskelbtini), Švencioniu rajone, apžiureti A. G. ir E. G. priklausancio sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi turejo savo suplanuota darba, apie tai P. S. neinformavo. Apie komisijos sprendima sužinojo, kuomet jam buvo pateiktas 2006-12-19 aktas. Ši akta jam pateike P. S. savo kabinete savivaldybes patalpose. Prieš pasirašydamas ši akta, R. Z. patikrino žemes nuosavybes atkurimo dokumentus ir isitikino, kad žeme priklauso pirkejui. Demesio i komisijos priimta sprendima, išdestyta išvadoje, neatkreipe. Pasitikejo žemes nuosavybes atkurimo dokumentais. Taip pat mate prie šio akto pridetas fotonuotraukas, kuriose buvo liekanos- akmenys, rusio duobe. Pasiraše šiame akte pasitikedamas P. S. (t. 2, b.l. 90-92).

Liudytojas Ž. M. parode, kad visus kaltinamuosius pažista apie 5 metus, santykiai darbiniai. 2006-12-19 Labanoro regioninio parko direktorius V. L. papraše sudalyvauti komisijoje nustatant sodybos liekanas (duomenys neskelbtini) kaime, komisijos nariais buvo P. S., Ž. L., nuvyko apžiureti, apžiurint dalyvavo advokatas K. G.. Ta diena buvo pasnige, tariamoje buvusios sodybos vietoje buvo duobe panaši i atlieku duobe, kurioje buvo neseniai sudegintos šiukšles. Akmenys buvo žemes paviršiuje, sniegas aplink juos buvo aptirpes. Tai nebuvo pamatai, naturaliai retai buna, kad akmenys susideda staciakampio forma, 6 akmenu pamatams neužtenka, turi buti ir kitos sutvirtinancios medžiagos. Liudytojas nurode, kad duobes ir akmenu nevertino kaip visumos. Daržoviu laikymo budas duobese yra, apie tokias tradicijas girdejo. Tokias duobes mate, ju yra išlike, i tokia duobe buvo panašu. Netoliese, apie 100m. yra sodyba, gal savininkai laike bulves. Apžiurinejo siekdami nustatyti ar yra sodybos ar sodu liekanos, po apžiuros buvo išsakyta vieninga nuomone, kad sodybos niekada nebuvo, šia nuomone pirmas pareiške pirmininkas P. S.. Vietoje dokumentu neraše, aktas buvo surašytas veliau, kuri pasiraše Regioninio parko direktorius. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini)kaime jokiu sodybos liekanu nera direktoriu informavo iš karto. Tarnybinio rašto del šios sodybos apžiuros rezultatu nesuraše. Apžiurint sodyba vietoje jokiu techniniu priemoniu nenaudojo, prieš apžiura planu, patvirtinanciu sodybos buvima dokumentu neturejo. Turejo 1952 m. karini žemelapi iš jo buvo matyti, kad sodybos toje vietoje nebuvo. Apžiurint sodybu liekanas, butina parodyti, kur buvo sodyba. Šiuo atveju rode atstovas K. G.. Tai buvo 6 akmenys, sudeti staciakampio forma, tam kad imituoti pamatus. Ar kiti komisijos nariai apžiurejo sklypa nežino. Pati akta pamate, kai buvo gautas prašymas del projektavimo salygu išdavimo. Klause direktoriaus kaip tai galejo ivykti, jis negalejo paaiškinti kodel pasiraše akte. Rašta neišduoti leidimo projektavimo salygas pasiraše direktorius dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Tada pamane, kad direktorius pasirašydamas suklydo, nes ta diena buvo apžiurimi ir kiti sklypai ir juose aptikta sodybu liekanu. Jis jam vel viska paaiškino, primine ir tada jis pasiraše atsisakyma išduoti projektavimo salygas. Atsisakymas buvo išduotas remiantis galiojanciais istatymais. Negavus projektavimo salygu, sklypo šeimininkas negali gauti leidimo statyboms. Leidimas del projektavimo salygu išduodamas jeigu nustatytas sodybos liekanu buvimas, apie buvusia sodyba pažymeta dokumentuose arba nustacius juridini fakta. Tokius pat parodymus liudytojas dave ir ikiteisminio tyrimo metu (t. l, b. 1. 121-122). Be to juos patvirtino ir akistatu su kaltinamaisiais metu (t. 2,b.l. 9-10, 52-53, 9-10).

