Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-238-2014;

Teisėjas: Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00853-2013-5;

2014 m. gegužės 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistojo J. A. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista iš J. A. 470 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, panaudodamas kompiuterinę sistemą, kurios IP adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, socialiniame tinklapyje „Facebook“, skiltyje „Naudoti ir Nauji Daiktai“ paskelbė apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „IPHONE 4S“ už 500 Lt, 2013 m. birželio 5 d. brolio M. A. vardu susirašinėdamas su nukentėjusiąja G. K. socialiniame tinklapyje „Facebook“ bei SMS pranešimais iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. 862505829, kuriuo naudojosi M. A., sumažino pardavimo kainą iki 470 Lt, tokiu būdu įtikino nukentėjusiąją įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „IPHONE 4S“, nurodydamas pinigus pervesti į AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą M. A. vardu, pažadėjęs mobiliojo ryšio telefoną „IPHONE 4S“ perduoti per autobusų stoties siuntų skyrių, mobiliojo ryšio telefono „IPHONE 4S“ neperdavė, pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo G. K. priklausantį turtą – 470 Lt.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, netinkamai taikė įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą, nuostatas.

Iš Kauno apylinkės teismo 2014-02-07 nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė ir nurodė šias aplinkybes: J. A. anksčiau teistas 4 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, paskutinis nuosprendis neįsiteisėjęs, visus 4 kartus jis buvo nuteistas už sukčiavimą siūlant parduoti populiarius rinkoje daiktus internetu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo ir 2013-12-06 Kauno apsk. VPK Kauno rajono PK tarnybinio pranešimo matyti, kad J. A. atžvilgiu yra atliekama ir daugiau ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant J. A. bausmės paskyrimo klausimus atsižvelgta į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamojo asmenybę (teistas, baustas už administracinius pažeidimus) bei į kitas aplinkybes, nurodytas BK 54 str. 1 d., 2 d. Teismas argumentavo tuo, kad J. A. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, kritiškai nevertina padarytos nusikalstamos veikos ir savo poelgių, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas manė, kad šis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl darė išvadą, kad būtina skirti laisvės atėmimo bausmę, o kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai, yra jauno amžiaus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto teiginiu sutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų, ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus, toks prisipažinimas paprastai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažįstamas prisipažinimu. Tam, kad būtų pripažinta lengvinanti atsakomybę aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be prisipažinimo, būtina sąlyga yra nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į nusikalstamą veiką. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjime teisme metu, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, savo poelgį vertino blogai, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą pirmai progai pasitaikius, pasižadėjo būti doru piliečiu. Priešingai, nei nuosprendyje nurodė teismas – davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, kuriuos patvirtino ir teisme apklausta nukentėjusioji G. K. bei byloje esanti rašytinė medžiaga. Taip nuteistasis, duodamas parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką ir jos aplinkybes, tyrimui ir teismui padėjo nustatyti tiesą byloje. Todėl konstatuojama, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe J. A. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Neteisingai konstatavo aplinkybę, kad jis kritiškai nevertina padarytos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas nepripažino šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nors pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą kaltininko parodymai ir elgesys rodė jo parodymų ir elgesio atitikimą šios aplinkybės teisminiam aiškinimui.

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę motyvavo tuo, kad J. A. už analogiškas nusikalstamas veikas anksčiau teistas 4 kartus, jo atžvilgiu yra atliekama ir daugiau ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, Be to, jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, o šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, kritiškai nevertina padarytos nusikalstamos veikos ir savo poelgių, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas sprendė, kad šis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad nuteistasis J. A. nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė 2013 m. birželio 5 d., t. y. iki pirmojo (2013-11-05) ir vėlesnių nuosprendžių priėmimo. Taigi jam skiriant bausmę už nusikaltimą, padarytą 2013-06-05, privalu laikytis įstatymo nuostatų, kaip teisiamam pirmą kartą. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad šis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad prieš šią nusikalstamą veiką J. A. nebuvo padaręs kitų nusikalstamų veikų, už kurias būtų teistas, jis nebuvo padaręs analogiškų administracinių teisės pažeidimų. Skirdamas bausmę teismas negalėjo laikyti, kad J. A. yra „anksčiau teistas keturis kartus“, kadangi apie galiojantį teistumą nusikalstamos veikos padarymo metu jokių duomenų nėra. Ta aplinkybė, kad atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai ar priimtas neįsiteisėjęs nuosprendis, negali turėti įtakos bausmės rūšies skyrimui, kadangi nei proceso baigtis, nei priimto procesinio dokumento baigtis dar nėra aiški ir ji nepatvirtina fakto ar aplinkybės, kad asmuo kaltas padaręs kitus nusikaltimus. Kiti teistumai, kurie yra po apelianto padarytos veikos (2013-06-05), nesudaro pagrindo manyti, kad nagrinėjamos bylos nusikalstamą veiką 2013-06-05 jis padarė būdamas recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas, išvardinęs su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismo nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamas kaip tinkamas motyvavimas laisvės atėmimo bausmės paskyrimo asmeniui už pirmą kartą padarytą nesunkų nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas bei netinkamas kai kurių aplinkybių vertinimas, turėjo įtakos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką rūšiai ir dydžiui, todėl J. A. paskirta bausmė keistina, kadangi yra neteisinga. Įvertinus apelianto padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, J. A. asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už minėto nusikaltimo padarymą bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam aiškiai per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes (nusikaltimas nesunkus, tyčinis, baigtas, padaryta žala nėra didelė, apeliantas yra jauno amžiaus, nusikalto nebūdamas anksčiau teistas, Sodros duomenimis, dirbo ir vykdė individualią veiklą, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, pasižada atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą ir būti doru piliečiu, tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta), bus pasiekti J. A. paskyrus arešto bausmę.

Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas. Šis prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Baudžiamoji byla, kurioje nuteistas J. A., pagreitinto proceso tvarka išnagrinėta nebuvo, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, baudžiamoji byla nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu, todėl šioje byloje nėra nustatyta būtinųjų pagrindų, leidžiančių taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Tuo pačiu nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Todėl atmestina apeliacinio skundo dalis, kurioje prašoma taikyti minėtą įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti.

J. A. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.