Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipė dėmesį, kad Sprendimas priimtas praleidus terminą drausminei nuobaudai skirti, nes Ataskaitų nagrinėjimo taisyklės įsigaliojo jau po TVN ir RVN ataskaitų pateikimo Tarnybai dienos, todėl 18 punkte nurodyto termino skaičiavimo pradžios diena turi būti laikoma Ataskaitų nagrinėjimo taisyklių įsigaliojimo diena, t. y. 2013 m. balandžio 18 d. Vadinasi Lietuvos banko priežiūros tarnybos paklausimas dėl pareiškėjo RVN ir TVN ataskaitų atitikties Vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 18 d., vadovaujantis Ataskaitų nagrinėjimo taisyklių 13 punktu, Vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, o Tarnyba į Garbės teismą privalėjo kreiptis per 10 darbo dienų, t. y. ne vėliau kaip iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Vadovaudamasis Vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, Garbės teismas sprendimą dėl drausminės bylos iškėlimo privalėjo priimti per 10 darbo dienų, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. (rugpjūčio 15 d. yra nedarbo diena). Vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintas imperatyvus naikinamojo pobūdžio terminas, pagal kurį Garbės teismas sprendimą turėjo priimti per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos, t. y. iki 2013 m. spalio 15 d. Kadangi šis terminas praleistas, byla turėjo būti nutraukta. Pareiškėjas taip pat aiškina, kad yra suėjęs administracinės atsakomybės senaties terminas. Drausminėms nuobaudoms turėtų būti taikoma tokia senatis, kuri yra taikoma kitų laisvųjų profesijų atstovams. Todėl turto arba verslo vertintojams turi būti taikoma vienerių metų senatis drausmės bylai iškelti ir drausminei nuobaudai paskirti. RVN ir TVN ataskaitose atliktų turto vertinimų data yra 2010 m. gruodžio 31 d., todėl senaties terminas pareiškėjo drausmės bylai iškelti suėjo 2011 m. gruodžio 31 d.

Taip pat Pareiškėjas nesutinka su Garbės teismo išvada, kad rengdamas RVN ataskaitą nesilaikė Vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) reikalavimų. Pareiškėjas aiškina, kad Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktas ir Metodikos 33 punktas neformuluoja konkrečių ir aiškiai išreikštų reikalavimų. Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad turi būti turto rinkos vertės nustatymo pagrindimas, tačiau nenustatyta, kad RVN ataskaitoje privalo būti parodyti visi vertinant pastatų ir nuomos teisių rinkos vertę pareiškėjo atlikti skaičiavimai, ši nuostata taip pat neįtvirtina pareigos RVN ataskaitoje nurodyti naudotų formulių aprašymus ir apibūdinimus. Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktas palieka turto vertintojo nuožiūra ir vertinimu atskleisti atlikto turto vertinimo pagrindimą. Metodikos 33 punkto reikalavimai privalo būti aiškinami kartu su 80 punkto nuostatomis, ir tai reiškia, kad ataskaitų turinys priklauso nuo susitarimo tarp turto vertintojo ir užsakovo. Todėl RVN ataskaitoje nebūtinai privalėjo būti pateikti visiškai visi pareiškėjo atlikti skaičiavimai ir naudotos formulės. Metodikos 33 punktas įtvirtina pareigą nurodyti taikomų koeficientų reikšmes ir kitus skaičiavimus. Ši teisės nuostata nedetalizuoja, kokius konkrečiai skaičiavimus įstatymų leidėjas turėjo omenyje. Todėl iš pareiškėjo negali būti reikalaujama tokio elgesio, kuris RVN ataskaitos rengimo metu nebuvo konkrečiai ir aiškiai įvardintas ir nustatytas. Pareiškėjas RVN ataskaitoje parodė visus būtinus skaičiavimus, taip pat atskleidė visą informaciją, susijusią su lyginamaisiais objektais. Metodikos 85 punktas yra rekomendacinio pobūdžio. Už rekomendacinio pobūdžio reikalavimus pareiškėjui jokia atsakomybė kilti negali, kadangi pavyzdinės schemos nesilaikymas nėra Metodikos pažeidimas. Mano, kad RVN ataskaitoje koeficientai buvo pagrįsti. Visus paaiškinimus dėl pajamų vertės metodo taikymo RVN ataskaitoje pareiškėjas yra pateikęs 2013 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 13/01-13.5 atsakymo 4 dalyje. Nesutinka su Garbės teismo išvada dėl nuomos teisių vertinimo. Pažymi, kad teisės aktai nenustato reikalavimo RVN ataskaitoje paaiškinti, dėl ko buvo pasirinkti konkretūs lyginamieji objektai, tačiau RVN ataskaitos 8 lentelėje yra pateikti visi duomenys apie lyginamuosius žemės sklypus. RVN ataskaitoje yra pateikta visa informacija dėl nuomos teisių rinkos vertės nustatymo, o Garbės teismas nenustatė, kaip neva padaryti teisės aktų pažeidimai galėjo lemti nuomos teisių rinkos vertę, daro išvadą, kad Sprendime konstatuoti teisės aktų pažeidimai yra nepagrįsti.

