- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-860-487/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustosios I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas I. N. skundas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. vasario 28 d. nutarimą, kuriuo I. N. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012 m. vasario 28 d. nutarimu I. N. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad ji 2012 m. sausio 18 d. 07.45 val., vairuodama automobilį Alfa Romeo 159, valst. Nr. EEC 595, Vilniuje, Ukmergės – Fabijoniškių gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 28, 78.11, 169 punktų reikalavimus, įvažiavo į sankryžą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, įvažiavusi į sankryžą, vos nesusidūrė su apsisukinėjančia transporto priemone, kurios vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, ir tuo sankryžoje sukėlė grėsmę eismo saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-23 nutartimi netenkino nubaustosios I. N. skundo ir paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-02-28 nutarimą.
Šalies argumentai
Nubaustoji I. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-23 nutartį ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. vasario 28 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes. Teigia, jog ji 2012 m. sausio 18 d. apie 7.42 val. važiavo paskui priekyje automobilius. Mirksint žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į Ukmergės-Fabijoniškių gatvių sankryžą, tačiau, eismui sustojus, privalėjo laukti, kol priekyje važiuojantys automobiliai pajudės į priekį. Jiems bejudant, ji važiavo iš paskos, kad galėtų važiuoti numatyta kryptimi, nors tuo metu jau užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Jai baigiant išvažiuoti iš Ukmergės - Fabijoniškių gatvių sankryžos, apsisukti, sukti į kairę bandė kitas automobilis, užkirsdamas kelią tiek prieš ją važiuojančiam automobiliui, tiek jos vairuojamam automobiliui. Pravažiavus maždaug apie 100 metrų Ukmergės-Fabijoniškių gatvių sankryža, iš priekio atvažiuojantis kelių policijos automobilis garsiakalbiu pranešė, kad ji turi sustabdyti vairuojama automobilį. Pažymi, kad iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos nėra nustatyta, kur policijos pareigūnai buvo jos tariamai daromų kelių eismo tiesyklių pažeidimų metu ir koks automobilis (markė, valstybinis numeris) buvo tariamai pakliuvęs į pavojingą situaciją. Iš antros papildomos eismo įvykio schemos taip pat nesimato tiksli eismo įvykio situacija, kurios metu ji tariamai pavojingai vairavo, dėl ko kitas automobilis privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, t.y. nėra nurodyta nei automobilio stabdymo kelias, nei važiavimo krypties keitimas, nei kiti eismo dalyviai, liudininkai bei pats tarimai pavojingos situacijos išvengęs automobilis.
Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas teismo posėdyje neanalizavo prieštaringų policijos pareigūnų parodymų bei nepagrįstai kritiškai įvertino jos nuoseklius parodymus. Teigia, jog apylinkės teismas privalėjo rinkti papildomus įrodymus – kreiptis į VPK KPV vadovybę bei išreikalauti policijos patrulinio automobilio, kuriuo tą dieną buvo patruliuojama įmontuotų techninių priemonių sąrašą, garso ir vaizdo įrašus ir kt.
Anot I. N. apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi vien tik policijos pareigūnų nenuosekliais parodymais, nepašalindamas esminių bylos prieštaravimų, todėl teismo nutartis naikintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotas atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog I. N. pavojingai vairavo automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku, todėl nubaustosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d.
Nubaustosios I. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir teisingai konstatuota, jog I. N. padarė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-28 nutarimu I. N. pripažinta kalta pagal ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 28, 78.11, 169 punktų reikalavimus, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, įvažiavusi į sankryžą vos nesusidūrė su apsisukinėjančia transporto priemone, kurios vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir tuo sankryžoje sukėlė grėsmę eismo saugumui. Už minėto pažeidimo padarymą I. N. nubausta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Administracinėn atsakomybėn patraukta I. N. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta, nurodydama, kad ji į sankryžą įvažiavo mirksiant žaliam šviesoforo signalui ir pavojingos situacijos nesukėlė.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių, I. N. kaltė, padarius LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schemomis, T. D. tarnybiniu pranešimu, liudytojų T. D. ir J. P. parodymais.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad I. N. 2012 m. sausio 18 d., 07.45 val., vairuodama automobilį Alfa Romeo 159, valst. Nr. EEC 595, Vilniuje, Ukmergės – Fabijoniškių gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 28, 78.11, 169 punktų reikalavimus, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, įvažiavusi į sankryžą vos nesusidūrė su apsisukinėjančia transporto priemone, kurios vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir tuo sankryžoje sukėlė grėsmę eismo saugumui (b.l. 7-8).
Rašytiniame paaiškinime apie eismo įvykio aplinkybes automobilio Alfa Romeo vairuotoja I. N. nurodė, kad ji 2012 m. sausio 18 d. apie 7.42 val. važiavo paskui priekyje važiuojančius automobilius. Mirksint žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į Ukmergės-Fabijoniškių gatvių sankryžą, tačiau eismui sustojus, privalėjo laukti kol priekyje važiuojantys automobiliai pajudės į priekį. Jiems bejudant, ji važiavo iš paskos, kad galėtų važiuoti numatyta kryptimi, nors tuo metu jau užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Jai baigiant išvažiuoti iš Ukmergės - Fabijoniškių gatvių sankryžos, apsisukti, sukti į kaire bandė kitas automobilis, užkirsdamas kelią tiek prieš ją važiuojančiam automobiliui, tiek jos vairuojamam automobiliui. Pravažiavus maždaug apie 100 metrų Ukmergės-Fabijoniškių gatvių sankryža, iš priekio atvažiuojantis kelių policijos automobilis garsiakalbiu pranešė, kad ji turi sustabdyti vairuojamą automobilį (b.l. 11-12).
Pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. D. paaiškino, kad tarnybiniu automobiliu, pažymėtu policijos ženklais, važiavo nuo centro pusės, trečia eismo juosta, nes norėjo sukt į kairę, į „Senukus“. Prie sankryžos pastebėjo, kad automobilis įvažiavo į sankryžą, degant raudonam šviesoforui, ir vos nesigavo avaringa situacija. Aiškiai matė, kad Alfa Romeo automobiliui degė raudonas šviesoforo signalas. Moteris su Alfa Romeo važiavo trečia eismo juosta. Kai moteris šiuo automobiliu įvažiavo į sankryžą, ji suktelėjo staigiai vairą į kitą pusę, kad išvengti susidūrimo su kita transporto priemone. Apsisukinėjantis automobilis, su kuriuo vos nesusidūrė Alfa Romeo, apsisuko ir nuvažiavo. Tuo metu kamščių nebuvo. Jo akių regėjimas yra geras. Kolega bendravo su minėta moterimi ir paaiškino, kodėl ji buvo sustabdyta ( b.l.25-26).
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbant kartu su patruliu T. D., Ukmergės - Fabijoniškių gatvėse, Vilniuje, pamatė, kad automobilis Alfa Romeo įvažiavo į sankryžą, degant raudonam šviesoforui, ir sukėlė avaringą situaciją. Moteris su Alfa Romeo automobiliui Mersedes užkirto kelią sankryžoje. Jų automobilis stovėjo per mašiną už automobilio Mersedes. Automobiliui Mersedes užsidegė papildoma rodyklė, jis apsisukinėjo sankryžoje, tada pasipainiojo automobilis Alfa Romeo, įvažiavęs per raudoną signalą, bet staigiai suktelėjo vairą ir išvengė susidūrimo apvažiuodamas Mersedes. Automobilį Alfa Romeo sustabdė ir vairuotojai paaiškino dėl ko ji buvo sustabdyta. Kito automobilio numerio neužrašė, jo nesustabdė, nes nebuvo galimybės (b.l 30).
Pagal byloje esančią eismo įvykio vietos schemą matyti, kad automobilis Alfa Romeo 159, valst. Nr. EEC 595, vairuodama I. N. Vilniuje, Ukmergės – Fabijoniškių gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 28, 78.11, 169 punktų reikalavimus, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, įvažiavusi į sankryžą vos nesusidūrė su apsisukinėjančia transporto priemone (b.l. 14).
LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (protokole nurodyto pažeidimo metu galiojusi redakcija) p.28 numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismu; p.78.11. reglamentuoja signalus, kurie draudžia eismą - raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui; p.169 numatyta, kad, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
Apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, pilnai ir visapusiškai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė, kad, kaip nurodė policijos pareigūnai T. D. ir J. P., kurie, važiuodami tarnybiniu automobiliu, akivaizdžiai matė situaciją - I. N. vairuojamas automobilis Alfa Romeo įvažiavo į sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, įvažiavęs į sankryžą, jis vos nesusidūrė su automobiliu Mercedes, kuris apsisukinėjo, t.y. judėjo jam šviesoforo leidžiama kryptimi. Kaip nustatyta byloje, pažeidimas, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, buvo fiksuojamas be specialios įrangos vizualiai jį stebint, todėl byloje nėra garso ir vaizdo įrašų.