Liudytojas V. J. parode, kad visus kaltinamuosius pažista, santykiai normalus. Buvo sklypo (duomenys neskelbtini) kaime savininkas kuri paveldejo, o veliau pardave A. G.. Apie tai, kad tame sklype buvo sodyba žinau iš savo seneliu ir tevu pasakojimu. Senelis sake, kad ju krašte buvo demarkacine siena, buvo apgyvendinti pasienieciai. Išlikusi duobe, tai buvusi pirtis, dalinai ileista i žeme, tam kad išlaikyti šiluma, pirtis buvo didele, kariniu veiksmu metu ten buvo galima paslepti ir laikyti 3 arklius. 1958 m. šalia buvo kunigu Krivaicio ir Matulaicio vasarnamiai, veliau kunigams buvo liepta išsikraustyti i Kernave, viena nameli atidave jo tevams, dabar tai ju lauko virtuve. Tais laikais pamatu nestate, jo namas ant 6 akmenu, jam 250 metu. Pastatu G. sklype pats nemate. Toje vietoje, kur buvo ikasta pirtis, kadaise buvo rastai. Dar buvo du priklausantys kunigams vasarnamiai, nama nuomodavo pasienieciams. Dabar duobe užversta šiukšlemis. Nurode, kad yra komisijos narys, kaip seniunas, pagal pareigas. Akto nepasirašinejo, nes tas sklypas iki pardavimo priklause jam. Apžiuros diena buvo išvykes, ir iš viso nenorejo dalyvauti, todel dalyvauti papraše pavaduotoja. Jokio rašto del pavaduotojo dalyvavimo apžiuroje neraše, papraše žodžiu. Sklype mate akmenis jie buvo apžele, negražus, o paskui juos kažkas lyg nuplove (t. l, b. 1. 136-138).

Liudytojas M. N. parode, kad dirba Valstybinio žemetvarkos institute vyr. specialistu, geodezininku. Archyvas pateike plana, reikejo apibudinti kas pavaizduota tame fotoplane. Transformavo koordinates i 1942 m. sistema. 1952m. fotoplane buvo miškas ir dirvonas. Aerofotonuotraukos trukumus- jos momentiškumas, kitas dalykas, kai žmogus vaikšto ir atpažista objektus vietoje. Skiriamoji aerofotonuotraukos galia 1 m., jeigu objektas susiliejes su vietove arba tai rusys, kurio iš nuotraukos negalima atpažinti, Pamatiniai akmenys yra per maži, jie susilieja, skiriamoji galia minimali netgi statinio galima nepamatyti jeigu jis susiliejes su fonu. Ar toje vietoveje buvo pastatai iki karo ar karo metu, konstatuoti negali. Skrydis buvo 1952m., dešifravimas padarytas 1953m. Lietuva iš oro pirma karta buvo fotografuota 1949-1952m. Yra to krašto cariniai žemelapiai 1902m., 1921m. dalies Lietuvos vokieciu žemelapis. Pasienio ruožo žemelapiai dažnai buvo islaptinti, arba objektai ne visi atvaizduojami. Žemelapiu rengimas civiliniais tikslai pradetas 1952m., iki to buvo kariniai (1 t., b.l. 117-120).

Liudytojas A. G. parode, kad (duomenys neskelbtini) kaime poilsiaudavo apie 10 metu kada V. J. pasiulius, nusipirko iš jo sklypa planavo atstatyti buvusia sodyba, pasistatyti namuka, pirtele. Apie tai, kad sklype buvo pastatai žinojo iš V. J. iš jo mamos, vietiniu gyventoju pasakojimu, abejoniu kad sodyba buvo, nekilo. Mate rusio duobe, kur lyg buvo pirtele. Pats sklypas buvo apauges žole, nieko nesimate. Advokatas K. G. turejo padeti atkurti dokumentus, sodyba. Apie visus tolimesnius ivykius sužinojo iš žurnalistu skambuciu, televizijos. Pats asmeniškai institucijose del sodybos atkurimo nesilanko, viska dare vietinis advokatas istatymu nustatyta tvarka. Rusi sklype mate dar 2006m. vasara, buvo 3-4 akmenys, 2007m. pradžioje, kai atvažiavo i vieta po apklausos STT buvo tik vienas senas didžiulis akmuo, visi kiti akmenys buvo nauji, išjudinti iš vietos, apversti ( t. 1,b.l.130-135).

Liudytojas K. G. parode, kad su A. G. sudare sutarti. 2006m. gruodžio pabaigoje kreipesi i Švencioniu raj. savivaldybe su prašymu inicijuoti komisijos darba del sodybos liekanu buvimo nustatymo. 2006-12-19 paeme visus turimus dokumentus ir apie 14.00 val. buvo apžiuretas sklypas. Sklypas buvo aptvertas tvora, ji komisija apžiurejo. Veliau atveže i vieta apžiureti sklypo B. G.. Mano, kad Lietuvoje yra daug sodybu, kurios statomos ant kertiniu akmenu. Po keliu dienu jam paskambino P. S. ir pasake, kad yra aktas. Savivaldybe suraše prašyma del leidimo statybai išdavimo, Regioninio parko atsakymas buvo neigiamas. Komisijos aktas yra rekomendacinio pobudžio ir galima kreiptis i teisma del juridine reikšme turincio fakto nustatymo. Anksciau akmenys buvo apauge samanomis ir žole. 2007m. balandžio men. per LNK laida buvo parodyti šviežiai padeti akmenys (t.1, b.l. 123-125).

Iš VšI „Kulturos paveldo išsaugojimo pajegos" archeologo O. F. žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Švencioniu r. 2007 m. archeologiniu žvalgomuju tyrinejimu ataskaitos matyti, kad tyrinejimu metu ištirta 10 plotu, viso 50,50 kv. m., ju metu nerasta archeologiškai vertingu radiniu, archeologiškai vertingas kulturinis sluoksnis neužfiksuotas. Išvadose taip pat nurodyta, kad tiriamame plote aptikti medines konstrukcijos fragmentai del jos statymo paprastumo, trumpaamžiškumo bei silpnumo priskirtini ne pastatui ar jo rusiui, bet duobes sutvirtinimui, pavyzdžiui irengiant žemine, bulviarusi. Jokiu pastatu liekanu tirtuose plotuose neužfiksuota. Ataskaitos autorius, taikydamas archeologiniu tyrimu metodika, negalejo paaiškinti akmenu, šalia kuriu buvo tyrineta, funkcijos (t. l, b.l. 80-110).

