Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2-440-516/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2-440-516/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00018-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
V. F.
Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-440-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00018-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria ieškovei V. F. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-1673-640/2020 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui teisėjui E. P. dėl šmeižto ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo antstolis R. S., nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai ir jos nepilnametei dukrai A. M. P. 150 000 Eur iš atsakovo teisėjo E. P.. 2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo teisėjas E. P. 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27190-752/2019, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo teisėjas nurodė, kad nėra tikslinga tenkinti V. F. prašymo dėl vaizdo medžiagos išreikalavimo iš antstolio. Tokie teisėjo veiksmai laikytini šmeižtu, todėl reikalauja, kad teisėjas ieškovei ir jos nepilnametei dukrai atlygintų asmeniškai už nuosavybės neparodymo teisme pasekmes. Šią sumą sudaro ieškovės ir jos dukters kilnojamasis turtas ir įranga. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė ieškovei V. F. 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. 4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad procesiniame dokumente ieškovė nenurodė savo gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje yra laikinai apsistojusi, adreso bei kitų savo kontaktinių duomenų, t. y. vardo, asmens kodo, adreso korespondencijai ar pašto siuntoms, jei jis nesutampa su gyvenamąja vieta. 5. Nustatė, kad ieškovė siekia prisiteisti žalos atlyginimą iš teisėjo, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio nuostatomis, atsakovu turėtų būti valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tuo atveju, jei ieškovė teisėją E. P. atsakovu nori patraukti ne dėl jo, kaip teisėjo, netinkamai atliekamų darbinių funkcijų ir dėl jų atsiradusios žalos, ji turi nurodyti atsakovo kontaktinius duomenis tam, kad būtų galima nustatyti ar byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Įpareigojo ieškovę nurodyti tinkamą atsakovą byloje arba patikslinti atsakovo kontaktinius duomenis taip, kad jie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio reikalavimus. 6. Teismas, remdamasis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, konstatavo, kad iš ieškovės ieškinio turinio nėra aišku koks yra procesinio dokumento dalykas, t. y. procesiniame dokumente nėra įvardinti aiškūs reikalavimai, todėl neaišku ko reikalaujama iš atsakovo – nuostolių atlyginimo, žalos, skolos, daiktų ar pan. Atsižvelgdamas į tai, įpareigojo ieškovę aiškiai įvardinti ko konkrečiai ji pareikštu ieškiniu prašo. 7. Nustatęs, kad ieškinys įvardytas kaip reiškiamas dėl šmeižto, įpareigojo ieškovę paaiškinti kokie konkretūs atsakovo veiksmai turėtų būti pripažinti šmeižtu. Be to, ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra 150 000 Eur, kurią sudaro jos prarasti daiktai. Teismas sprendė, kad ieškovė turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurie pagrindžia, kad jos prarastų daiktų vertė yra 150 000 Eur, o šis praradimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su atsakovo veiksmais. Įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus – aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą. 8. Ieškovė nesilaikė reikalavimų nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas), pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 9. Nustatė, kad ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą, tačiau nepateikė tokio prašymo motyvų ir įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei išaiškino, kad ji turi teisę per nustatytą terminą motyvuoti savo prašymą ir pateikti įrodymus pagrindžiančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. III. Atskirojo skundo argumentai 10. Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo priimti jos skundą, nes teismas neteisėtai atmetė ieškinį, nesulaukęs kol bus įteikta skundžiama 2020 m. sausio 9 d. nutartis, nagrinėti jos ieškinį iš esmės, nes jame nėra ką šalinti ir taisyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 10.1. Vilniaus apygardos teismas rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės ieškinio atsakovui teisėjui E. P. dėl šmeižto ir nuostolių priteisimo priėmimo klausimą. Teisėja laikė, kad ieškovė per 10 dienų nepašalino trūkumų. Nors teismas galėjo per EPP pats įsitikinti, kad ieškovė dar nesusipažino su nutartimi, tačiau, nepaisydamas ieškovės teisių, neteisėtai priėmė sprendimą ieškinį atsakovui teisėjui E. P. dėl šmeižto ir nuostolių priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti. 10.2. Ieškovė neturi nei nuolatinės, nei laikinos gyvenamosios vietos ir teikia ieškinį per EPP, o atsakovo gyvenama vieta jai nežinoma, bet yra nurodžiusi jo darbo vietą. 10.3. Ieškovės pajamos yra 0 Eur ir ji pateikia teismui deklaraciją, todėl žyminis mokestis turi būti atidėtas. 10.4. Teisėja R. V.-J. paskubėjo ieškinį palaikyti nepaduotu. Ji yra solidari su Kauno apygardos teismo teisėju E. P. ir amoraliai atmetė ieškinį. Tai panašu į grupinį susitarimą per Kauno ir Vilniaus apygardos teismus daryti viską, kad ieškovė su dukra neatgautų nieko iš savo daiktų ir būsto įrangos Lietuvoje. Visi daiktai labai prabangūs. Teisėjui, vykdančiam teisingumą, turėtų būti pagal įstatymą aktualu pamatyti vaizdo medžiagą ir įsitikinti bei išduoti teismo įsakymą, kad ieškovė su mažamete dukra atgautų visus savo daiktus ir visą jų buvusio būsto įrangą. Teisėjai E. P. ir R. V.-J. vengia vykdyti teisingumą, todėl prašo Lietuvos apeliacinio teismo, kad teisėja R. V.-J. atsakytų solidariai su teisėju E. P. už tokį tyčinį nekompetentingumą. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). 12. Byloje nustatyta, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi apeliantei buvo nustatytas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes nustatytu terminu ieškinio trūkumai nebuvo ištaisyti. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties teisme buvo gautas tik 2020 m. sausio 27 d., t. y. jau po to, kai ieškinys buvo grąžintas ieškovei 13. Atsižvelgiant į tai, kad skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties paduotas jau po to, kai priimta teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, konstatuotina, kad skundžiamos nutarties panaikinimas, net jeigu tam ir būtų teisinis pagrindas, nebesukeltų jokių teisinių pasekmių. Tai reiškia, kad tokia nutartis nebegali būti apeliacijos objektu. 14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties, esant jau priimtai 2020 m. sausio 23 d. nutarčiai laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, turėjo atsisakyti priimti tokį atskirąjį skundą. Teismui to nepadarius – apeliacinis teismas nutraukia apeliacinį procesą. 15. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad ji nepagrįstai skundžiamos nutarties įteikimą sieja su jos peržiūrėjimu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškinį apeliantė teismui padavė elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP). Ieškinyje jokio kontaktinio adreso nurodžiusi nebuvo. Priėmęs skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną (2020 m. sausio 9 d.) išsiuntė šią nutartį ieškovei elektroninių ryšių priemonėmis per EPP. Remiantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis laikytina įteikta 2020 m. sausio 10 d. Taigi būtent nuo šios dienos ir prasidėjo procesinių terminų skaičiavimas ieškovei. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5dalimi, 338 straipsniu, nutaria : Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties. Teisėja Rasa Gudžiūnienė