Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2015-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-211/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
1A-386-211/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00429-14-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Stasys Punys
Nuteistasis
D.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-211/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00429-14-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1; 1.1.8.1; 2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos Vardu2015 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Punio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,gynėjui adv. Arvydui Milučiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ch. gynėjo adv. Arvydo Milučio (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ch. nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2015-02-24. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-04-21 iki 2015-02-24.

O. T. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o dydžio klausimas perduotas spręsti LR Civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

D. Ch. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis, 2014 m. balandžio 21 d., apie 09.55 val., Vilniuje, Eišiškių plento pastato Nr. 127E teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo Kazachstano Respublikoje registruotai individualiai K. K. įmonei nuosavybės teise priklausantį vilkiką „Mercedes Benz 1844 Ls“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,19 promilės etilo alkoholio), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas minėto pastato teritorijoje esančia važiuojamąja dalimi link išvažiavimo iš aptvertos teritorijos ir sukdamas į kairę, - į tarp pastatų esantį pravažiavimą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, ir 134 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinktu greičiu vairuojamu vilkiku su puspriekabe sukdamas į kairę, - į tarp dviejų pastatų esantį pravažiavimą, nepaliko tarpo iš šono, kad saugiai apvažiuoti jo važiavimo krypties atžvilgiu ties pravažiavimo dešiniu kraštu stovėjusią transporto priemonę, dėl ko vilkiko dešinio šono priekine dalimi atsitrenkė į pravažiavime stovintį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, jam vairuojamu vilkiku toliau tęsiant važiavimą pravažiavimu tarp pastatų ir jo kelyje atsiradus kliūčiai – pėsčiąjam S. T., jis nestabdė vilkiko ir neapvažiavo kliūties, o partrenkė pėsčiąjį ir jį pervažiavo, po ko tęsdamas važiavimą vairuojamu vilkiku trenkėsi į uždarytus Eišiškių plento pastato Nr. 127E teritoriją juosiančios tvoros vartus ir iš minėtos teritorijos pasišalino. Šio eismo įvykio metu pėsčiasis S. T. patyrė sunkius sužalojimus nuo kurių mirė įvykio vietoje, be to, buvo apgadinti A. J. nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „S“ priklausantys Eišiškių plento pastato Nr. 127E teritoriją juosiančios tvoros vartai.

Apeliaciniu skundu gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nuosprendį pakeisti ir apeliantui skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti. Taip pat nuteistojo D. Ch. atžvilgiu taikyti LR BK 64¹ str. ir skirtą laisvės atėmimo bausmę mažinti 1/3. Nurodo nesutinkantys su teismo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, mano, kad ji per griežta, skirta neatsižvelgus į visas bylos aplinkybes. Gynėjas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis D. Ch. kaltu visiškai prisipažino, be to ir teismas nuosprendyje aiškiai nurodo, kad dalis atsakomybės dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo nukentėjusysis S. T., tenka ir pačiam nukentėjusiajam, kuriam akivaizdžiai buvo žinoma, kad D. Ch. yra neblaivus, kadangi abu kartu vartojo alkoholinius gėrimus jo paties kabinoje, tačiau nepaisant to išbėgo, nesilaikydamas jokių saugumo priemonių, prieš pat D. Ch. vairuojamą automobilį, nors, pasak gynėjo, privalėjo įvertinti tą aplinkybę, kad D. Ch. vairuoja neblaivus ir elgtis ypatingai atsargiai. Gynėjo teigimu, teismas, skirdamas bausmę, į tai visiškai neatsižvelgė. Gynėjas nurodo ir tai, kad teismų praktikoje jau yra precedentų, kad analogišką nusikaltimą (o pagal faktines įvykio aplinkybes dar sunkesnį) padariusiam asmeniui buvo skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad D. Ch. įvykdyto nusikaltimo atveju aplinkybės, švelninančios jam skirtiną bausmę yra identiškos, t.y. D. Ch. nuoširdžiai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, dėl jo gailisi, turtinė žala (žuvusiojo transportavimo į Kazachstano Respubliką ir jo laidojimo išlaidos) yra atlyginta nuteistojo darbovietės, neturtinė žala nukentėjusiajai O. T. neatlyginta ne dėl nuteistojo kaltės, kadangi D. Ch. sutuoktinė M. Č. ketino atlyginti nukentėjusiajai 5000 EU neturtinę žalą, tačiau nukentėjusioji, motyvuodama tuo, kad suma yra per maža, jos atsisakė.

Taip pat gynėjo teigimu, teismas grubiai pažeidė LR BK ir BPK reikalavimus, dėl ko priėmė neteisėtą nuosprendį ir skyrė neteisingą bausmę, kadangi teismas šios bylos nenagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nors byloje buvo oficialus D. Ch. prašymas nagrinėti bylą būtent tokiu būdu (2 t., b.l. 110-111). Nurodo, kad teismas visiškai nieko šiuo klausimu nepasisakė, neklausė proceso dalyvių nuomonės šiuo klausimu, o vienašališku sprendimu teisminio nagrinėjimo proceso metu perėjo prie liudytojų apklausos, tokiu būdu užkirsdamas kelią taikyti apelianto D. Ch. atžvilgiu LR BK 64¹ str., kurį pritaikius, laisvės atėmimo bausmė būtų ženkliai sumažinta.