Specialistas O. F. paaiškino, kad kaip archeologas specialistas, turi leidima atlikti archeologinius tyrimus, laimejo konkursa pateikti išvada del sklypo. Tyrimas buvo pradetas STT nurodytoje vietoje, buvo pateiktos fotonuotraukos. Tai buvo stambiu akmenu koncentracijos vieta. Jeigu butu aptikti statiniai, tolimesnis tyrimas butu netikslingas. Atliekant tyrimus buvo nustatyta, kad nurodytoje vietoje nebuvo nei kulturinio sluoksnio, nei statiniu liekanu. Akmenu toje vietoje atsiradimo budo archeologiškai paaiškinti negalima. Taip pat apejus visa nurodyta sklypa statiniu liekanu aptikti nepavyko. Vienoje vietoje buvo 6 akmenys, kitoje 4 akmenys. Apžiuredami akmenis žiurejo ar tarp ju yra rišamoji medžiaga (kalkes, cementas), tokiu medžiagu nebuvo. Toje vietoje kur buvo 6 akmenys, padare 5 perkasas, kulturinio sluoksnio neaptiko, nerado net kelio, viena perkasa buvo padaryta, kad kirsti menama keliuka. 4 akmenys buvo sudeti labai proporcingai, buvo duobe, kur sudetos šiukšles, lapai, šiaudai, jos buvo degintos. Ten buvo žmogaus veiklos pedsakai. Stulpine konstrukcija buvo ikasta i grunta, dalis konstrukcijos sudege, kita dalis buvo perpuvusi, iš to galima buvo spresti, kad sienele igriuvusi, jokiu tvirtinimo detaliu nebuvo. Konstrukcija buvo apie 2m. plocio ir 3,5 m. ilgio. Akmenys su ta konstrukcija neturejo nieko bendro. Kaip prielaida, galiu speti, kad tai buvo bulviarusis. Specialistas nurode, kad pastatas, tai konstrukcija kur žmogus gyvena, ukinis pastatas. Statinys placiaja prasme tai piliakalniai, kapines. Tualetas, šiltnamis, nera pastatas. Jeigu butu laikomi arkliai, butu organika, gruntas butu juodos, sodrios spalvos. Sodybos liekanos tai bendras supratimas, vieta kur žmogus gyvena, stato pastatus, veda ukine veikla, ten aptinkamos kulturinis sluoksnis, atsispindi grunte. Jam buvo pateikta konkretaus sklypo toponuotrauka. Rusio duobe yra statinio liekana. Tai nebuvo daržoviu rusys (t. l, b.l. 114-115).

2007-10-02 Švencioniu rajono savivaldybes administracijos direktore V. R. pateike 2006-12-19 komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybos statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose akta (t. l, b.l. 59-61), kurio apžiuros metu nustatyta, kad dokumentas atspausdintas A4 formato lape, tekstas surašytas kompiuteriu. Lapo apatineje dalyje ivairiu spalvu rašikliais yra matyti rankraštiniai parašai (t. l, b.l. 62-63).

2007-08-16 Švencioniu rajono savivaldybes administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad 2003 m. lapkricio 20 d. isakymu Nr. (duomenys neskelbtini)sudarytos komisijos nuostatu, kaip atskiro teises akto nera. Šiuo isakymu nustatyta komisijos paskirtis- nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose, bei jos sprendimu iforminimo tvarka -aktas su privalomais dokumentais (t. l, b.l. 73). Iš pateikto 2003-11-30 Švencioniu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus isakymo Nr. (duomenys neskelbtini)del komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybos statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose sudarymo nuorašo matyti sudarytos komisijos sudetis (t. l, b.l. 74).

2007-06-20 Švencioniu rajono savivaldybes administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad Labanoro seniuno pavaduotoja B. G. nera komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose nare, taciau pagal patvirtintos veiklos nuostatu III dalies 16 p. "nesant seniuno ar seniunui negalint eiti savo pareigu, jo pareigas ir seniunijos funkcijas atlieka seniuno pavaduotojas"(t. l, b. 1. 51).

2007-10-04 Vilniaus universiteto Teorines fizikos ir astronomijos instituto rašte Nr. SD-182 nurodyta, kad 2006-12-19 Juodapurvio k., Labanoro sen., Švencioniu rajone saule leidosi 15.48 val., civilines sutemos tesesi iki 16.34 val., visiškai sutemo 17.22 val. (t. l, b.l. 149).

2007-10-08 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. (8.12)-B8-1000 nurodyta, kad 2006-12-19 vidutine oro temperatura buvo minus 1,4 laipsnio, buvo debesuota. Nuo 11.08 val. iki 11.40 val. smarkiai snigo, taciau sniegas greitai nutirpo (t. l, b. 1. 147).

Kolegija, ivertinusi byloje esancius duomenis, konstatuoja, kad išteisindamas P. S., B. G., Ž. L., V. L. ir R. Z. del 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybos statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose akto suklastojimo, Visagino miesto apylinkes teismas remesi tik dalimi byloje surinktu irodymu, vienareikšmiškai patvirtinanciu kaltinamuju pateiktas gynybos versijas ir nevertino irodymu viseto.

