- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- II-154-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01963-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo A. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 126 straipsnio 3 dalį ir nubausta 235 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. sausio 11 d. nutarimu A. Š. buvo pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 12 d., apie 5.40 val., Pylimo g., Vilniuje, neturėdama dviejų metų stažo vairavo automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas nežymus girtumo laipsnis 0,35 promilės, po paklaidos 0,33 promilės.
Minėtu nutarimu A. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – 235 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Skunde A. Š. prašo peržiūrėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. sausio 11 d. nutarimą. A. Š. skunde aiškina, jog ji buvo sustabdyta policijos pareigūnės, kuri patikrino jos blaivumą ir nustatė nežymų neblaivumą. Įvykio vietoje ji praleido apie 50 minučių, nuvyko į tokslikologijos laboratoriją, kur buvo nustatyta, jog ji nėra neblaivi.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas atsiliepime nurodė, jog A. Š. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 3 dalį patraukta teisėtai ir teisingai, todėl prašo A. Š. skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 3 dalį atsako pradedantieji vairuotojai, kurie vairavo transporto priemones, kai jiems nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės).
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. gruodžio 12 d. 05.40 val. A. Š. buvo nustatytas 0,35 promilių neblaivumas. Iš patiktos sertifikato kopijos matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2016 m. sausio 31 d. Paminėti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog A. Š., būdama pradedančiąja vairuotoja, vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Vis tik teismas konstatuoja, jog tokie įtarimai nepasitvirtino, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Pati A. Š. neigė, jog ji įvykio dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 12 d. būtų vartojusi alkoholio. Ji aiškino, kad alkoholį vartojo daugiau nei prieš parą, t. y. gėrė alkoholinį kokteilį. A. Š. taip pat nurodė, jog prieš sėsdama už transporto priemonės vairo ji rūkė ir naudojo burnos gaiviklį, todėl mano, kad šie faktai galėjo turėti įtakos alkotesterio matuoklio rodmenims. A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodė, jog alkoholio įvykio dieną nevartojo. Paskutinį kartą alkoholį vartojo daugiau nei prieš parą.
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. Š. į Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabinetą atvyko 2015 m. gruodžio 12 d. 06.42 val. A. Š. apžiūra buvo pradėta 06.43 val. Šiame akte užfiksuota, jog nuo A. Š. sklindančio alkoholio kvapo nesijautė, patikrinus ją alkotesteriu du kartus (06.45 val. ir 07.05 val.), abu kartus rezultatai buvo 0,00 procentai. A. Š. kraujas buvo paimtas 06.45 val.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašto matyti, jog alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 procentai etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris, amžius ir lytis įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Valstybinė teismo medicinos tarnyba neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui.
Kaip jau buvo minėta, alkotesterio rodmenų kvite užfiksuoti duomenys leidžia manyti, jog A. Š. galėjo būti apsvaigusi nuo alkoholio. Vis tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu A. Š. iš tikrųjų 2015 m. gruodžio 12 d., apie 05.40 val., būtų buvusi apsvaigusi nuo alkoholio, jos kraujyje turėjo būti rasta bent kažkiek etilo alkoholio. Tuo atveju, jeigu daryti pačią nepalankausią A. Š. prielaidą, t. y., kad jos organizmas per valandą oksiduoja 0,25 procento etilo alkoholio, o jos organizme buvo nemažiau nei 0,33 promilės etilo alkoholio, tai kraujyje turėjo būti rasta apie 0,08 procento etilo alkoholio. Vis tik A. Š. kraujyje apskritai nebuvo rasta etilo alkoholio, taip pat apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo nustatytas ir medicinos įstaigoje tikrinant ją alkotesterio matuokliu. Įvertinus tai, kad nustatyti, kiek tiksliai etilo alkoholio oksiduoja konkretaus žmogaus organizmas, nėra galimybės, kadangi tokių tyrimo metodikų nėra, konstatuotina, jog nėra paneigta reali tikimybė, kad policijos pareigūnams patikrinus A. Š. blaivumą alkotesteriu, šio alkotesterio duomenys iš tikrųjų neatitiko tikrovės, t. y. parodė neteisingus duomenis. Čia būtina dar kartą pabrėžti, kad net ir vertinant surinktus duomenis A. Š. nepalankiausiu būdu, t. y. atsižvelgiant į tai, kad alkotesterio matuoklis galėjo parodyti šiek tiek mažesnį jos apsvaigimą nuo alkoholio nei buvo iš tikrųjų, jos organizmas maksimaliai greitai skaido etilo alkoholį, vis tiek jos kraujyje turėjo būti rasta etilo alkoholio. Vis tik, tikrinant A. Š. kraują, etilo alkoholio jame nebuvo rasta. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis alkotesterio matuoklio rodmenimis ir būtent šie rodmenys yra tikslūs.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių, ar A. Š. vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, pašalinti tokių abejonių galimybės nėra, todėl jos vertintinos A. Š. naudai.
Esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, A. Š. negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jai nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. Š. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 10N-48458707-15 ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.