Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-05 · Byla Nr. N-575-2301-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-05
Bylos Nr.
N-575-2301-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-04925-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2301/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04925-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimo N. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimu N. Š. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nenustačius jos veiksmuose šių pažeidimų sudėties, nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas N. Š. buvo surašytas už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio 14 d., apie 17 val. 56 min., Vilniuje, Vaidilutės gatvėje, vairuodama automobilį „Lexus ES350“, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stovėjusį „VW Passat“ automobilį, važiuodama toliau atsitrenkė į „Volvo“ automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į greta stovintį „Rover“, šio eismo įvykio metu sugadinti keturi automobiliai, be to, N. Š. neleido patikrinti, ar nėra apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 18 ir 133 punktų reikalavimus. Nurodė, jog N. Š. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad ji eismo įvykio nesukėlė, o į jos vairuojamo automobilio dešinįjį kampą trenkėsi automobilis „BMW“, todėl ji nuo smūgio atsitrenkė į kitus automobilius, be to, buvo susitrenkusi galvą, praradusi orientaciją, todėl nepasitikrino neblaivumo. Pažymėjo, jog faktą, kad į jos automobilį trenkėsi kitas automobilis, galimai „BMW“ modelio, N. Š. nurodė savo paaiškinime, tai teisme patvirtino ir liudytojas A. K.. Pridūrė, jog tiek pati N. Š., tiek posėdyje apklaustas pareigūnas M. U. patvirtino, jog N. Š. į alkotesterį, siekdama pasitikrinti neblaivumą, pūtė, tačiau nepavykus pripūsti, ji buvo pristatyta į priklausomybės ligų centrą, kur nedavė kraujo mėginio. Konstatavo, jog atsižvelgiant į eismo įvykio metu N. Š. patirtą galvos traumą, N. Š. elgesys priklausomybės ligų centre galėjo būti neadekvatus, tai posėdžio metu patvirtino ir Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja V. P.. Pažymėjo, jog byloje esančiame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog N. Š. tyrimo metu susijaudinusi, verksminga, sako nieko blogo nepadariusi, kraujo duoti atsisakė motyvuodama tuo, kad ją sužalos, konstatuota, kad tiriamoji neblaivi, tačiau ji atsisakė tyrimo, todėl neblaivumo laipsnis nepatikslintas, be to, teismo posėdžio metu gydytoja V. P. nurodė, kad akte nurodyti simptomai gali sutapti su potrauminiais simptomais. Padarė išvadą, kad N. Š. veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje sudėties, kadangi nėra įrodyta, jog ji transporto priemonę vairavo neblaivi, juolab, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kadangi atsižvelgiant į jos patirtą galvos traumą, teismas negali konstatuoti, jog jos neblaivumo nebuvo galima patikrinti dėl jos sąmoningos veikos, be to, nėra įrodyta, kad eismo įvykį, kurio metu apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, sukėlė N. Š..

II.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 70 – 73), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nuoseklių tarnybines pareigas vykdžiusio patrulio M. U. bei gydytojos V. P. parodymų pakako, kad pripažinti N. Š. kalta padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, juo labiau, kad ji ikiteisminio ir teisminio proceso metu neneigė vairavusi transporto priemonės. Atkreipia dėmesį, jog eismo įvykio vietoje pašalinių liudytojų nebuvo nustatyta, tačiau vėliau N. Š. paaiškino, jog įvykį matė ją taksi automobiliu dažnai vežiojantis A. K., kuris patvirtino, kad eismo įvykį sukėlė automobilis „BMW“, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymi, jog šis liudytojas nurodė priešingą policijos pareigūnams užfiksuotą susidūrimo mechanizmą ir rašytiniais įrodymais savo parodymų nepagrindė. Mano, jog teismas, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, turėjo imtis priemonių išnagrinėti šio liudytojo parodymus ir palyginti juos su kitu proceso dalyvių parodymais. Pažymi, jog N. Š., įforminus teisės pažeidimą, pakeitė duotus žodinius parodymus ir pradėjo neigti medžiagoje užfiksuotą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą. Pabrėžia, jog pagal N. Š. ir A. K. žodžius, galimas automobilių „Lexus“ ir „BMW“ kontaktas įvyko priekinėmis dalimis, tačiau jokių šukių ar kitų daiktinių įrodymų automobilių susidūrimo vietoje nenustatyta, be to, nebuvo nustatyta ir jokių apgadinimų ant „Lexus“ automobilio kėbulo. Akcentuoja, jog teismas rėmėsi vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamos N. Š. paaiškinimais ir nesiekė nustatyti objektyvios tiesos, nors galėjo skirti byloje ekspertą, kuris nustatytų transporto priemonių susidūrimo mechanizmą bei patvirtintų ar paneigtų galimą „Lexus“ automobilio kontaktą su „BMW“ automobiliu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Institucijos skundą N. Š. prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą, o Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nevisapusiškai bei neobjektyviai ištyrė bei nustatė bylos aplinkybes, neužfiksavo to fakto, jog jos automobilį kliudė „BMW“ markės automobilis, todėl Institucijos apeliacinio skundo argumentai, jog įforminus teisės pažeidimą ji pakeitė savo 2010 m. rugpjūčio 14 d. duotus žodinius parodymus ir pradėjo neigti medžiagoje užfiksuotą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, atmestini kaip nepagrįsti. Priduria, jog su pareigūnų užfiksuotu transporto priemonių susidūrimo mechanizmu nesutiko ir ant jo nepasirašė, o savo versiją pareigūnams nurodė tiek žodžiu, tiek savo paaiškinime dėl eismo įvykio aplinkybių ir šių savo paaiškinimų teisminio proceso metu nekeitė, be to, šią jos versiją patvirtino liudytojas A. K., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą. Nurodo, jog Institucija pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jos nurodytų eismo įvykio aplinkybių neginčijo, neprašė teismo skirti eksperto. Priduria, kad paskirti ekspertą šioje byloje nėra galimybės, nes jos automobilis „Lexus“ yra suremontuotas. Pažymi, jog Institucijos argumentai, kad ji nuolat naudojasi A. K. kaip taksi vairuotojo paslaugomis ir jis yra jos pažįstamas, yra atmestini, nes, kaip matyti iš byloje pateiktos UAB „Taksi plius“ išklotinės, jis į jos iškvietimus atvyko 6-is iš 60-ies kartų. Teigia, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kad ji dėl sveikatos sutrikimų vartojamų antidepresantų negali vartoti alkoholio. Nurodo, jog dėl šių sveikatos sutrikimų gydytojas jai yra nurodęs vartoti širdies lašus, kurių sudėtyje yra alkoholio, dėl ko nuo jos ir galėjo sklisti alkoholio kvapas, kaip nurodyta policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Pažymi, jog policijos pareigūno parodymai apie nuo jos sklidusį alkoholio kvapą nebuvo nuoseklūs. Pabrėžia, jog byloje yra nustatyta, kad po eismo įvykio ji ne vieną kartą pūtė į alkotesterį, tačiau jis rodė 0,00 promilių. Mano, jog neblaiviam asmeniui pučiant į alkotesterį penkis kartus, būtų užfiksuotas bent minimalus promilių skaičius, tačiau prietaisas rodė 0,00 promilių. Pažymi, jog įvykio metu ji patyrė smegenų ir rankos traumą, dėl ko trumpam neteko sąmonės, svaigo galva, sutriko orientacija, protinė veikla. Teigia, jog ją buvo būtina vežti į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau policijos pareigūnai į jos patirtas traumas visiškai nereagavo ir jokių veiksmų nesiėmė. Nurodo, jog ji buvo šoko būsenoje, todėl atvykusi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą ir pamačiusi įstaigos darbuotoją, nevilkinčią gydytojo drabužių, atsisakė būti tikrinama neblaivumo faktui nustatyti, nes ne vieną kartą jos neblaivumas jau buvo tikrintas alkotesteriu. Mano, kad jei policijos pareigūnai būtų suteikę N. Š. pirmąją medicininę pagalbą bei nuvežę ją į sveikatos priežiūros įstaigą, iš jos būtų paimtas kraujas ir nustatyta, ar ji buvo neblaivi, tačiau pareigūnai to nepadarė, todėl byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ji eismo įvykio metu buvo neblaivi. Priduria, jog ją apžiūrėjusi V. P. teismo posėdžio metu paneigė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto išvadas dėl jos neblaivumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo byla N. Š. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jos veiksmuose ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Apeliacinį skundą pateikusi Institucija mano, jog byla jos atžvilgiu pirmosios instancijos teismo buvo nutraukta nepagrįstai, remiantis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <…>.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, jog neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog N. Š. kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus nebuvo įrodyta. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tuos jos teiginius, jog eismo įvykį sukėlė kitas į ją atsitrenkęs „BMW“ markės automobilis. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog byloje objektyviais duomenimis nebuvo užfiksuota jokių jos vairuoto „Lexus“ automobilio ir minėto „BMW“ automobilio kontakto žymių, ji, kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 3), apie šį į ją neva atsitrenkusį automobilį nieko neužsiminė įvykį tyrusiems policijos pareigūnams, vietoje to dėl eismo įvykio kaltindama kelio vingyje stovinčius medžius, užstojančius matomumą, be to, ji visuose jos atžvilgiu surašytuose dokumentuose pasirašyti atsisakė, jokių paaiškinimų apie minėtą „BMW“ automobilį ar pastabų eismo įvykio schemoje neteikė, o pasirašė tik už laikiną vairuotojo pažymėjimą. Teisėjų kolegijos nuomone, N. Š. teiginys, jog eismo įvykį sukėlė tuo pačiu keliu važiavęs „BMW“ automobilis, negali būti laikomas įrodytu ir liudytojo A. K. parodymais, nes šis liudytojas tokius savo parodymus pateikė tik teisminio posėdžio metu, kai N. Š. atsitiktinai sužinojo, jog jis matė eismo įvykį, kurio padarymu ji yra kaltinama. Pažymėtina, jog bylos duomenimis buvo nustatyta, jog A. K. dažnai, kaip teigė jis pats (b. l. 59), vežioja N. Š. taksi, todėl jo parodymai taip pat vertintini kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto padėti N. Š. išvengti administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegijos nuomone, N. Š. taip pat turėjo objektyvią galimybę pasitikrinti neblaivumą, policijos pareigūnams nuo jos užfiksavus sklindant stiprų alkoholio kvapą (b. l. 3), tačiau to neatliko, tokiais savo veiksmais padarydama ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog N. Š. tą aplinkybę, jog jos neblaivumas šioje byloje nebuvo patikrintas, iš esmės motyvavo tuo, kad jos elgesys dėl patirtos galvos traumos po eismo įvykio negalėjo būti adekvatus, ji buvo praradusi orientaciją, o policijos pareigūnai turėję jai suteikti pirmąją medicininę pagalbą ir nuvežti į gydymo įstaigą, kur ir būtų nustatinėjamas neblaivumas, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija su tokiais jos argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog N. Š. iškart po įvykio, nepavykus patikrinti jos neblaivumo alkotesteriu, buvo nuvežta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur ją apžiūrėjo kvalifikuota medikė, kuri savo surašytame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (b. l. 7) konstatavo, jog jokių matomų sužalojimų nėra, be to, jokių nusiskundimų savijauta neišsakė ir pati N. Š., todėl tas jos teiginys, jog ją buvo būtina vežti į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau policijos pareigūnai į tai nereagavo, laikytinas nepagrįstu. Pridurtina, jog tai, kad N. Š. atsisakė medicininės pagalbos patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas M. U. (b. l. 57). Atkreiptinas dėmesys, jog iš N. Š. teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jai 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo konstatuota muštinė 3-4 cm galvos žaizda (b. l. 43), tačiau žiedinių pakitimų, apžiūrėjus šią žaizdą, rasta nebuvo (b. l. 44), be to, šiuose medicininiuose išrašuose jokios išvados, jog ji dėl patirtos galvos traumos minėtu laiku iš tiesų negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, padaryta nėra, todėl teisėjų kolegija mano, jog N. Š. galėjo leistis tikrintis neblaivumą vienu iš siūlomų jai būdu (alkotesteriu ar duodant kraują tyrimui), tačiau sąmoningai tą darė neteisingai arba to vengė. Tuo tarpu tas V. P., kuri N. Š. atžvilgiu surašė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, jog N. Š. galvos trauma galėjo sąlygoti jos išvadas dėl N. Š. neblaivumo, vertintinas kritiškai, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, jog ji su medicininiais dokumentais, iš kurių matyti N. Š. patirtos galvos traumos mastas ir pasekmės, būtų susipažinusi, šios N. Š. traumos ji tiesiogiai netyrė. Pridurtina, jog N. Š. administracinės atsakomybės niekaip nešalina ir tie jos paaiškinimai, kad alkoholio ji negali vartoti dėl geriamų antidepresantų, o alkoholio kvapas policijos pareigūnams galėjo jaustis dėl jos vartojamų vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, nes nagrinėjamu atveju N. Š. yra baustina ne už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kas nebuvo įrodyta jokiais bylos duomenimis, o už neblaivumo patikrinimo vengimą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės (ATPK 272 ir 284 straipsniai), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRičardas Piličiauskas