Iš byloje ištirtu ir surinktu irodymu matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nurode, jog negalima padaryti kategoriškos išvados, jog kaltinamieji, apžiuredami sklypa, veike kaip valstybes tarnautojai, kadangi nesant komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) liekanu fakta saugomose teritorijose sudarymo ir veiklos nuostatu teismui kilo abejoniu del komisijos sudarymo, veiklos, igaliojimu, kompetencijos ribu. Kolegija mano, kad tokia padaryta išvada neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, todel yra nepagrista ir neteiseta, ši išvada prieštarauja kaltinamiesiems inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo metu galiojusioms teises normoms, nes Švencioniu rajono savivaldybes administracijos direktore komisija sudare vadovaudamasi Saugomu teritoriju istatymo 9 str. 2 d. 8 p., t.y. teisinis pagrindas tokiai komisijai sudaryti buvo, be to, 2003 m. sausio 20 d. isakyme Nr. A-368 aiškiai ir nedviprasmiškai ivardintas tokios komisijos tikslas. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, jog negalima daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamieji, apžiuredami sklypa ir surašydami akta, veike kaip valstybes tarnautojai, kadangi nebuvo komisijos sudarymo nuostatu. Tokios pirmosios instancijos teismo abejones komisijos nariu igaliojimais ir kompetencijos ribomis vertinamos kritiškai. Iš bylos duomenu matyti, kad komisija buvo sudaryta Švencioniu rajono savivaldybes administracijos direktores 2003 m. sausio 20 d. isakymo pagrindu. Teisinis pagrindas Švencioniu rajono savivaldybes administracijos direktorei sudaryti mineta komisija, buvo Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymo 9 str. 2 d. 8 p. Be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 29 str. 5 d. 2 p. suteikta teise administracijos direktoriui leisti isakymus, privalomus i savivaldybes administracijos strukturinius padalinius neieinantiems valstybes tarnautojams. Pažymetina, kad komisija buvo sudaryta ne iš bet kokiu asmenu, bet iš savivaldybes administracijos, kitu savivaldybes teritoriniu strukturiniu padaliniu bei kitu valstybiniu instituciju darbuotoju, kurie pagal ju pareigines instrukcijas ir atliekamas tarnybines funkcijas priskiriami valstybes tarnautojams. Be to, ši komisija buvo sudaryta ne iš bet kokiu valstybes tarnautoju, bet specialistu, turinciu žiniu ir patirties aplinkos apsaugos, žemetvarkos bei kitose srityse. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai išnagrinejo savoku „pavieniai buvusios sodybos pastatu pamatu liekanos“ ir „buvusios sodybos rusio duobe“ aiškinama teises aktuose ir atskiru instituciju specialistu, iš dalies aptare teisinancius irodymus, taciau nevertino ir nesvarste klausimo ar komisija A. G. ir E. G. sklype rado kokiu nors statiniu liekanu, apie kurias yra nurodyta 2006 m. gruodžio 19 d. komisijos akte. Kaltinamieji, apžiuredami sklypa ir konstatuodami jame „pavieniu buvusiu sodybos pastatu liekanas“ ir „buvusios sodybos rusio duobe“ ir pasirašydami 2006 m. gruodžio 19 d. akta ir buvo valstybes tarnautojais. Todel darytina išvada, kad komisija nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose buvo sudaryta teisetai, o teismo padaryta išvada neparemta galiojanciais teises aktais ir jiems prieštaraujanti.

