Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. kovo 6 d. nutarimas, kuriuo J. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį paskirtas įspėjimas, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-03-06 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 188 straipsnį už tai, kad 2013-01-26, apie 12 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas CK 6.188 straipsnio 7 punkto, 6.217 straipsnio 4 punkto nuostatas, savavališkai be išankstinio perspėjimo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, liepė elektros meistrui išjungti elektros energijos tiekimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ patalpoms.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-03-06 nutarimą J. J. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantui J. J. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 188 straipsnį, kuris numato, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 Lt.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo. Asmens teisių įgyvendinimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalį, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2012-08-07 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir A. D., kitiems savininkams (t. 1, b. l. 33–35).

Iš 2013-02-06 AB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliavo įrengto kontrolinio elektros apskaitos prietaiso rodmenis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už elektros sunaudojimą turėjo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 54).

2013-02-01 paaiškinime J. Š. nurodė, kad, jam atvykus į objektą, jį pasitiko asmuo, vardu J., jis prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininku, parodė elektros skydinę ir laidus, kuriuos reikėjo atjungti (t. 1, b. l. 30). Sąskaitoje faktūroje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-01-28 atliktas elektros atjungimo paslaugas priėmė J. J. (t. 1, b. l. 31).

2013-02-07 paaiškinime J. J. teigė, kad nėra įmonės vadovas, todėl elektros tiekimo atjungime nedalyvavo. Kai paskambino elektrikas, jis kaip tik buvo kontoroje, ant sąskaitos faktūros pasirašė vėliau (t. 1, b. l. 52).

2013-02-20 paaiškinime J. J. teigė, kad 2013-01-26 elektros įmonės darbuotojas atvyko atjungti elektros tiekimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. P. raštišką prašymą, o jis, būdamas kontoroje, parodė elektros skydinę (t. 1, b. l. 63).

Apeliaciniame skunde J. J. taip pat tvirtino, kad jis nėra nei patalpų savininkas, nei įmonės vadovas, turi tik įgaliojimą, kad, nesant akcininko ar vadovo, galėtų atlikti įmonei būtinus veiksmus. Byloje esantis 2013-02-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko A. L. įspėjimas UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl to, kad 2013-01-26 buvo atjungtas elektros tiekimas dėl susidariusių skolų, nepaneigia aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ elektros tiekimas buvo atjungtas ne J. J., bet UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininko A. L. nurodymu. Šis įspėjimas, kaip galima numanyti, buvo įteiktas kavinės barmenui (padavėjui) (t. 1, b. l. 8).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Esant tokiai situacijai, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš aptartų duomenų matyti, kad J. J. nurodymo atjungti elektros tiekimą galbūt ir nedavė. Tokį nurodymą galėjo duoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. P., bendrovės akcininkas A. L.. Palikdamas galioti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-03-06 nutarimą, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas rėmėsi iš esmės tik J. Š. rašytiniu paaiškinimu (t. 1, b. l. 30), nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nesiaiškino, kieno nurodymu iš tikrųjų buvo atjungtas elektros tiekimas, ar kas nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, su kuriais galbūt bendravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui apie tai, kad 2013-01-26 UAB „(duomenys neskelbtini) “ ketina už skolas atjungti jiems elektros tiekimą. Todėl tam, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai, būtina apklausti J. J., A. P., A. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ar kitą atsakingą asmenį, kuris žinotų apie elektros tiekimo atjungimą, atjungimo priežastis, taip pat ir sąskaitą apmokėjimui išrašiusį J. Š., ištirti kitus bylai reikšmingus įrodymus.

Esant aptartoms aplinkybėms, priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nutartis, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-03-06 nutarimas paliktas galioti, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina ištirti visus byloje surinktus įrodymus (ATPK 256 straipsnis) ir neapsiriboti tik formaliu ATPK 257 straipsnio reikalavimų įvykdymo deklaravimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nutartį, kuria J. J. skundas netenkintas, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-03-06 nutarimas ADK1-83 paliktas nepakeistas, panaikinti ir J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.