Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. I., būdama atsakinga už prekės (techninis urotropinas (metanaminas) (20 PK, bruto svoris 20840 kg)), 2018 m. liepos 24 d. deklaruotų tranzito deklaracijoje Nr. MRN 18LTVK30001630C355 (paskirties muitinės įstaigoje krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“ tranzito procedūra nebuvo užbaigta) iškrovimą, 2018 m. liepos 25 d., be muitinės pareigūno raštiško leidimo, nurodė iškrauti ir priėmė į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), muitinės prižiūrimas prekes, atgabentas pagal tranzito deklaraciją Nr. MRN 18LTVK30001630C355, iš transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais, N. I. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama N. I. savo kaltę pripažino, nurodė, kad krovinys atvyko iš ES valstybės narės be tranzito deklaracijos, todėl galėjo nepastebėti, kad krovinys neišmuitintas. Už krovinių kontroliavimą įmonėje pagal žodinį susitarimą atsakingas P. (P.) G., kuris tuo metu atostogavo, jo funkcijos žodžiu buvo pavestos kitam įmonės darbuotojui. Įmonėje nėra patvirtintų darbuotojų pareiginių nuostatų, bendrovės vadovo įsakymu atitinkamos funkcijos nėra priskirtos konkretiems darbuotojams, todėl yra atsakinga, turėjo gauti muitinės leidimą. Mokestinė nepriemoka atsirado dėl procedūros neužbaigimo. Buhalterei 2018 m. rugpjūčio 13 d. pastebėjus, kad krovinys neišmuitintas, įmonė iš karto pranešė muitinei, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuvežė prašymą dėl procedūros užbaigimo. Iš muitinės gavo sprendimą sumokėti importo PVM. Iš karto sumokėjo importo PVM ir baudą. Prašė teismo paskirtos šioje byloje baudos mokėjimą išdėstyti maksimaliam laikotarpiui. Jos alga 537 Eur/mėn., iš kurios atiduoda 250 Eur buvusiam sutuoktiniui už būstą, nes ji gyvena vyrui priklausančiame bute; jos biudžetas su vyru nėra bendras, neveda bendro ūkio, negyvena kaip sutuoktiniai.

Teismo posėdžio metu Vilniaus teritorinės muitinės atstovė R. D. palaikė protokole nurodytas aplinkybes ir prašė N. I. skirti ANK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Tyrimo metu N. I. 2018 m. spalio 22 d. paaiškinime dėl nebaigtos muitinimo tranzito procedūros, nurodė, kad 2018 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo priimtos ir iškrautos prekės – techninis urotropinas (metanaminas) (bruto svoris 20840 kg), gabenamas, taikant Sąjungos tranzito procedūrą, prekes priėmė vadybininkė T. P.. Tarp prekių lydinčių dokumentų, kuriuos perdavė transporto priemonės vairuotojas, atgabenęs prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nebuvo tranzito deklaracijos. Vėliau, 2018 m. liepos 30 d., minėtos prekės buvo išgabentos į Estiją. Tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. buhalterė, kuri pajamuoja prekes, pastebėjo, kad nėra prekių (techninis urotropinas), 2018 m. liepos 25 d. priimtų į sandėlį, importo deklaracijos ir paaiškėjo, kad nėra užbaigta muitinimo tranzito procedūra. Minėtoms prekėms nustatytas 0 proc. muito tarifas, todėl dėl padaryto pažeidimo neatsirado mokestinės prievolės muitinei. Importo PVM yra atskaitytinas, todėl, jei būtų laiku įforminta importo deklaracija, irgi neturėtų būti mokamas. Gailisi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Be N. I. paaiškinimų teisme bei tyrimo metu, jos kaltę įrodo byloje esantys įrodymai: 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus teritorinės muitinės raštas, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjus mokesčius, įregistruotus Muitinės 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 18KP-03-607 (b. l. 18-21), mokestinė prievolė muitinei, atsiradusi dėl nebaigtos tranzito procedūros, vykdytinos pagal tranzito 2018 m. liepos 24 d. deklaraciją MRT 18LTVK30001630C355, išnyko (b. l. 6); 2018 spalio 17 d. tyrimo užbaigimo išvada Nr. 15KP-03-924, iš kurios matyti, kad 2018 m. spalio 15 d. gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą muitinei padengė (b. l. 8-28), kiti byloje esantys dokumentai.

Pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą administracinė atsakomybė kyla už muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimą iš jas gabenančių priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno rašytinio leidimo.

Byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo teigti, kad byloje įrodyta, jog N. I., be muitinės pareigūno raštiško leidimo, nurodydama iškrauti ir priimdama į sandėlį muitinės prižiūrimas prekes, atgabentas pagal tranzito deklaraciją Nr. MRN 18LTVK30001630C355, į UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. gavėjo, sandėlį, iš transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė nusižengimą prekybai ir finansų sistemai. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalį, kuriame numatyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per numatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, ir 140 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose, ir padarė ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nusižengimą.

Pažymėtina, jog už tinkamą tranzito procedūros užbaigimą, t. y. muitinės rašytinio leidimo gavimą iškrauti muitinės prižiūrimas prekes, tarp jų techninį urotropiną, atsakingas buvo krovinio gavėjas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje nėra nustatytos tvarkos (pareiginių nuostatų, vadovo įsakymo ar kt.) dėl šios procedūros atlikimo pavedimo konkrečiam darbuotojui, kuris už tai būtų atsakingas, todėl nagrinėjamu atveju už nustatytų pažeidimą atsakingas subjektas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. I.. Ji, būdama atsakinga už įmonės veiklą bei teisės aktų reikalavimų laikymąsi, privalėjo arba pati atlikti šią procedūrą, arba užtikrinti, t. y. organizuoti įmonės veiklą taip, kad tai padarytų vienas iš įmonės darbuotojų.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas nusižengimas, prekybai ir finansų sistemai, ypatingai neigiamų padarinių nekilo, pranešė apie pažeidimą, sumokėjo mokestinę nepriemoką), į tai, kad nustatytos dvi N. I. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi, sumokėjo mokestinę nepriemoką (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 2 p.), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – brandaus amžiaus, dirba, administracine tvarka bausta (baudos sumokėtos), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteista, išsiskyrusi, gyvena buvusio sutuoktinio bute, moka jam nuomą, mėnesinės pajamos minimalios, finansinė situacija sudėtinga.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bus pasiekti pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskiriant mažesnę baudą nei ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta minimali bauda.

Atsižvelgus į posėdžio metu pateiktą prašymą, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, įvertinus byloje gautus duomenis apie N. I. turtinę padėtį, skirtos baudos mokėjimas išdėstomas keturių mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. I. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

N. I. paskirtos 200 (dviejų šimtų) eurų baudos sumokėjimą išdėstyti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, nurodant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos kiekvieną mėnesį sumokėti po 50 (penkiasdešimt) eurų.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18093495994.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.