Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. Teisme gautas skyriaus prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant nepilnamečių išlaikymo bylas yra privalomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad I. P. ir A. P. yra nepilnamečių vaikų P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. t. I, psl. 4-5). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 2-13398-796/2015 iš atsakovo sūnų išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį iki sūnų pilnametystės (el. b. t. I., psl. 6-9).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jo vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Byloje nėra ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai ieškovės prašymas tenkintinas, iš atsakovo A. P. nepilnamečių sūnų P. P. ir K. P. išlaikymui priteistina po 215 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą (ieškinio suma (70x2)x12=1680 Eur) mokėtinas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo minėtoje normoje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis atsakovas ieškovės reikalavimų neginčijo, sutiko šalių nepilnamečiams vaikams mokėti didesnį išlaikymą, gavęs iš teismo procesinius dokumentus nuo pirmo mėnesio geranoriškai teikia padidintą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Įvertinus atsakovo elgesį, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas neužsitęsė, atsakovas geranoriškai moka padidintą išlaikymą iki sprendimo priėmimo, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro paskaičiuotas žyminis mokestis, iš atsakovo nepriteistinos, o apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, kurias sudaro 600 Eur išlaidos už ieškinio parengimą (el. b. t. I., psl. 21). Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutiko. Teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė niekada į jį nesikreipė dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo. Apie poreikį padidinti išlaikymą vaikams sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus. Sužinojęs apie išlaikymo dydžio padidinimo poreikį, nuo 2019 m. vasario mėnesio perveda po 215 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui. Pažymėjo, kad ieškovei pasirinkus tokį būdą pranešti apie vaikų išlaikymui reikalingą didesnę sumą, ji pati turi prisiimti bylinėjimosi išlaidas.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas sužinojęs apie pateiktą ieškinį iš karto sutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams sūnums padidinimo, bei dėl taikos sutarties sudarymo, išskyrus atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš į bylą pateikto banko išrašo matyti, kad dar net nepriėmus sprendimo padidinti išlaikymo dydį, atsakovas moka padidintą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, be to laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. ne kartą papildomai pravedė pinigų nepilnamečių vaikų papildomiems poreikiams (el. b. t. I., psl. 42-44).

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės dėstomas aplinkybes, kad jai prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, daugiau nei metus laiko, ji nuolat prašydavo atsakovo geranoriškai padidinti išlaikymo dydį vaikams. Šiame kontekste vertintina tai, kad atsakovas viso proceso metu elgėsi tinkamai, sąžiningai, su ieškiniu sutiko ir nuo sekančio mėnesio apie reiškiamą reikalavimą sužinojimo, pradėjo mokėti prašomą padidintą išlaikymo dydį, o ieškovė priešingai, nesistengė ginčo išspręsti ikiteismine tvarka, neteikė į bylą atsakovo nebendradarbiavimo įrodymų, pasirinko teisių gynimo būdą tiesiogiai kreipiantis į teismą, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimis ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad tenkinus ieškinį visiškai ir įvertinus šalių procesinį elgesį, nėra pagrindo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, todėl patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą teismas šalims padalina lygiomis dalimis, iš atsakovo ieškovei priteisiant 300 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams sūnums P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams sūnums P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 14 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš atsakovo A. P. priteisti ieškovei I. P. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atleisti atsakovą A. P. nuo bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio - atlyginimo valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.