Iš byloje surinktu irodymu matyti, kad išvyke i vieta ir ten apžiuredami A. G. ir E. G. priklausanti sklypa, komisijos nariai P. S. ir Ž. L., dalyvaujant Ž. M., kuri apžiureti sklypa žodžiu buvo ipareigojes V. L., pagristai konstatavo, kad toje vietoje niekada nebuvo jokiu statiniu ar sodybos. Byloje nera duomenu apie pakartotine ar papildoma sklypo apžiura ar detalesni tyrima, todel yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog i 2006 m. gruodžio 19 d. komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose irašyti duomenys apie tai, kad sklype yra išlike „pavieniai buvusios sodybos pastatu pamatu liekanos“ ir „buvusios sodybos rusio duobe“, yra žinomai neteisingi. Kolegija, daro išvada, jog aukšciau nurodytus duomenis i akta iraše kaltinamieji suvoke, jog duomenys yra neteisingi, taciau ši fakta suvokdami, toliau sieke savo kryptingo neteisetos veiklos rezultato, t.y. dokumento suklastojimo. Todel pažymetina, kad P. S., B. G., Ž. L., V. L. ir R. Z. veike tiesiogine tycia. Tai, kad kaltinamieji P. S., B. G., Ž. L., V. L. ir R. Z. savo kalte neigia, kolegija vertina kritiškai, kaip siekima išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Atkreiptinas demesys i tai, kad V. L., 2007 01 17, t.y. jau po to, kai buvo surašytas 2006 m. gruodžio 19 d. aktas, parašu patvirtino rašta del projektavimo salygu neišdavimo, kuriame nurode, kad užsakovas A. G. nepateike jokiu duomenu apie tai, kad jo sklype yra buvusi sodyba. Tokiu budu netiesiogiai patvirtino, kad 2006 m. gruodžio 19 d. komisijos akte yra irašyti žinomai neteisingi duomenys.

Kad irašyti duomenys buvo neteisingi, patvirtino liudytojas Ž. M.. Šio liudytojo parodymai yra nuoseklus, nesikeite nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, parodymus liudytojas patvirtino tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacines instancijos teismo posedžio metu. Kolegija neturi pagrindo netiketi Ž. M. parodymais.

Prokuroras apeliaciniame skunde pažymejo, kad kaltinamieji sumenkino valstybiniu instituciju autoriteta ir padare žala valstybes interesams, diskreditavo valstybes tarnautojo varda, pažeide Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybes tarnautoju veiklos etikos principus gerbti valstybes institucijas ir istaigas, istatymus, kitus teises aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, taip pat sumenkino valstybiniu instituciju autoriteta ir padare didele žala valstybes interesams. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nustatyta, kad turi buti patirta didele žala.

P. S., B. G., Ž. L., V. L. ir P. Z. buvo perduoti i teisma juos kaltinant padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 300 str. 3 d. Taciau kolegija konstatuoja, jog tokia veiku kvalifikacija nera visiškai teisinga, kadangi dideles žalos požymis kvalifikuojant veika kaip piktnaudžiavima nera tapatus dideles žalos požymiui, apibudinanciam nusikaltima, susijusi su dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu, nes šiu nusikaltimu sudetys yra išdestytos skirtinguose BK skyriuose ir yra visais atvejais vertinamieji požymiai. Ištyrus byloje esancius irodymus, darytina išvada, jog P. S., B. G., Ž. L., V. L. ir R. Z. suklastodami 2006 m. gruodžio 19 d. komisijos nustatyti išlikusiu buvusiu sodybos statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose akta nepadare dideles žalos, kuria numato BK 300 str. 3 d. Todel kaltinamuju veika kvalifikuojama pagal BK 300 str. 1 d.

Kolegija daro išvada, kad toks veikos kvalifikavimas nešalina dideles žalos požymio BK 228 str. 1 d. prasme.

Pažymetina, kad Lietuvos Respublikos BK 228 str. nurodyta žala gali buti tiek turtine, tiek neturtine ir turi buti reali. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors P. S., jau ne kaip komisijos pirmininkas, o vyriausiasis architektas surašyto akto pagrindu ir pasirašyto komisijos nariu, neišdave jokio leidimo, taciau raštu kreipesi i tos pacios komisijos nari V. L. del statybos projektavimo pateikimo. Komisija buvo sudaryta, aktas buvo surašytas ir pasirašytas, o komisijos nariai, apžiuredami sklypa ir pasirašydami akta, veike kaip valstybes tarnautojai. Tokiais veiksmais kaltinamieji sudare salygas kilti realiai žalai.