Teigia, kad RVN ataskaitoje nurodytomis pastatų ir nuomos teisių priverstinio pardavimo vertėmis nėra pagrindo abejoti, kadangi tokia vertė atitinka teisės aktų, reglamentuojančių priverstinį turto pardavimą, reikalavimus. Paaiškina dėl turto savininko adreso ir Pažymėjimo išdavimo datos, dėl vertinamo turto apžiūrėjimo akto. Nurodyti pažeidimai yra formalūs, reikiamus duomenis galima rasti ataskaitose. Teigia, kad pareiškėjui skirta drausminė nuobauda yra neproporcinga. Pareiškėjo nuomone, pati griežčiausia drausminė nuobauda – Pažymėjimo galiojimo panaikinimas – gali būti skiriama tik tais atvejais, kai yra konstatuojama, kad egzistuoja daugiau kaip vienas Vertinimo pagrindų įstatymo pažeidimo atvejis (daugiau nei viena turto vertinimo ataskaita neatitinka įstatymo reikalavimų) arba kai yra pagrįstų įrodymų, kad pažeidimai yra tęstinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju Garbės teismas visiškai nekreipė dėmesio, kad TVN ir RVN ataskaitų galimi Vertinimo pagrindų įstatymo pažeidimo atvejai yra vienkartinio pobūdžio, nesikartojantys kituose pareiškėjo atliktuose turto vertinimuose, taip pat nėra neva padarytų teisės aktų pažeidimų tęstinio pobūdžio. Sprendime nėra nurodytos teisės aktų pažeidimo pasekmės. Garbės teismas neturi aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimą. Turto ar verslo vertinimo veikla yra pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis. Pareiškėjas yra turto ar verslo vertinimo įmonės UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ įkūrėjas, akcininkas ir darbuotojas. Pareiškėjas aiškina, kad Sprendime nėra nurodyta jokių argumentų dėl TVN ataskaitos atitikties galiojusiems teisės aktams, o tik abstrakčiai konstatuojama, kad TVN ir RVN ataskaitos yra identiškos, nors iš tikrųjų jos yra skirtingos (TVN ataskaitoje nėra pateikiama vertinto turto priverstinio pardavimo vertė). Daro išvadą, kad Garbės teismo Sprendimas dėl TVN ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Ataskaitų nagrinėjimo taisyklių 1 punkto nuostata reiškia, kad Ataskaitų nagrinėjimo taisyklės yra taikomos tik turto arba verslo vertinimo ataskaitoms, surašytoms po naujos Vertinimo pagrindų įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. po 2012 m. gegužės 1 d. Vertinimo ataskaitos, parengtos vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais iki 2012 m. gegužės 1 d., nagrinėjamos atsižvelgiant į tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, tokių vertinimo ataskaitų atitiktis naujos Vertinimo pagrindų įstatymo redakcijos 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams negali būti nustatoma. Atsižvelgiant į tai, kad Ataskaitų nagrinėjimo taisyklės nagrinėjamu atveju netaikomos, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeisti šiame teisės akte nurodyti imperatyvūs Garbės teismo sprendimo priėmimo terminai. Garbės teismo sprendimo priėmimo terminus nustato naujos redakcijos Vertinimo pagrindų įstatymas. Nagrinėjamu atveju Sprendimo priėmimo terminai nebuvo pažeisti. Minėto įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Tarnybos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Tarnyba. Šiuo atveju Lietuvos banko 2013 m. kovo 22 d. prašymas negali būti vertinamas kaip informacija apie pažeidimus, nes šiame rašte jokie pažeidimai nekonstatuojami, o tik prašoma įvertinti turto arba verslo vertinimo ataskaitas. Atlikdama tyrimą Tarnyba 2013 m. gruodžio 6 d. paklausimais kreipėsi į pareiškėją ir vertinimo įmonę dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su ataskaitų rengimu, pateikimo. Gavusi rašytinius pareiškėjo ir vertinimo įmonės paaiškinimus Tarnyba parengė 2013 m. gruodžio 16 d. išvadą Nr. GT-97(13)-I. Būtent šioje Išvadoje pateikiama informacija apie pareiškėjo galimai padarytus teisės aktų pažeidimus. Nuo Tarnybos Išvados parengimo momento skaičiuojamas Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 darbo dienų terminas teikimui dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo Garbės teismui parengti ir pateikti. Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2013 m. gruodžio 16 d. teikimas Nr. GT-97(13)-T buvo parengtas ir pateiktas Garbės teismui tą pačią dieną, todėl 10 darbo dienų terminas nebuvo praleistas. Vadovaujantis Vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, sprendimą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo Garbės teismas priima per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo Tarnybos rašytinio teikimo iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą gavimo dienos. Tarnybos teikimą Garbės teismas gavo 2013 m. gruodžio 16 d. Garbės teismo parengiamasis posėdis įvyko kitą darbo dieną, t. y. 2013 m. gruodžio 17 d. Šiame posėdyje protokoline nutartimi pareiškėjui buvo iškelta drausmės byla ir tą pačią dieną pareiškėjas buvo informuotas apie drausmės bylos iškėlimą. Pagal Vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, Garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Garbės teismo posėdis įvyko 2014 m. sausio 7 d., t. y. nepraleidus 60 dienų termino. Tarnyba sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika ir laiko trejų metų terminą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, adekvačiu ir visiškai pagrįstu.

Nurodo, kad imperatyvūs reikalavimai vertinimo ataskaitoms buvo suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai. Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostata, reikalaujanti pagrįsti turto vertę, reiškia, kad vertintojas turi aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados, parodyti, kaip buvo gautas kiekvienas vertei nustatyti naudotas skaičius. Neužtenka paminėti, kad buvo atlikti tam tikri tarpiniai veiksmai, kurių metu nustatyti atitinkami skaičiai, vėliau panaudoti nustatant vertės dydį, ir pateikti vien matematinius veiksmus, atskleidžiančius jau galutinio rezultato gavimą. T. y. matematiniai veiksmai, parodantys, kaip buvo gauti ir kiti skaičiai, konkrečiu atveju – pataisos koeficientai, naudojami tolesniuose skaičiavimuose, taip pat privalėjo būti pateikti Ataskaitoje. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad reikalavimai teisės aktuose yra netikslūs ir nekonkretūs. Metodikos 33 punktas visiškai aiškiai įtvirtina reikalavimą vertinimo ataskaitoje parodyti taikomų koeficientų reikšmių ir kitus skaičiavimus.

Tarnyba papildomai pažymi, kad, kaip ir nurodyta Garbės teismo Sprendime, RVN ataskaitoje nebuvo pateikti skaičiavimai, kaip buvo apskaičiuotas kiekvienas pataisos koeficientas. Kaip ir pats teigia pareiškėjas, RVN ataskaitoje lyginamųjų objektų koeficientai yra aprašyti, t. y. pateiktas jų apibūdinimas (ką reiškia kiekviena pataisa, kokias charakteristikas atspindi), tačiau neparodytas jų apskaičiavimas, kaip to reikalavo Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktas ir Metodikos 33 punktas. Tarnyba pažymi, kad priešingai negu nurodo pareiškėjas, Garbės teismas nekonstatavo, jog RVN ataskaitoje nebuvo pateikta aiški ir suprantama vertinamo objekto charakteristika. Garbės teismas Sprendime padarė išvadą, kad palyginamųjų objektų analizė RVN ataskaitoje nėra visapusiška, nėra aišku, kaip buvo pasirinkti konkretūs palyginamieji objektai, kokias jų savybes pareiškėjas analizavo, nustatydamas atitinkamo dydžio pataisos koeficientus, todėl konstatavo Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir Metodikos 33 punkto reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjo manymu, iš RVN ataskaitos 22 punkte esančios 4 lentelės matyti, kad lyginamieji objektai buvo visapusiškai įvertinti ir išanalizuoti. Tarnyba pažymi, kad Garbės teismas įvertinto RVN ataskaitoje pateiktą 4 lentelę, tačiau pripažino, kad joje informacija nėra visapusiška, todėl neatitinkanti Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir Metodikos 33 punkto reikalavimų. RVN ataskaitoje neaprašyta, pagal kokius kriterijus pareiškėjas nustatė, kad, pavyzdžiui, palyginamųjų objektų vietos yra geresnės negu vertinamo objekto. Be to, nors visų palyginamųjų objektų vietos yra nurodytos kaip „geresnės“, tačiau taikomos skirtingo dydžio pataisos: 20, -5, -5, -5. Garbės teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad palyginimo Nr. 1 vieta per klaidą nurodyta kaip „geresnė“, nes turėtų būti „vidutinė“. Tačiau, minėta aplinkybė galėtų paaiškinti tik skirtingo dydžio taikomus koeficientus, o ne rodiklius, pagal kuriuos buvo nuspręsta lyginamųjų objektų vietas laikyti „vidutinėmis“ ar „geresnėmis“ už vertinamo objekto. RVN ataskaitos 21 punkte nurodyta, kad vietos pataisos koeficientas atspindi vertinamo ir lyginamųjų objektų kainų skirtumą dėl skirtingos jų lokalizacijos, parkavimo, kraštovaizdžio, užterštumo lygio. Tačiau minėtos koeficientą lemiančios palyginamųjų objektų charakteristikos, palyginus objektus su vertinamu turtu, neaprašomos, todėl 4 lentelėje pateikiami rezultatai nepagrindžiami objektyviai išanalizuota ir tinkamai aprašyta informacija. RVN ataskaitoje taip pat nepaaiškinama, kokiais palyginamųjų objektų būklės kriterijais nustatyta, kad jų būklė yra patenkinama arba labai gera, o vertinamo objekto – gera, nenurodoma, kokios fizinės charakteristikos buvo analizuojamos, padarant atitinkamas išvadas ir taikant skirtingų dydžių koeficientus: 20, 20, -25, -25. RVN ataskaitoje taip pat taikomas komunikacijos pataisos koeficientas, atspindintis vertinamo objekto ir lyginamųjų objektų esamas komunikacijų struktūras (inžinieriniai tinklai, elektra, vandentiekis, kanalizacija, dujos), jų įrengimo ir eksploatavimo kaštus, reikalingus vertinamo ir lyginamųjų objektų vertės sulyginimui. RVN ataskaitos 4 lentelėje matyti, kad palyginimui Nr. 1 ir Nr. 3 minėtas koeficientas netaikomas, o palyginimui Nr. 2 ir Nr. 4 koeficientas yra 2 ir nurodyta, kad komunikacijos yra dalinės, tačiau konkrečiai neaprašoma, kokios yra tos dalinės komunikacijos ir kokiais kriterijais remiantis nustatomas būtent tokio dydžio koeficientas. RVN ataskaitoje taikomas šildymo koeficientas ir nurodyta, kad palyginimas Nr. 2 šildymo neturi, o palyginimas Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 turi, tačiau šiems palyginamiesiems objektams taikomos skirtingo dydžio pataisos, nors visi turi šildymo sistemas. RVN ataskaitoje nepaaiškintos tokio sprendimo aplinkybės. Garbės teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad palyginamo Nr. 1, kur yra nurodyta 8 pataisa, šildymas yra centrinis, kitais dviem atvejais – šildymas yra vietinis; pareiškėjo požiūriu, vietinis šildymas buvo brangesnis. Tarnyba pažymi, kad tokios aplinkybės RVN ataskaitoje neaprašytos. Garbės teismas Sprendime visiškai pagrįstai konstatavo Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir Metodikos 33 punkto pažeidimą, kadangi palyginamųjų objektų analizė nebuvo visapusiška, neparodyta, kokios konkrečiai analogų savybės buvo analizuojamos darant atitinkamas išvadas ir taikant pataisos koeficientus. Garbės teismas nekonstatavo, kad RVN ataskaitoje trūksta tam tikrų objektų (vertinamo ir palyginamųjų objektų) kriterijų, pagal kuriuos analizuojamos lyginamųjų objektų charakteristikos ir skirtumai nuo vertinamo objekto, tačiau pripažino, kad objektų savybių ir skirtumų analizė RVN ataskaitoje nebuvo visapusiška, t. y. iš RVN ataskaitoje pateiktų palyginamųjų objektų duomenų yra visiškai neaišku, kokios palyginamųjų objektų savybės ir skirtumai nuo vertinamo objekto lėmė atitinkamas išvadas dėl taikomų pataisų koeficientų dydžių. Jeigu vertintojas nustato tam tikras objektų savybes, analizuoja ir remdamasis jomis padaro konkrečias išvadas dėl taikytinų pataisų bei atitinkamai koreguoja palyginamųjų sandorių kainas, vadinasi, tokių gautinų duomenų vertintojui užtenka. Tačiau vertintojo atlikta analizė turi būti tinkamai pateikta pačioje vertinimo ataskaitoje, kad kiekvienam ataskaitos naudotojui būtų aiškus ne tik vertės rezultatas, bet ir visa atliktų veiksmų eiga prieinant prie galutinės vertės išvados.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.). Tarnyba prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Garbės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. GT-1(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos P. C. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta Vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta drausminė nuobauda – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000092 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000 m. vasario 25 d., galiojimo panaikinimas (t. I, b. l. 19-29).

Pareiškėjas savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu būtent ir ginčija tais argumentais, kad Garbės teismas taikė teisės aktus, kurie negaliojo 2010 m. gruodžio 31 d., kai buvo parengtos Ataskaitos, t. y. pažeidė lex retro non agit principą (įstatymas atgal negalioja), be to jokių teisės aktų pažeidimų rengdamas Ataskaitas nepadarė.