Nors apeliantė teigia, kad jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, grįsta vien nenuosekliais liudytojų parodymais, tačiau apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, neturėjo pagrindo netikėti jų paaiškinimais, kad jie važiavo per vieną mašiną paskui automobilį Mercedes, kuris apsisukinėjo sankryžoje, jam buvo sukelta pavojinga situacija ir akivaizdžiai matė, kaip I. N. įvažiavo į sankryžą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, įvažiavusi į sankryžą vos nesusidūrė su minėta apsisukinėjančia transporto priemone. Liudytojai nurodė, jog automobilio Mercedes valstybinių numerių neužrašė, šio automobilio nesustabdė, kadangi neturėjo galimybės, nes tuo momentu turėjo sustabdyti automobilį Alfa Romeo.
Šalies argumentai
Apeliantė teiginį, kad policijos pareigūnų parodymai nenuoseklūs, grindžia tuo, kad jie negalėjo tiksliai nurodyti, kaip ir kokioje vietoje buvo sustabdytas jos vairuojamas automobilis. I. N. tiek apylinkės teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog policijos automobilis negalėjo jos prisivyti ir sustabdyti, nes buvo priešingoje eismo juostoje, tačiau apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad, kaip matyti iš eismo įvykio schemos, policijos automobilis galėjo apsisukti taip pat kaip minėtas automobilis Mercedes ir, važiuodamas Alfa Romeo iš paskos, šį sustabdyti. Aplinkybė, jog nebuvo sustabdytas Mercedes automobilis, neapklaustas liudytoju jo vairuotojas, apygardos teismo vertinimu I. N. atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nešalina, o liudytojais apklausti policijos pareigūnai paaiškino, kodėl tai nebuvo padaryta - vykstant eismui minėtoje sankryžoje, jie objektyviai negalėjo sustabdyti minėtos transporto priemonės, stabdė Alfa Romeo. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos aplinkybėms nėra svarbu detalės, kaip buvo sustabdytas Alfa Romeo automobilis, vairuojamas I. N. - ar iš priešingos eismo juostos, ar prisivejant, ar sustabdant per garsiakalbį, nes šis veiksmas buvo atliekamas jau po padaryto pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas I. N. nurodytas aplinkybes, kad ji į sankryžą įvažiavo, mirksiant žaliam šviesoforo signalui, ir pavojingos situacijos nesukėlė, pagrįstai įvertino, kaip norą išvengti administracinės atsakomybės, nes tokie jos teiginiai paneigti ankščiau išvardintais įrodymais. Šiai apylinkės teismo išvadai pritartina. Kelių eismo taisyklių p.164 numatyta, kad draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui, todėl I. N., atsižvelgiant į kelio situaciją - didelė sankryža, piko metas, automobilių spūstis, turėjo suprasti, kad tokioje situacijoje įvažiavusi į sankryžą ji trukdys kitų transporto priemonių, judančių pagal šviesoforo signalo reikšmes, eismui.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apeliantės kaltės, padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui, įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Apeliaciniame skunde argumentas, jog eismo įvykio aplinkybėms nustatyti privalu išsireikalauti papildomus įrodymus iš Kelių policijos valdybos vadovybės, atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teisme toks prašymas nebuvo pateiktas, be to į tai, kad apylinkės teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka pagrįstai išvadai, jog I. N. veikoje yra LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-20 nutartis byloje Nr. N-444-3966-11).
Aukščiau nurodytų aplinkybių bei kitų byloje esančių įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl I. N. kaltės pagal ATPK 124² str. 1 d.
Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2012-05-23 nutarties motyvuojamojoje dalyje yra klaidingai nurodyta, kad „I. N. veikimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ 1 d. kvalifikuotas teisingai...“ (b.l. 35). Ši klaida laikytina rašymo apsirikimo klaida ir ji nekeičia I. N. atžvilgiu priimtos nutarties esmės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-23 nutartį palikti nepakeistą, I. N. apeliacinio skundo netenkinti.