Nors pirmosios instancijos teismas nustate, kad kaltinamuju pasirašytas aktas iš esmes nesukuria teisiniu padariniu ir negali buti ka nors, juo labiau valstybines institucijas ipareigojantis, kadangi juridine reikšme turincius faktus nustatineja tik teismas. Teismas padare nepagrista išvada, kad bet kokios komisijos aktas yra tik rekomendacinis, išreiškiantis subjektyvia komisijos nariu nuomone, už kuria teisine atsakomybe negalima. Teismo manymas, kad komisijos išvados iš esmes nesukuria teisiniu padariniu ir negali buti valstybines institucijas ipareigojancios, yra neteisingas.

Kolegija daro išvada, kad komisijos aktas yra ir rekomendacinio pobudžio, išreiškiantis subjektyvia komisijos nariu nuomone. Tai yra dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes.

Baudžiamosios atsakomybes samprata už dokumentu suklastojima atsispindi BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susije su dokumentu ir matavimo priemoniu klastojimu“. Istatymu leidejas cia apibrežia teisines vertybes, kuriu apsauga nuo nusikalstamu kesinimusi jis norejo garantuoti baudžiamojo istatymo normomis. Teisingam veikos kvalifikavimui yra svarbu nustatyti, i kokias visuomenes vertybes yra kesinamasi nusikalstama veika. Atsižvelgiant i rušini nusikalstamu veiku objekta, tiesioginiu dokumentu suklastojimo objektu reiketu laikyti normalia valstybes ir savivaldos instituciju veikla. Rušinis nusikalstamos veikos objektas yra valdymo tvarka. Tai reiškia, kad dokumento suklastojimu visu pirma kesinamasi i valdymo tvarka. Valdymo tvarka nusistovi teisiškai reglamentuose santykiuose tarp valdancio ir pavaldaus subjekto. Taigi dokumentu, galinciu buti šios nusikalstamos veikos dalyku, saraša apibrežia tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant i tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybes ar savivaldos instituciju veikla, BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalykas, be kitu dokumentams budingu požymiu, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybes ir savivaldos instituciju normaliai veiklai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad asmenys pasiraše dokumenta, kuris turejo reikšme kitu instituciju veiklai, t.y. leidimui statyboms išdavimo pagrindui.

Lietuvos Respublikos dokumentu ir archyvu 1995 m. gruodžio 5 d. istatymo Nr. I-1115, 2006 m. gruodžio19 d. istatymo Nr. X-992 redakcijos 2 straipsnyje apibrežta dokumento savoka: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo budo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenes informavimo istatymo (ist. Nr. X-752, 2006 m. liepos 11 d. red.) 2 straipsnyje apibrežtos pagrindines istatymo savokos, kur dokumentai apibrežiami kaip oficialus valstybes ir savivaldybiu instituciju bei istaigu dokumentai – valstybes ir savivaldybiu instituciju, imoniu bei istaigu, valstybes igaliotu asmenu vykdant teises norminiu aktu nustatytus igaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su ju veikla susije rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterines informacijos ar kitokie dokumentai, itraukti i šiu instituciju, imoniu ir istaigu dokumentu apskaita. Agenturos paraišku ES strukturiniu fondu paramai gauti tinkamumo ir kokybes vertinimo procedura (toliau – Procedura) numato pateiktu projektu vertinimo tvarka, subjektus, atliekancius vertinima, bei kitus reikalavimus. Proceduros 28 straipsnis numato, kad, atlikdamas paraiškos kokybes (technini, ekonomini ir finansini) vertinima, projektu vadybininkas pildo paraiškos kokybinio vertinimo elementu saraša S-P1-T04-S-P1-T06. Projektu vadybininkas balais ivertina paraiškos atitikima nustatytiems vertinimo kriterijams ir paraiškos kokybinio vertinimo elementu saraše pateikia pagal nustatyta forma reikalaujama informacija apie pateikta paraiška. Proceduros 31 ir 32 straipsniuose numatyta, kad, užbaiges vertinima, projektu vadybininkas projekto byla kartu su užpildytais paraiškos vertinimo elementu sarašu ir kokybes vertinimo elementu sarašu perduoda projektu vertinimo skyriaus sekretoriui, o šis, pildydamas paraiškos vertinimo peržiuros elementu saraša ir kokybes vertinimo elementu saraša, tikrindamas, ar jie tinkamai užpildyti, ar pasirašyti, ar ivertinta laikantis nustatytu terminu, paraiškos registracijos (apskaitos) žurnale irašo projekto bylos gavimo data ir pasirašo. Taigi Proceduros nuostatos patvirtina, kad paraiškos kokybinio vertinimo elementu sarašas forma ir turiniu atitinka anksciau paminetuose istatymuose apibrežtus dokumento savokos reikalavimus. Baudžiamajame istatyme nepateikta dokumento savoka, taciau teismu praktika panašiais požymiais, kaip ir anksciau paminetuose istatymuose, formuluoja dokumento savoka taikydama BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudeti: nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, itvirtinantis juridine reikšme turincia informacija, kuri pagal savo pobudi ir reikšme yra teises, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo irodymas, taip pat juridiniu faktu ar juridine reikšme turinciu aplinkybiu irodymas (kasacine byla Nr. 2K-426/2006). Teismu praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija fakta, turinti teisine reikšme. Rašytinio akto teisine reikšme pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didele reikšme, nes suteikia informacija, koks asmuo ji sukure, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teises ir pareigos (kasacine byla Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 straipsni dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacine byla Nr. 2K-290/2008).

