Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-175-2014;

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Proceso Nr. Nr. 1-56-1-00148-2012-1;

2014 m. vasario 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistojo įstatyminiams atstovams E. B. ir A. B., nukentėjusiajai Ž. G., jos atstovei advokatei Ritai Petručionytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios I. G. atstovės pagal įstatymą Ž. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu: nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti mokslą arba dirbti, per 4 mėnesius atlikti 70 valandų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Taip pat iš A. B. priteista nukentėjusiajam G. Į. 9114,50 litų turtinės žalos, 1500 litų advokato atstovavimo išlaidų ir 300 litų turto vertintojo išlaidų, nukentėjusiajai civilinei ieškovei Ž. G. 1500 litų advokato atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiosios Ž. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos paliktas nenagrinėtas, paliekant Ž. G. teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas pagal BK 281 str. 6 d., nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t.y.: 2012 m. kovo 11 d. apie 6 val. V. rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 6 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,99 promilių girtumas) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, neatsargiai vairuodamas automobilį VW Passat valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) registruotą G. Į. vardu, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuoto automobilio tiesiame kelio ruože, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) (patvirtintų LR Vyriausybės 202 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija)) 9 punkto (toliau p.), reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; 14 p. reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų; 125 p. reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 133 p. reikalavimus, pagal kuriuos pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač reljefą, kelio būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, 134 p. reikalavimus, pagal kuriuos, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio keleivė L. M..

Apeliantė atkreipė dėmesį į, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką yra pasisakęs, jog nepritariama bausmės vykdymo atidėjimui, kuomet neblaivaus asmens sukelto autoįvykio metu žūsta žmogus. A. B. administracine tvarka jau yra baustas už tai, kad 2011-05-19 ir 2011-10-04 buvo pasirodęs neblaivus viešoje vietoje. Taip pat jis parodė, jog žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam, tačiau vis tiek taip elgėsi. Dėl to, galima daryti išvadą, kad A. B. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikaltimas buvo loginė kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio pasekmė bei kaltinamasis yra linkęs elgtis piktybiškai.

Skundo autorės nuomone, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, tik formaliai įvertino kaltininko asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga ir padeda pasiekti numatytus bausmės tikslus. Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus pateiktoje A. B. charakteristikoje aiškiai nurodoma, kad nuteistasis A. B. mokyklą lanko blogai, praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties, mokytis nesistengia, tingi mokytis, sąmoningai neatlieka mokytojų pateiktų užduočių. Iš pateiktos charakteristikos matyti, jog A. B. yra charakterizuojamas neigiamai, todėl bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant auklėjamojo poveikio priemones nepadės pasiekti baudžiamojo įstatymo numatytų bausmės tikslų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją ir įstatyminę nepilnametės nukentėjusios atstovę, nukentėjusiosios atstovės advokatę, prašiusias apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistąjį, jo gynėją, įstatyminius atstovus, prašiusius nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios I. G. atstovės pagal įstatymą Ž. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusioji Ž. G. savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam A. B. paskirtos bausmės dydžiu ir bausmės vykdymo atidėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos BK 54 str. Teismas skyrė bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1 d.), tačiau šiuo atveju, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos BK 91 str., kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu A. B. neturėjo 18 metų amžiaus. Teismas, skirdamas bausmę, turi įvertinti 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, 3) anksčiau taikytas priemones ir jų veiksmingumą, 4) nepilnamečio elgesį po nuskalstamos veikos padarymo. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygų, pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 str. 1 d. 4 p.).

Pagal BK 91 str. 3 d. terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio Kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui ir, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o taip pat į aukščiau paminėtus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus.

Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. B. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka dėl girto pasirodymo viešoje vietoje, Vilkaviškio rajono savivaldybės Šeimenos seniūnija charakteristikoje nurodė, kad A. B. gyvena su tėvais, apie A. B. elgesį šeimoje bei visuomenėje seniūnija nusiskundimų negavusi. Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus A. B. dėl mokymosi charakterizuojamas nepalankiai, tačiau nurodyta, kad tėvai rūpinasi sūnaus mokymusi ir elgesio pasiekimais, grupėje su draugais sutaria, bendrauja. Teismas taip pat įvertino tai, kad A. B. nėra įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, o šeima nėra įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Teismas, aptardamas veiksnius, įtakojusius įvykį, nurodė, jog pilnametis brolis E. B. paliko girtaujantį nepilnametį brolį ir išėjo namo, pilnametis neblaivus D. B. sudarė sąlygas užvesti automobilio variklį, kadangi tik jis žinojo apie įrengtą automobilyje “slapuką”, be to, ir žuvusioji L. M. nesilaikė būtinų ir paprastų atsargumo priemonių važiuojant prisisegti automobilio saugos diržus.

Šių aplinkybių visuma pagrįstai suponavo išvadą dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio ir bausmės vykdymo atidėjimo, skiriant griežtus įpareigojimus. Akivaizdu, kad A. B., sėsdamas už automobilio vairo neblaivus, nepakankamai suvokė savo atsakomybę ir veiksmų pavojingumą bei padarinius, tačiau jaunas A. B. amžius, gyvenimo patyrimo stoka, nesusiformavę ateities siekiai ir prioritetai, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinami, jo, kaip jau brandžios asmenybės antivisuomeninės nuostatos, o nusikaltimą buvus logine gyvenimo būdo bei jo piktybiško elgesio pasekme. Nuteistojo laisvės suvaržymas, skiriant griežtus įpareigojimus ir esant policijos kontrolei, šiuo atveju suformuos didesnę galimybę asmenį disciplinuoti laisvės sąlygomis nei jam skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurią atliekant, jo, kaip asmenybės, pastangų keistis reikės mažiau, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmė leis pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas ir apeliacinio skundo motyvas, jog nepagrįstai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2012-07-16 surašė „Nuoširdų prisipažinimą“ (T2 b. l. 69), kuriame visiškai pripažino savo kaltę ir išsakė savo gailėjimąsi dėl įvykusio eismo įvykio. Nuteistasis šiame prisipažinime nurodė, kad jis bijojo atsakomybės, tačiau, tai, kad jis šią veiką pripažino, sugebėjo tai sąžiningai deklaruoti dar ikiteisminiame tyrime, ko tolimesniame teisminiame tyrime nepaneigė, nors ir nesugebėjo imtis priemonių žalai atlyginti (neturtinės žalos atlyginimo klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka), teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pakartotinai atsiprašė (T3 b. l. 118) (nors nukentėjusioji tai neigia), parodė jo, kaip asmenybės, formavimosi pozityvią tendenciją, todėl tai pagrįstai teismo buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir šiai teismo išvadai teisėjų kolegija visiškai pritaria.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatų, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl nukentėjusiosios I. G. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios Ž. G. apeliacinio skundo argumentai, susiję su paskirtos bausmės A. B. individualizavimu, atmetami ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nuosprendis paliekamas galioti, keisti jį taip, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra. Nukentėjusiosios Ž. G. patirtos išlaidos, susijusios su jos atstovavimu apeliaciniame teismo posėdyje, priteistinos iš nuteistojo A. B. ( BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiosios I. G. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios Ž. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. B. priteisti nukentėjusiosios Ž. G. naudai 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) patirtų išlaidų, susijusių su jos atstovavimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje.