- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2005-10-28
- Bylos Nr.
- A-469-1625-05
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijole Piškinaite (pirm.), Sigita Rudenaite, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- V. S. G., J. D. G.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Nijoles Piškinaites (kolegijos pirmininke), Sigitos Rudenaites (pranešeja) ir Algirdo Taminsko,
sekretoriaujant K. B.
dalyvaujant pareiškejams V. S. G., J. D. G.
atsakovo atstovei V. S.
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju J. D. G. ir V. S. G. apeliacini skunda del Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju J. D. G. ir V. S. G. skunda atsakovems Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno miesto savivaldybei del neturtines žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
J. D. G. ir V. S. G. praše teismo priteisti iš atsakoviu Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybes po 5000 litu neturtines žalos atlyginimo (b.l. 57-59, 2 t.). Pareiškejai nurode, kad ju motina J. G. iki žemes nacionalizavimo Kauno mieste, Griciupio g. 8, nuosavybes teise valde 6086 kv. m. žemes sklypa. Prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo ji padave 1991-12-12. Kauno apskrities viršininko 2000-06-28 sprendimu Nr.2628 J. G. vardu atkurtos nuosavybes teises (pinigine kompensacija) i 0,20 ha žemes sklypa. I likusia žemes dali pareiškejai paaiškino pageidauja atkurti nuosavybes teises natura, taciau iki šiol sprendimas del likusios laisvos žemes gražinimo nepriimtas, nes atsakovai iki šiol nesuformavo Girstupio slenio parko teritorijos ir neparuoše jos detalaus plano, vilkina nuosavybes teisiu atkurima. Pareiškejai teige, jog del atsakoviu darbuotoju neveikimo ir biurokratizmo jiems padaryta neturtine žala, jie patyre dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir emocine itampa, todel neturtinei žalai atlyginti iš atsakoviu priteistina po 5000 litu.
Atsiliepimas
Atsakoves Kauno apskrities viršininko administracijos atstove su skundu nesutiko, nurodydama, kad atsakove neatliko neteisetu veiksmu, kuriais pareiškejams galejo buti padaryta neturtine žala. Pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau – Istatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkta laisvos (neužstatytos) žemes plotuose gražinamu natura turetoje vietoje žemes sklypu formavima ir ju planu rengima Vyriausybes nustatyta tvarka organizuoja ir planus tvirtina savivaldybes administratorius. Atsakove nurode, jog Kauno miesto savivaldybe neparenge ir nepateike žemetvarkos skyriui gražintinos natura laisvos (neužstatytos) žemes dokumentu.
Atsakoves Kauno miesto savivaldybes atstove su skundu nesutiko, teigdama, kad savivaldybe nevilkino laisvos žemes sklypo plano rengimo. 2003-05-27 ir 2004-05-11 atsakymuose pareiškejams buvo paaiškintos atsisakymo rengti gražintinos natura žemes sklypo plana priežastys. Savivaldybe neprivalejo atlikti veiksmus ir atlaisvinti savavališkai užimta žeme, šiuos veiksmus privalejo atlikti Kauno apskrities viršininko administracija. Atsakoves teigimu, gavus informacija, kad namu valdu savininkai atlaisvino savavališkai užimta žeme, savivaldybes Urbanistikos skyrius pateike užsakyma konkursa laimejusiai imonei atlikti žemes sklypo matavimus ir parengti plana.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. birželio 23 d. sprendimu skunda atmete kaip nepagrista. Iš pateiktos nuosavybes teisiu atkurimo bylos Nr. 2326 medžiagos nustatyta, kad 2001-02-28 pareiškejai pakeite valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo, prašydami gražinti J. G. iki nacionalizacijos tureta žeme natura. Teismo konstatavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) nuostatomis, galiojusiomis iki 2002-09-26, apskrities viršininko sprendimai del nuosavybes teisiu atkurimo i miestuose esancia žeme, gražinant ja natura, buvo priimami pagal savivaldybes parengtus detaliuosius planus. Pagal bylos medžiaga Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemetvarkos skyrius 2001-03-14 raštu Nr. 02-03/186 kreipesi i Kauno miesto savivaldybe, prašydamas parengti J. G. iki nacionalizacijos tureto žemes sklypo detaluji plana (b.l. 29, 2 t.). Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybes Urbanistikos ir architekturos skyriaus 2001-05-10 rašto Nr. 32-14-537, rengti toki detaluji plana buvo atsisakyta (b.l. 30, 2 t.). Kauno miesto žemetvarkos skyrius 2002-08-20 raštu Nr. 02-03-703 pakartotinai kreipesi i Kauno miesto savivaldybe del J. G. iki nacionalizacijos tureto žemes sklypo detaliojo plano parengimo (b.l. 31, 2 t.). Kauno miesto savivaldybes Urbanistikos ir architekturos skyrius, atsakydamas i ši rašta, 2002-09-19 rašte Nr. 14-1198 nurode, kad rengti detaluji plana nera galimybes, kadangi J. G. priklausiusioje žemeje iki 1990 metu buvo trys sklypai miesto gyventojams, o likusi neužstatytos žemes dalis yra Girstupio slenio parko teritorijoje (b.l. 32, 2 t.). Teismas nurode, jog nuo 2002-09-26 pasikeitus prašymu del nuosavybes teisiu i miestuose esancia žeme atkurimo nagrinejimo tvarkai, Tvarkos 106 punktas nustate, kad savivaldybe (nuo 2004-09-03 - savivaldybes administracijos direktorius) per menesi nuo prašymo pateikimo žemetvarkos skyriui pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informacija kartografineje medžiagoje apie laisva (neužstatyta) žeme, kuri pagal Istatymo 12 straipsnio 3 punkta nepriskirta valstybes išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nera - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Pagal Tvarkos 106 punkto nuostatas žemetvarkos skyrius, gaves informacija apie laisva (neužstatyta) žeme, per menesi, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografine planine medžiaga, šioje kartografineje medžiagoje pažymi turetu žemes sklypu ribas ir per 20 darbo dienu pateikia kartografine medžiaga su kitais šiame punkte nurodytais dokumentais savivaldybes administracijos direktoriui, prašydamas suformuoti gražintinus žemes sklypus, organizuoti ju kadastrinius matavimus ir atlikti kitus šiame punkte numatytus darbus, susijusius su žemes sklypu planu parengimu ir tvirtinimu. Savivaldybes administracijos direktorius per nustatyta termina organizuoja ankšciau nurodytu darbu atlikima ir patvirtintus žemes sklypu planus kartu su kitais dokumentais pateikia žemetvarkos skyriui.
Bylos medžiaga patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento Urbanistikos ir architekturos skyrius 2003-07-16 rašte Nr. 526-2-1193 pateike Kauno miesto žemetvarkos skyriui turima informacija apie žeme, kuri iki nacionalizacijos priklause J. G.. Taip pat buvo pateiktas J. G. iki nacionalizacijos Kauno mieste, Griciupio gatveje, tureto žemes sklypo ribu planas ir sklypu, esanciu prie Griciupio gatves, planas bei parko Girstupio slenyje projektas (b.l. 65-67, 1 t.). Tokiu budu, Kauno miesto savivaldybe jau 2003 metu liepos menesi pateike Kauno miesto žemetvarkos skyriui turima informacija kartografineje medžiagoje apie žeme, kuri iki nacionalizacijos priklause J. G.. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento Urbanistikos skyrius kartu su 2004-06-29 raštu Nr. 40-2-930 pateike Kauno miesto žemetvarkos skyriui informacija apie preliminariai laisvus (neužstatytus) žemes sklypus Kauno miesto Dainavos seniunijoje, kurioje yra ir J. G. priklausanti žeme (b.l. 51, 1 t.). Taciau byloje nesurinkta duomenu (ju teismui nepateike ir atsakovai) apie tai, kada Kauno miesto savivaldybes administracijai buvo pateiktas Kauno miesto žemetvarkos skyriaus prašymas del informacijos kartografineje medžiagoje pateikimo, kaip tai numato Tvarkos 106 punktas, ir apie tai, kad nuo 2002-09-26, pasikeitus prašymu del nuosavybes teisiu atkurimo nagrinejimo tvarkai, toks prašymas apskritai buvo pateiktas. Nesant šiu duomenu, padaryta išvada, jog Kauno miesto savivaldybe nevilkino jos kompetencijai priskirtu veiksmu - informacijos kartografineje medžiagoje pateikimo. Be to, minetame 2003-07-16 rašte Nr. 526-2-1193 nurodyta, kad J. G. priklausiusioje žemeje, sklypuose Griciupio g. 8 ir 10, rašte nurodyti asmenys naudojasi didesniais plotais, negu jiems buvo skirta prie jiems priklausanciu pastatu. Teismas pažymejo, jog pagal Žemes istatymo 7 straipsnio 1 ir 6 dalis bei 16 straipsnio l dali apskrities teritorijoje esancios valstybines žemes patiketiniu, kuris valdo, naudoja jam patikejimo teise perduota žeme, ja disponuoja bei tvarko laisvos valstybines žemes fonda, yra apskrities viršininkas, todel atitinkamu priemoniu del savavališkai užimtos žemes, esancios laisvos valstybines žemes fonde, turejo imtis butent jis. Taciau pagal byloje esancius duomenis Kauno apskrities viršininkas, turedamas pakankamai duomenu, kad dalis J. G. priklausiusios žemes, esancios Griciupio gatveje, Kaune, neteisetai naudojama kitu asmenu, emesi atitinkamu priemoniu del savavališkai užimtos žemes gražinimo tik 2004 metu birželio - liepos menesiais (b. l. 101, 1 t., b.l. 158, 2 t.). Kauno apskrities viršininko administracijos atstove patvirtino, kad 2003 m. liepos menesi atsakove turejo informacija, jog namu valdu savininkai ginco žemeje naudojasi didesniais žemes plotais, nei jiems buvo suteikta. Byloje nera irodymu, kad priemoniu Kauno apskrities viršininko administracija emesi ankšciau, gavusi iš savivaldybes duomenu apie savavališkai užimta žeme, t. y. po 2003-07-16. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, konstatuota, jog Kauno apskrities viršininko administracija vilkino jos kompetencijai priskirtu veiksmu atlikima atkuriant pareiškejams nuosavybes teises i J. G. iki nacionalizacijos tureta žeme, kadangi nuo 2002-09-26, pasikeitus prašymu del nuosavybes teisiu atkurimo nagrinejimo tvarkai, iki 2003 m. liepos menesio nepateike Kauno miesto savivaldybes administracijai prašymo del informacijos kartografineje medžiagoje pateikimo, kaip tai numato Tvarkos 106 punktas, ir nuo 2003 metu liepos menesio, turedama duomenu, kad namu valdu savininkai ginco žemes vietoje naudojasi didesniais žemes plotais, nei jiems buvo suteikta, nesieme atitinkamu priemoniu del savavališkai užimtos žemes, esancios laisvos valstybines žemes fonde. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo istatymo 39 straipsniu, Civilinio kodekso 6.250 straipsniu ir pažymejo, kad rupesciai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi busena, pagrindas moralinei žalai atsirasti yra tik tuomet, kai tokie rupesciai peržengia iprastas pastangas ir konstatuojamas dvasiniu sukretimu, emocines depresijos, asmens garbes, orumo pažeidimo faktas. Teismo konstatavimu, byloje nesurinkta objektyviu ir negincijamu irodymu, jog del atsakovo neveikimo pareiškejai turejo imtis kokiu nors iprastoms teisiu gynybos proceduroms nebudingu pastangu, kad atsakovo neveikimas galetu buti ivertintas kaip aiškus pakenkimas pareiškeju garbei, orumui bei kitoms nematerialiosioms vertybems. Pareiškeju patirti nepatogumai pagal savo pobudi ir masta teismo nepripažinti pasekmemis, užtraukianciomis moralines žalos atlyginimo prievole (2005-02-09 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A7-188-05). Be to pažymeta, jog teismas 2004-12-28, patenkindamas skunda, atstate pažeistas pareiškeju teises.