Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui Andrej Žindul, atsakovui G. Z., atsakovo atstovams advokatui Andriejui Tiščenko, Daivai Guobienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Energijos skirstymo operatorius ieškinį atsakovui G. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovai su ieškiniu nesutiko iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja CK, Elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Tiek ieškovas, kaip energijos tiekėjas, tiek atsakovai, kaip vartotojai, turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – turi rūpestingai vykdyti savo iš teisės aktų kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Dėl to svarbus yra tinkamas bendradarbiavimas šalims vykdant sutartį, apimantis ir informacijos, būtinos įsipareigojimams vykdyti, teikimą kitai šaliai.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą.

CPK proceso šalims sudaro pakankamas sąlygas įgyvendinti rungtyniškumo principą bei atsakovams apginti savo teises aktyviai dalyvaujant tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikiant įrodymus, paaiškinimus, pasitelkiant liudytojus, atstovus ir kt. Įrodinėjimo procese galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovai teismui nepateikė rašytinių ar kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių jų užimtą poziciją, kad elektros energija nebuvo naudojamasi, o skaitikliai fiksavo neva nesamus duomenis (CPK 12, 177, 178, 197 straipsniai).

Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2016-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismas priimtu nuosprendžiu (kuris įsiteisėjęs ir vykdytinas) baudžiamojoje byloje Nr.1-292-576/2016 konstatavo, kad „Šiuo atveju, remiantis šiomis taisyklėmis, žala yra paskaičiuota remiantis 132.13 punktu už laikotarpį nuo 2012-06-17 iki 2015-06-16 (už 3 metus) pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (taisyklių 1 priedas). Taigi, paskaičiavus už minėtą laikotarpį, nustatyta, kad buvo sunaudota 186 750, 42 kWh elektros energijos, tuo AB „Lesto“ padaryta 25 705,54 eurų žala. Gali paaiškinti, kad žala nuo 2014 spalio mėnesio iki 2015-06-17 būtų preliminariai apie 6000 eurų... Po kratos teko bendrauti su juo, G. Z. pripažino, kad neteisėtai vartojo elektros energiją, bet tik teigia, jog nuo 2014 metų pabaigos, nors tai yra mažai tikėtina, kadangi pagal užfiksuotus rodmenis matyti, kad nuo 2007 metų suvartojama maždaug 50 kWh per mėnesį, kas yra neįtikėtinai mažai.“ Kita vertus teisme buvo nagrinėjama byla dėl to, kad „G. Z. gyvendamas jam priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungęs prie elektros energijos tiekimo tinklo savavališkai po žeme prijungta neteisėtai įrengta elektros kabelio atšaka, neteisėtai naudojosi elektros energija be apskaitos ir vartodamas elektros energiją minėtame gyvenamajame name esančiais elektros energiją naudojančiais prietaisais iki 2015-06-16, kol atlikus kratą, buvo aptikta ši neteisėtai įrengta elektros kabelio atšaka, šiais savo veiksmais padarė AB „Lesto“ (šiuo atveju – teisių perėmėjui – ieškovui) 7559,35 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 179 str. 1 d.“. Kadangi dėl nusikaltimo atsakovas buvo baustas būtent dėl 7559,35 eurų turtinės žalos padarymo, teismas negali konstatuoti esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui, kad ieškovui buvo padaryta didesnė turtinė žala nei konstatuota kaltais atsakovo veiksmais.

CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 str. 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

Svarbu paminėti tai, kad teismui ieškovas nepateikė jokių kitų papildomų įrodymų (visi tie patys įrodymai buvo tiriami baudžiamojoje byloje, kurioje ir konstatuotas padarytos turtinės žalos dydis), kad atsakovas būtų kitu laikotarpiu neteisėtai pasijungęs prie elektros tiekimo ir naudojęsis neapskaityta elektros energija. Visi kiti ieškovo (ir jo atstovo) parodymai remiasi tik prielaidomis, nepagrįstomis įrodymais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suvartotą elektros energiją, o neteisėtai prisijungęs padarė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu padarytą žalą ieškovui, todėl ieškinio dalis dėl 7559,35 eurų turtinės žalos priteisimo laikoma visiškai pagrįsta, įrodyta ir tenkintina.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovų susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 d. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 578 Eur žyminio mokesčio ir 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (29 proc.), ieškovo proporcingai patenkinto ieškinio daliai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos 168 Eur (CPK 88, 93 str.).

Kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies pastarosios atsakovui nėra priteisiamos (CPK 93, 98 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovo AB Energijos skirstymo operatorius, juridinio asmens kodas 304151376 naudai iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7559,35 EUR (septynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 35 ct) žalos, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 7559,35 Eur sumą nuo 2015-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 168 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.