Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-350-503/2016Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00100-2016-3Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.4.4.15.2(S)

2016 m. birželio 13 d.

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. U. ir T. U. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai V. K. U. ir T. U. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad avidė, esanti (duomenys neskelbtini), bei avidė, esanti (duomenys neskelbtini), jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. K. U. ir T. U. įgyjamosios senaties pagrindu.

Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1992 m. gruodžio 18 d. V. K. U. su tuometine Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmone pasirašė pirkimo perdavimo sutartį, pagal kurią jiems perduotos Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos aukcione už 19100 tl. nusipirktos 800 vietų avidės, esančios (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)). Šiuos statinius perdavė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vadovas V. G. ir vyr. buhalterė J. G. Pirkimo perdavimo sutartį patvirtino (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos vadovas. Pirkimo perdavimo sutarties pagrindu Vilkaviškio rajono privatizavimo komisija išdavė 1992 m. gruodžio 21 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į 800 vietų avides. Nuosavybės teisės liudijime nurodyta, kad turtas priklauso jiems (pareiškėjams) nuosavybės teise. Tai vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu nuo 1992 m. pabaigos naudojasi avidėmis. Kadangi šį nekilnojamąjį turtą nusipirko gyvendami santuokoje (santuoka įregistruota 1957 m. (duomenys neskelbtini)), tai jis turėtų priklausyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nepaisant to, kad jis buvo perkamas vieno iš jų (V. K. U.) vardu. Pradėję naudotis minėtais statiniais, kitokių nuosavybės dokumentų negavo ir savo nuosavybės teisių VĮ Registrų centre neįregistravo, niekas nepaaiškino, jog tai reikia padaryti. Visą laiką naudodamiesi statiniais, juos pritaikė savo poreikiams, t. y. avidės naudojamos kaip sandėliavimo patalpos, kuriose laiko pašarus gyvuliams, turimą žemės ūkio techniką ir kt. Savo lėšomis šiuose statiniuose suremontavo stogą, duris, naujai užkalė supuvusias sienų lentas ir t. t. Kreipėsi į VĮ Registrų centro Marijampolės filialą, kad būtų atlikti statinių kadastriniai matavimai, tačiau prašymų dėl avidžių kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei dėl daiktinių teisių įregistravimo VĮ Registrų centras netenkino, nes pateiktuose dokumentuose yra taisymų (prirašymų). Pirkimo perdavimo sutartyje yra ištaisytas kiekis „2“, prirašyta raidė ,,s“ žodyje „avidės“ ir prirašytas tekstas „Nr. 25“. Nuosavybės teisės liudijime prirašyta raidė „s“, prie žodžio „Avidė“. Neginčija, jog dokumentuose yra taisymų, tačiau juos darė ne jie – tokius dokumentus išdavė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės darbuotojai, atsakingi už įmonės turto privatizavimą. Daro prielaidą, jog darbuotojai, kurie buvo atsakingi už dokumentų surašymą, neteisingai nurodė, jog jie aukcione nusipirko vieną pastatą, o ne du. Paaiškėjus klaidai, vietoj to, kad surašyti naujus dokumentus, jie padarė taisymus surašytuose dokumentuose. Faktą, jog nusipirko ne vieną, o du pastatus, įrodo ta aplinkybė, jog tokio dydžio (800 vietų) avidžių (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonėje nebuvo. Paprastai jos būdavo 400 vietų. Tai, jog taisymai dokumentuose daryti ne jų, įrodo tai, jog jie statinių inventorinių numerių nežinojo – juos žinojo žemės ūkio įmonės darbuotojai, kurie tvarkė įmonės privatizavimo dokumentus bei atlikinėjo įmonės turto inventorizaciją. Jie yra sąžiningi ir teisėti statinių valdytojai, juos valdo daugiau kaip 20 metų. Nuo 1992 m. gruodžio mėn. iki šiol jų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas (b. l. 78-80). (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė sušaukė susirinkimą, žmonės nusprendė bendrovę ardyti, paskelbė aukcioną. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės neliko. Pirko už pajus. Neturi dokumento, kad sumokėjo už dvi avides. Pastoviai, nepertraukiamai naudojo avides. Viešai naudojo, niekas pretenzijų nekėlė. VĮ Registrų centre niekas avidžių neįregistravę. Avides nusipirko iš kolūkio, jie buvo kolūkiečiais nuo pradžių, buvo pajininkai. Už darbą gavo teisę nusipirkti. Naudojosi kaip savo. Pareiškėja duodavo pinigų, pareiškėjas pirkdavo, viską kartu pirko, kartu naudojosi.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 19-22).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismui pateiktame prašyme nurodė, kad fakto nustatymui neprieštaraus, jei teismui bus nurodyti ir pateikti tokį faktą patvirtinantys įrodymai (b. l. 32).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. G. paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės laikinas vadovas. Jo uždavinys buvo privatizuoti įmonę ir visą jos turtą. V. K. U. privatizavo du pastatus – avides. Privatizavimo dokumentus perduodavo privatizavimo komisijai, kad perduotų savivaldybei. Pastatai buvo mediniai. Pirkimo pardavimo sutartį rašė privatizavimo komisija, jos narių neatsimena. Į tuos pastatus niekas nepretendavo. Pastatų numerių neatsimena. Neatsimena, už kiek pardavė pastatus. Jis pasirašė pirkimo perdavimo sutartį. Iš buvusių 4 avidžių 2 nupirko U. Tos avidės stovėjo ne viena greta kitos, o stovėjo karvidžių komplekse. Visas turtas buvo inventorizuotas. Visus pastatus iš eilės inventorizavo. Avidės 1982 metais jau stovėjo. Ten yra (duomenys neskelbtini). Kasos pajamų orderių neišduodavo, už išdirbtus metus buvo paskaičiuoti pajai ir už juos parduodavo. Aukciono nebuvo. Jie buvo privatizuojami už balansinę vertę. Jei būtų viso turto neprivatizavę, jų būtų neatleidę iš pareigų. Dirbo iki 1992 ar 1993 metų. Privatizavimas prasidėjo 1991 metų pabaigoje ar 1992 metais. Kitas mūrines avides kažkas nupirko, šią dieną jų nėra. Dokumentų neišsaugojo. Viena avidė turėjo 800 vietų. Nuotraukoje yra avidė, kurioje telpa 800 avių.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad atliko pastatų kadastrinius matavimus. Suformavo du nekilnojamojo turto daiktus, suformavo jų bylas ir siuntė į savivaldybę dėl adresų suteikimo. Negali įvardyti, kuris pastatas yra Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nr. (duomenys neskelbtini). Jie mato pastatus tik kaip objektą, juos išmatuoja, suteikia registro numerį, nustato pastato koordinates. Kažkokių pažymėjimų ant pastatų nebuvo. Jam davė užsakymą, nuvežė prie pastato ir jis atliko matavimus. Pastatai netoli vienas nuo kito – apie 100 metrų. Jos panašios išdėstymu, tai panašiais metais statytos. Pateikė užsakovas nuosavybės liudijimą ir pats užsakovas parodė objektą. Darant matavimus niekas nebuvo atėję, prieštaravimų nepateikė, teko ilgai matuoti. Po pastatus vedžiojo užsakovas. Nebuvo matuojama slapčia ar niekam nematant. Avidės yra apie 800 kv. m. ploto, tai mano, kad buvo kompleksas. 800 avių netilptų į vienas avides, nes ir kolonos viduj yra.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas B. P. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu. Seniūnu yra nuo 1986 metų. Kai vyko (duomenys neskelbtini) kolūkio reorganizacija, tai buvo apie 1992 metai, jis tuo metu dirbo seniūnu, tada buvo išparduodami pastatai, kurie priklausė kolūkiui. (duomenys neskelbtini) pastatų kompleksas buvo – avidės, karvidės. Pareiškėjas nupirko avides. Avidės susidėjo iš 2 pastatų, mediniai pastatai. Pareiškėjas įsigijo tą kompleksą, šiuo metu ten yra 2 pastatai, pareiškėjas juos prižiūri. Niekas nesikreipė, kad pareiškėjui priklausytų tik 1 pastatas. Šiuo metu avidės yra bešeimininkis turtas, nes pareiškėjas laiku nesusitvarkė nuosavybės dokumentų. Avidės yra ne maži pastatai. Vienam pastate galėjo 400 avių tilpti. Vienam pastate nebūtų galima sutalpinti 800 avių. Parduodant dokumentuose galėjo įvykti techninė klaida. Dokumentuose turėjo būti pavadinta „avidės“. Jis nupirko 2 pastatus.

Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjų santuoka įregistruota 1957 m. (duomenys neskelbtini). 1991-1992 metais vyko tuometinės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės likvidavimas, kurio metu jos nariams – pajininkams, buvo parduodamas įmonės turtas. Pareiškėjai buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės pajininkai. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vadovas V. G. ir pareiškėjas V. K. U. 1992 m. gruodžio 18 d. sudarė pirkimo perdavimo sutartį, kuria perdavė pareiškėjui turtą – 800 vietų avides (b. l. 10). Pareiškėjai įsigijo 2 pastatus – dvi 800 vietų avides. Pareiškėjui buvo išduotas 1992 m. gruodžio 21 d. Nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) į perduotą turtą (b. l. 11). Pareiškėjai nurodė ir liudytojai patvirtino, kad tai tas pats turtas, kurį nuo 1992 metų iki dabar nepertraukiamai, atvirai, sąžiningai, kaip savo valdo pareiškėjai. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė buvo likviduota. Pareiškėjai suremontavo avidžių stogą, duris, užkalė supuvusias sienų lentas, jie kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pastatų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo, tačiau prašymai atmesti, avidės ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruotos (b. l. 13-14).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal pareiškėjų ir liudytojų paaiškinimų, rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos: 1) pareiškėjai praeityje nebuvo iki galo įgiję nuosavybės teisės į avidę, esančią (duomenys neskelbtini), bei avidę, esančią (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėjai nekilnojamuosius daiktus pradėjo valdyti ir jais naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių į nekilnojamuosius daiktus už juos; 4) nuo 1992 m. pareiškėjai nekilnojamuosius daiktus valdė teisėtai, perėmę juos už pajus iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai nekilnojamuosius daiktus pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) nuo 1992 m. pareiškėjai nekilnojamuosius daiktus valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami: pastatuose laikė pašarus, priekabas, užsakė kadastrinius matavimus, suremontavo avidžių stogą, duris, užkalė supuvusias sienų lentas; 6) nuo 1992 m. pareiškėjai nekilnojamuosius daiktus valdė ir naudojo nepertraukiamai; 7) pareiškėjai nekilnojamuosius daiktus valdė kaip savo, elgėsi kaip jų savininkai; 8) nekilnojamuosius daiktus pareiškėjai sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį – nuo 1992 m.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – avidę, esančią (duomenys neskelbtini), bei avidę, esančią (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad avidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir avidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.