Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-iojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 8 kartus, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) galutine subendrinta bausme – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, K. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. 2 t., b. l. 35–36).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga.

K. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Šiuo atveju K. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) aštuonis kartus (el. b. 1 t., b. l. 166–185), teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis nusikalto neatlikęs laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Jis baustas administracine tvarka (el. b. 1 t., b. l. 124–125). Taigi jis neatsitiktinai nusikalto. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad K. K. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, būdamas recidyvistas ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, K. K. pripažintinas recidyvistu.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) aštuonis kartus (el. b. 1 t., b. l. 166–185), teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis nusikalto neatlikęs laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Jis baustas administracine tvarka (el. b. 1 t., b. l. 124–125). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Jis taip pat dirba UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 189–190). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, 75 parų arešto bausmė K. K., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

K. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

K. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Jam skirti kardomąją priemonę nėra tikslinga, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti po specialisto tyrimo likusią psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC), perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7.

Byloje K. K. nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio arešto bausmės atlikimo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti po specialisto tyrimo likusią psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC), perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.