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. D. G. ir V. S. G. prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – nustatyti, kad Kauno apskrities viršininko administracija vilkino jiems atkurti nuosavybes teises i J. G. tureta žeme, priteisiant kiekvienam po 5000 Lt neturtines žalos atlyginimo bei 900 Lt bylos vedimo išlaidas. Apeliantu manymu, teismo sprendimas yra nepagristas ir neteisetas, teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, byloje esanciu irodymu, materialines teises normu. Apeliantai nurodo, jog teismo sprendimo rezoliucine dalis neatitinka motyvuojamosios dalies, kurioje konstatuota, kad Kauno apskrities viršininko administracija vilkino jos kompetencijai priskirtu veiksmu atlikima atkuriant nuosavybes teises (rezoliucineje dalyje nenurodyta, kad ju reikalavimas pripažinti, jog Kauno apskrities viršininko administracija vilkino nuosavybes teisiu atkurima, yra patenkintas). Apeliantai nurodo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-07 nutarti reikejo papildomai surinkti irodymus ir nustatyti, kas vilkino nuosavybes teisiu atkurima, joje nekonstatuota, jog neturtines žalos atlyginimas jiems nepriklauso. Administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 5 punktas numato, kad patenkinant skunda del vilkinimo turi buti priteisiamas turtines ar moralines žalos atlyginimas. Skunde pažymima, jog teismas 2004-12-28 sprendime pripažino, kad ju reikalavimas priteisti neturine žala pagristas, nes jie patyre papildomus nepatogumus ir emocinius pergyvenimus. Apeliantai paaiškina, jog vienas iš ju yra pensininkas, o kitas didelis ligonis (serga hipertonine liga). Tad kiekviena karta susidurus su abejingumu, jiems pakildavo kraujospudis, budavo dvasiniu pergyvenimu. Apeliantai pažymi, jog vilkinimas yra ne objektyvi busena, tai pareikalavo daug jegu, laiko, pergyvenimu (per visa gyvenima jie nera buve teisme net liudytojais). Todel jiems priklauso neturtines žalos atlyginimas. Apeliantai pažymi, jog ju prašymas del išlaidu priteisimo nebuvo išnagrinetas pirmosios instancijos teisme, pažeidžiant Administraciniu bylu teisenos istatymo 45 straipsnio 2 punkta. Apeliantai teigia, kad ju prideti kvitai patvirtina, jog pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu patvirtintas rekomendacijas (8 bei 10 punktai) ju sumoketos sumos už procesini dokumenta bei atstovavima neviršija nurodytu rekomendacijose sumu.
Atsiliepimas
Kauno miesto savivaldybe atsiliepime i apeliacini skunda nurodo su skundo reikalavimais nesutinkanti. Atsakoves manymu, pirmosios instancijos teismas pagristai nustate, kad Kauno miesto savivaldybe pateike Kauno miesto žemetvarkos skyriui turima informacija apie žeme, kuri iki nacionalizacijos priklause J. G. (b. 1. 65-67, l t.), buvo pateikta ir informacija apie preliminariai laisvus (neužstatytus) žemes sklypus Kauno miesto Dainavos seniunijoje, kurioje yra ir J. G. priklausanti žeme (b. 1. 51, l t.), tuo ivykdydant Tvarkos 106 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant i tai, Kauno miesto savivaldybe nevilkino jos kompetencijai priskirtu veiksmu - informacijos kartografineje medžiagoje pateikimo. Atsakove nurodo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika neturtine žala atlyginama tik tuo atveju, kai yra pagrindas atlyginti materialine žala, atsiradusia del valstybes ar savivaldybes tarnybu arba pareigunu veiksmu ar neveikimo (Administraciniu teismu praktika Nr. 2, administracine byla Nr. A4-1083/2001). Teismas, jos manymu, pagristai konstatavo, kad rupesciai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi busena, o pagrindas moralinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rupesciai peržengia iprastas pastangas ir konstatuojamas dvasiniu sukretimu, emocines depresijos, asmens garbes, orumo pažeidimo faktas. Byloje nepateikta nei materialinius nuostolius, nei moraline žala patvirtinanciu irodymu, todel teismas pagristai pareiškeju reikalavima del moralines žalos atlyginimo atmete.
Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime i apeliacini skunda prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. Atsakove nurodo, jog 2005 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino 2004 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dali, kuria iš Kauno miesto savivaldybes J.D. G. bei V.S. G. priteista po 1000 Lt neturtines žalos atlyginimo ir atmestas pareiškeju reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo priteisimo iš Kauno apskrities viršininko administracijos, bei perdave byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo tik šioje skundo dalyje. Todel, kaip nurodoma atsiliepime, nepagristas pareiškeju teiginys, kad teismas, priimdamas gincijama sprendima, pažeide Administraciniu bylu teisenos istatymo 86 straipsnio 3 dali ir 87 straipsnio 5 dalies 1 punkta. Kauno apskrities viršininko administracija nurodo, jog Kauno miesto savivaldybe informacija apie laisva neužstatyta žeme J. G. iki 1940 m. valdytoje žemeje Kauno apygardos administraciniam teismui pateike 2004 m. rugpjucio menesi (I t., b.l. 104-105, II t. b. 1. 27-34). 2004 m. rugpjucio 6 d. raštu Nr. 40-2-1108 Kauno miesto savivaldybes administracija pateike informacija apie preliminariai laisva (neužstatyta) žeme, iki 1940 m. priklausiusia J. G., ir Kauno miesto žemetvarkos skyriui, nors 2003 m. liepos 16 d. raštu Nr. 526-2-1193 Kauno miesto žemetvarkos skyriu informavo, kad J. G. iki 1940 m. priklausiusi žeme yra užimta. Atsakoves manymu, Kauno apygardos administracinis teismas pagristai atmete pareiškeju reikalavimus priteisti iš atsakoviu neturtine žala, pareiškejams nepateikus irodymu, kad instituciju veikimas arba neveikimas turejo itakos ju garbei, orumui arba kitoms nematerialinems vertybems. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog Istatymas numato visa eile budu, kuriais gali buti atkurtos nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta, todel pareiškejai istatymo nustatytais terminais galejo išreikšti savo valia ir pasirinkti kita nuosavybes teisiu atkurimo buda.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
pareiškeju apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2005m. birželio 23d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo iš dalies patenkinamas pareiškeju reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo priteisimo.
Toks procesinis sprendimas priimamas teiseju kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino faktines aplinkybes bei netinkamai pritaike istatyma sprendimo dalyje, kuria konstatavo, kad neteisetu Kauno apskrities vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškejams nebuvo padaryta neturtine žala ir neturi buti priteistas šios žalos atlyginimas.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad Kauno apskrities viršininko administracija vilkino jos kompetencijai priskirtu veiksmu atlikima atkuriant pareiškejams nuosavybes teises i žeme. Tuo paciu teismas konstatavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje itvirtinta salyga, valstybes prievolei del žalos atlyginimo atsirasti- valstybes institucijos darbuotoju veiksmus/neveikima, pažeidžianti galiojanciu istatymu nuostatas. Šios teismo sprendimo dalies proceso dalyviai negincija, teiseju kolegija nemato pagrindo šiu teismo išvadu pakeitimui Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsnio, ipareigojancio apeliacines instancijos teisma patikrinti ir neapskustaja teismo sprendimo dali, pagrindu.
Teismo išvada, kad del Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotoju neteiseto vilkinimo pareiškeju patirti rupesciai nelaikytini ju patirta moraline žala, kadangi yra objektyviai neišvengiami asmens teisiu gynimo procese, nepagrista, todel naikinama.
Kreipimasis i valstybes/savivaldybes institucijas siekiant atkurti nuosavybes teises nera asmens teisiu gynimas, tai istatymo suteiktu teisiu realizavimas istatymo nustatytu budu. Todel nera pagrindo teigti, kad kreipimasis i kompetentinga institucija siekiant realizuoti savo teises objektyviai yra susijes su dvasiniais nepatogumais, budingais pažeistu teisiu gynimo proceduroms ikiteisminese institucijose ar teisme, kur sprendžiamas teisinis gincas, t.y tam tikras konfliktas.
Teisineje valstybeje turi buti ginami visu asmenu teiseti lukesciai, kad istatymo jiems suteiktos teises valstybes institucijose bus igyvendinamos laikantis istatymo nustatytos tvarkos ir terminu. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu atkurimo istatymo nuostatu igyvendinimas yra ne tik asmens turtiniu teisiu realizavimas, šio istatymo reglamentuojamas nuosavybes teisiu atkurimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatyma, neteisetais okupacines valdžios veiksmais Lietuvos pilieciams padarytu skriaudu atlyginima. Del to netinkamas valstybes institucijos veikimas igyvendinant ši istatyma dažniau nei kitose viešojo administravimo teisiniu santykiu srityse gali sukelti teisetai pretenduojantiems i gražinima nuosavybe asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, istatymo vertinamus kaip neturtine žala. Ivertinusi faktines bylos aplinkybes, rodancias, kad Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotoju neteisetas vilkinimas tesesi ilga laika, istatymo nustatyti terminai atskiriems nuosavybes teisiu atkurimo proceduros veiksmams atlikti buvo grubiai pažeisti, kad pareiškejai turejo po kelis kartus kreiptis i šia institucija tais paciais klausimais, taip pat i pareiškeju amžiu ir sveikatos bukle, teiseju kolegija pripažista pagristu pareiškeju teigini, kad del neteiseto vilkinimo jie patyre moraline žala, kuri turi buti atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250straipsnio ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo istatymo 39 straipsnio pagrindu. Teiseju kolegija vertina, kad kiekvienam pareiškejui turi buti priteista po 1000Lt neturtines žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žala, atsiradusia del valstybines valdžios instituciju neteisetu aktu privalo atlyginti valstybe iš valstybes biudžeto, Civilinio kodekso 6.273 straipsnyje yra itvirtinta nuostata, kad bylose del žalos atlyginimo, kai žala privalo atlyginti valstybe, valstybei atstovauja Vyriausybes ar jos igaliota institucija.
Taigi istatymu yra nustatytos nagrinejamo teisinio santykio šalys tiek materialine, tiek procesine prasme. Pagal istatyma atsakovu del žalos atlyginimo pareiškejams yra valstybe, o jos atstovu- Kauno apskrities viršininko administracija.
Nagrinejamoje byloje pareiškejai atsakovu ivardijo Kauno apskrities viršininko administracija, todel byla nagrinejes teismas turejo išspresti tinkamo atsakovo klausima. Kadangi bylos nagrinejime dalyvavo istatyminis valstybes atstovas- Kauno apskrities viršininko administracija, teiseju kolegija konstatuoja, kad atsakovo – Lietuvos valstybes- procesines teises nebuvo suvaržytos. Lietuvos valstybes neivardijimas atsakovu šioje situacijoje vertinamas kaip formalus pažeidimas, netrukdantis priimti iš esmes teisinga sprendima.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 44 straipsnio 6 dalies pagrindu pareiškejams priteisiamos ju patirtos atstovavimo išlaidos- po 450Lt kiekvienam.
Pagal administraciniu bylu teisenos istatymo 40 straipsnio 1dalies 1, 11 punktus pareiškeju skundo reikalavimai nepamokestinami žyminiu mokesciu, todel jiems gražinamas per klaida sumoketas žyminis mokestis- po 100lt kiekvienam.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija
nusprendžia:
pareiškeju apeliacini skunda patenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005m. birželio 23d. sprendima ir priimti nauja sprendima. Priteisti iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, 1000Lt neturtines žalos atlyginimo ir 450Lt teismo išlaidu atlyginimo pareiškejui Jonui D. G.; priteisti iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, 1000Lt neturtines žalos atlyginimo ir 450Lt teismo išlaidu pareiškejui Vytautui S. G..
Gražinti pareiškejui Jonui D. G. 100Lt žyminio mokescio; gražinti pareiškejui Vytautui S. G. 100Lt žyminio mokescio.
Sprendimas neskundžiamas.