Ivertinus aptartus byloje esancius duomenis, kolegijai nekyla jokiu abejoniu, kad P. S., B. G., Ž. L., V. L. bei R. Z., dalyvaudami Švencioniu rajono savivaldybes Administracijos direktores 2003 m. lapkricio 20 d. isakymu Nr. A-368, sudarytos Komisijos nustatyti išlikusiu buvuviu sodybu statiniu ir (ar) sodu liekanu fakta saugomose teritorijose veiklojeir apžiurinedami A. G. ir E. G. priklausanti sklypa Juodapurvio kaime, veike kaip valstybes tarnautojai. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad kaltinamieji apžiuros metu nebuvo valstybes tarnautojais, yra nepagrista ir neteiseta.

P. S., B. G., V. L., R. Z. administracine tvarka nebausti, psichiatrijos ligoninese nesigyde, i narkologine iskaita neirašyti.

Ž. L. administracine tvarka baustas, psichiatrijos ligoninese nesigyde, i narkologine iskaita neirašytas.

Kaltinamieji charakterizuojami teigiamai.

Skiriant bausmes, kolegija atsižvelgia i visas bylos aplinkybes, kaltinamuju asmenybes, nusikaltimu laipsni, pobudi bei pavojinguma. Kolegija daro išvada, jog bausmiu tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti neskiriant kaltinamiesiems realiu laisves atemimo bausmiu. Tai, kad kaltinamieji nepripažino savo kaltes, negali buti vertinama kaip atsakomybe sunkinanti aplinkybe.

Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

panaikinti 2008 05 20 Visagino miesto apylinkes teismo išteisinamaji nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir jam paskirti bausme - atimti teise dirbti valdžios ir valdymo institucijose 2 metams;

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apemimo budu ir P. S. paskirti galutine subendrinta bausme 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

B. G. pripažinti kalta padarius nusiklatima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir jai paskirti bausme - atimti teise dirbti valdžios ir valdymo institucijose 2 metams;

B. G. pripažinti kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apemimo budu ir B. G. paskirti galutine subendrinta bausme 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti bausme - atimti teise dirbti valdžios ir valdymo institucijose 2 metams;

Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apemimo budu ir Ž. L. paskirti galutine subendrinta bausme 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti bausme - atimti teise dirbti valdžios ir valdymo institucijose 2 metams;

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apemimo budu ir V. L. paskirti galutine subendrinta bausme 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti bausme - atimti teise dirbti valdžios ir valdymo institucijose 2 metams;

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apemimo budu ir R. Z. paskirti galutine subendrinta bausme 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. iš kaltinamuju P. S., B. G., Ž. L., V. L., R. Z. solidariai priteisti Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybai atlyginti 14526 Lt proceso išlaidu.