Gynėjas skunde nurodo ir tai, kad baudžiamasis kodeksas numato galimybę teismui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta, bausmę (LR BK 54 str. 3 d.). Nurodo, kad bausmės skyrimas, vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau, gynėjo teigimu, to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. Pabrėžia, kad apylinkės teismas nuosprendyje išvardino aplinkybes, kurias įvardijo kaip lengvinančias, taip pat nurodė, jog paties nukentėjusiojo elgesys buvo esminiai rizikingas ir turėjo įtakos nusikaltimui bei pasekmėms kilti. Todėl esant tokioms aplinkybėms, pasak gynėjo, buvo galimas LR BK 54 str. 3 d. taikymas D. Ch. atžvilgiu.

Gynėjas pažymi ir tai, kad nuteistasis D. Ch. jau metus laiko yra laikomas suimtas, patalpintas Lukiškių TI-K ir yra laikomas sunkiausio laisvės atėmimo režimo – kalėjimo sąlygomis. Gynėjo teigimu, vien ši aplinkybė duoda pagrindo teigti, kad bausmės tikslai jau dabar yra pilnai įgyvendinti. Visos šios aplinkybės, pasak gynėjo, rodo, kad teismas, nepažeisdamas jokių bausmės skyrimo principų galėjo skirti minimalią sankcijoje numatytą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nuosprendis dalyje dėl paskirtos bausmės už D. Ch. padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 6 d. pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. Ch. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam D. Ch. bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nuosprendyje nurodė nuteistajam D. Ch. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Gynėjas skunde nurodo, kad baudžiamasis kodeksas numato galimybę teismui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta, bausmę, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad bausmės paskirtis yra galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam D. Ch. už padarytą nusikaltimą pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek nuteistojo asmenybei. Skirdamas nuteistajam D. Ch. bausmę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis Lietuvos Respublikoje neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą, į nusikaltimo pasekmes – žuvo žmogus, į kaltinamojo asmenybę bei paties žuvusiojo S. T. neatsargų elgesį, taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vien tik ta aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nesuteikia pagrindo švelninti ar skirti kitos rūšies bausmės, nei laisvės atėmimas. Įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai laisvės atėmimo bausmės dydį D. Ch. nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Vis tik teisėjų kolegija atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, į tai, kad žuvo žmogus. Nors nuteistasis D. Ch. ir padarė neatsargų nusikaltimą kelių eismo saugumui, tačiau jo elgesys iš karto po nusikaltimo padarymo, t. y. palikimas nukentėjusiojo įvykio vietoje iš pasišalinimas iš teritorijos, esant KET 231.5 punkte nustatytai pareigai imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus bei pasilikti eismo įvykio vietoje, rodo jo abejingumą kitiems eismo dalyviams ir neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam D. Ch. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė D. Ch. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.

Kita vertus, pagrįstai gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nenagrinėdamas šios baudžiamosios bylos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad D. Ch. sutiko su tuo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme būtų atliktas LR BPK 273 str. numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b.t. 2, b.l. 110), taip pat savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, tačiau tiek iš teisiamojo posėdžio protokolo, tiek iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šis klausimas posėdžio metu sprendžiamas nebuvo, taip pat nebuvo klausiama proceso dalyvių nuomonės šiuo klausimu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netaikė LR BPK 273 str. nuostatų, reglamentuojančių sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apeliacinės instancijos teisme nebuvo pakartotinai atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau tai, kad procesinis veiksmas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai įformintas ne dėl nuteistojo kaltės, neužkerta kelio aukštesnės instancijos teismui tinkamai pritaikyti įstatymą bei nuteistojo D. Ch. atžvilgiu taikyti LR BK 64¹ str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju BK 64¹ str. (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija), kuris įsigaliojo 2013-07-13. Šio baudžiamojo įstatymo 1 ir 2 dalys numato, kad teismas, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė gali būti sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. Ch. dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nuteistasis pilnai prisipažinęs ikiteisminio tyrimo metu, savo pageidavimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo jau buvo pareiškęs LR BPK 218 str. 2 d. nustatyta tvarka, tačiau apylinkės teismas to tinkamai procesiškai neišsprendė.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo D. Ch. atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos, paskirtoji bausmė mažintina trečdaliu.

Dėl šių aplinkybių skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

nuteistojo D. Ch. gynėjo adv. A. Milučio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., D. Ch. pagal LR BK 281 str. 6 d. paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2014-04-21 iki 2015-02-24.

Kita nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teisme dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėTeisėjai (parašai) Daiva KazlauskienėStasys PunysNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė