Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „V“ traktorininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2012 m. lapkričio 3 d. apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 2012-11-03 17.08 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas), kakta ir kumščiais sudavė nemažiau trijų smūgių savo sugyventinei D. S. į veidą, krūtinę ir pilvą, padarydamas jai veido ir krūtinės ląstos sumušimus, muštinę viršutinės lūpos žaizdą, kraujosruvas veide ir krūtinėje bei kairės pusės IX-to šonkaulio lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2012 m. lapkričio 17 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje prie įėjimo į virtuvę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 2012-11-17 11.19 val. nustatytas 2,68 promilių girtumas), tyčia vieną kartą peiliu dūrė K. Ž. į kaklą, padarydamas jam durtai - pjautą kaklo žaizdą bei hipovoleminį šoką, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2012 m. lapkričio 17 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), po to, kai peiliu sužalojo K. Ž., buto koridoriuje šalia durų į laiptinę tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo sugyventinei D. S. į pilvą, padarydamas jai durtai – pjautą pilvo sienos žaizdą su plonosios žarnos pasaito sužalojimu ir nukraujavimu į pilvo ertmę, taip jis sunkiai sutrikdė artimo šeimos nario sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

2012-12-12 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis K. Ž. patvirtino savo parodymus, nurodydamas kaip ir kokiu būdu 2012-11-17 jį ir D. S. (duomenys neskelbtini) sužalojo kaltinamasis S. M. (50–54 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 236/12(13) nurodyta, kad D. S. nustatyta: veido ir krūtinės ląstos sumušimai, muštinė viršutinės lūpos žaizda, kraujosruvos veide ir krūtinėje, kairės pusės IX-to šonkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų kontaktų su kietais bukais daiktais metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku. Šonkaulio lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (23 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 241/12(13) nurodyta, kad D. S. nustatyta: durtai-pjauta, kiauryminė pilvo sienos žaizda su plonosios žarnos pasaito sužalojimu, nukraujavimas į pilvo ertmę. Sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu aštriu daiktu metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku. Durtai-pjauta pilvo sienos žaizda su plonosios žarnos pasaito pažeidimu ir nukraujavimu į pilvo ertmę, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (82 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 237/12(13) nurodyta, kad K. Ž. nustatyta: durtai-pjauta kaklo žaizda, hipovoleminis šokas. Sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu aštriu daiktu metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku. Durtai-pjauta kaklo žaizda, be gyvybiškai svarbių kaklo organų pakenkimo, sukėlė sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (58 b.l.).

Asmens blaivumo nustatymo testo metu 2012-11-03 17.09 val. S. M. nustatytas 2,67 promilių girtumas (128 b. l.).

Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog sužalojimai K. Ž. (61 b. l.) ir D. S. (85 b. l.) galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu peiliu ir sužalojimai abiems padaryti vienu trauminiu poveikiu.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 138 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 str. kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Pagal BK 138 str. 2 d. 3p. atsakomybė atsiranda kai nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Byloje surinktais įrodymais – kaltinamojo S. M., nukentėjusiųjų D. S., ir K. Ž. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvadomis nustatyta, kad padarydamas pirmą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. 2012 m. lapkričio 3 d. apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 2012-11-03 17.08 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas), kakta ir kumščiais sudavė nemažiau trijų smūgių savo sugyventinei D. S. į veidą, krūtinę ir pilvą, padarydamas jai veido ir krūtinės ląstos sumušimus, muštinę viršutinės lūpos žaizdą, kraujosruvas veide ir krūtinėje bei kairės pusės IX-to šonkaulio lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo nuomone, ši nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., nes tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena kartu, veda bendrą ūkį, nukentėjusioji yra dalinai išlaikoma kaltinamojo, nes yra bedarbė, todėl akivaizdu, jog jų santykiai yra artimi ir pagal nusistovėjusią teismų praktiką nukentėjusioji D. S. laikytina kaltinamojo šeimos nare. Nors apklausiama nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis tarpusavio konflikto metu namuose, virtuvėje trenkė jai su galva į veidą, o rankomis sudavė į nugarą, dėl ko jai buvo mėlynės ant nugaros, teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, laiko, kad jie gali būti iškreipti ir neteisingai interpretuojami dėl nukentėjusiosios girtumo, nes jai po įvykio dieną 17.10 val. buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas (14 b. l.), todėl nukentėjusioji, kaip ir pats kaltinamasis, kuris taip pat buvo neblaivus, gali netiksliai prisiminti įvykio aplinkybes, kiek tai liečia suduotų smūgių skaičių ir jų dislokaciją, nes objektyviame įrodyme - specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajai tyrimo metu nustatyti veido ir krūtinės ląstos sumušimai, muštinė viršutinės lūpos žaizda, kraujosrūvos veide ir krūtinėje, kairės pusės IX-to šonkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų kontaktų su kietais bukais daiktais metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir jie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (23 b. l.), todėl teismas remiasi objektyviai nustatyta aplinkybe, jog nukentėjusiajai buvo suduoti ne mažiau trys smūgiai. Akivaizdu, jog suduodamas nukentėjusiajai smūgius kaltinamasis siekė ją sužaloti ir tai darė kilusio tarpusavio konflikto metu.

Padarydamas antrą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 1 d., kaltinamasis 2012 m. lapkričio 17 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje prie įėjimo į virtuvę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 2012-11-17 11.19 val. nustatytas 2,68 promilių girtumas), tyčia vieną kartą peiliu dūrė K. Ž. į kaklą, padarydamas jam durtai - pjautą kaklo žaizdą bei hipovoleminį šoką, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šios nusikalstamos veikos padarymas yra pagrindžiamas nuosekliais ir detaliais paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų D. S. ir K. Ž. parodymais. Teismas kvalifikuodamas padarytą nusikalstamą veiką, atkreipia dėmesį į tai, kad dalinai jis buvo išprovokuotas nukentėjusiosios D. S. elgesio, kai, ji, iš anksčiau žinodama, jog būdamas neblaivus kaltinamasis yra agresyvaus būdo, nes jau buvo sužalota 2012-11-03, matydama, kad jis akivaizdžiai yra neblaivus ir, kaip pati nurodė, norėdama jį paerzinti, pasakė, jog ji namo neis ir „pasiliks gyventi su K.“. Teismo nuomone, nukentėjusioji adekvačiai vertindama susiklosčiusią situaciją, privalėjo numatyti, kad tokie jos veiksmai įtakos kaltinamojo agresijos protrūkį ir galimus smurto veiksmus, tačiau pasirinko tokį netinkamą elgesio modelį, ką galimai įtakojo pačios nukentėjusiosios girtumas, nes po įvykio jos kraujyje rasta 2,71 promilės etilo alkoholio (87 b. l.). Aukščiau nurodytais ir byloje esančiais įrodymais neabejotinai patvirtinamas tiesioginis ryšys tarp kaltinamojo padarytos veikos – smūgio peiliu ir nukentėjusiajam K. Ž. padaryto kūno sužalojimo, konstatuoto specialisto išvadoje, nustatant, kad jam padaryta durtai-pjauta kaklo žaizda, hipovoleminis šokas. Šis sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu aštriu daiktu metu. Durtai-pjauta kaklo žaizda, be gyvybiškai svarbių kaklo organų pakenkimo, sukėlė sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (58 b. l.). Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimas K. Ž. galėjo būti padarytas tiek tyrimui pateiktu peiliu, tiek kitu peiliu ar įrankiu, turinčiu tokias pačias savybes (61 b. l.). Specialistui atliekant šį tyrimą buvo pateiktas iš kaltinamojo striukės kišenės paimtas lenktinis peilis (108-113 b. l.). Teismo nuomone, vertinant kaltinamojo veiksmus konstatuotina, kad jis, suduodamas peiliu vieną smūgį nukentėjusiajam K. Ž. į kaklo sritį, kur yra sukoncentruoti žmogaus gyvybei ir sveikatai svarbūs centrai, privalėjo numatyti tokios savo veikos pavojingumą, akivaizdžiai siekė sukelti nukentėjusiajam jam nustatytą sveikatos sutrikdymą, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Padarydamas trečią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., kaltinamasis 2012 m. lapkričio 17 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), po to, kai peiliu sužalojo K. Ž., buto koridoriuje šalia durų į laiptinę tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo sugyventinei D. S. į pilvą, padarydamas jai durtai – pjautą pilvo sienos žaizdą su plonosios žarnos pasaito sužalojimu ir nukraujavimu į pilvo ertmę, taip jis sunkiai sutrikdė artimo šeimos nario sveikatą.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo S. M., nukentėjusiųjų D. S. ir K. Ž. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada – nustatyta, kad kilusio konflikto metu, kaltinamasis sugyventinei nukentėjusiajai D. S. tyčia vieną kartą peiliu dūrė į pilvo sritį, taip padarydamas jai durtai – pjautą pilvo sienos žaizdą su plonosios žarnos pasaito sužalojimu ir nukraujavimu į pilvo ertmę bei sunkiai sutrikdė artimo šeimos nario – savo sugyventinės, su kuria ilgą laiką kartu gyveno ir vedė bendrą šeimos ūkį, sveikatą.

Konfliktas dalinai kilo, kaip jau buvo minėta aptariant įrodymus dėl nukentėjusiojo K. Ž. sužalojimo, dėl pačios nukentėjusiosios neadekvačios situacijos vertinimo ir provokuojančių veiksmų, tačiau kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 136 str. pagrindo nėra, nes iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios D. S. parodymų matyti, kad tokie jų tarpusavio konfliktai yra dažni, kaltinamasis yra labai pavydus, todėl nukentėjusiosios išsakyti žodžiai galėjo jam sukelti agresiją, tačiau jokiu būdu negalėjo įtakoti fiziologinio afekto būsenos kilimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus, o sužalojimo padarymui tiesioginės įtakos turėjo kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Pagal nukentėjusiosios D. S. ir kaltinamojo parodymus negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jos jis nukentėjusiajai būtų peiliu dūręs tyčia, tačiau pagal patirtus sužalojimus, kurie yra nurodyti specialisto išvadoje (82 b. l.) ir yra nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta 1,5x5 cm. dydžio durtinė žaizda, kuri atsižvelgiant į jos dydį ir netgi įvertinus tai, kad po dūrio peiliu nukentėjusiajam K. Ž., kaltinamasis, būdamas neblaivus ir susijaudinęs, rankoje laikydamas peilį, praeidamas nedideliu atstumu nuo nukentėjusiosios, negalėjo netyčia padaryti nustatyto kūno sužalojimo, nes aukščiau nurodyto sužalojimo padarymui reikalinga atitinkama tyčinė kaltinamojo kryptinga veika ir jėga. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimas D. S. galėjo būti padarytas tiek tyrimui pateiktu peiliu, tiek kitu peiliu ar įrankiu, turinčiu tokias pačias savybes (85 b. l.). Specialistui atliekant šį tyrimą buvo pateiktas iš kaltinamojo striukės kišenės paimtas lenktinis peilis (108-113 b. l.). Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, jog sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis, tyčia vieną kartą peiliu įdurdamas nukentėjusiajai į pilvo sritį, kur yra itin jautrūs, gyvybiškai svarbūs žmogaus vidaus organai, ir akivaizdžiai tai darydamas suprato, kad dėl tokio jo smurto gali atsirasti sunkūs padariniai, tarp jų ir nukentėjusiosios sunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors, bylos duomenimis, tiesiogiai nenorėjo tokių padarinių, t. y. tiesiogiai nesiekė nukentėjusiajai sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl jis turi atsakyti už savo veiksmus pagal atsiradusius padarinius, t. y. už tai, kad nukentėjusiajai D. S. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą veikdamas tiesiogine, neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Kaltinamasis durdamas vieną kartą peiliu į pilvo sritį nukentėjusiajai pasirinko tokį veikos padarymo būdą, dėl kurio įstatymo numatytų pavojingų padarinių kilimo tikimybė tik padidėjo ir jis dėl savo veikos pavojingumo turėjo numatyti neabejotiną sunkių pasekmių atsiradimo galimybę. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Teismas vertindamas liudytojos V. Č. parodymus apie tai, kad ji matė, kad prieš išeinant iš namų kaltinamasis S. M. iš virtuvės spintelės išsiėmė ir įsidėjo į striukės kišenę virtuvinį peilį, nesulankstomą, tamsiai rudomis kriaunomis, didele ir plačia geležte, juos atmeta, kaip neatitinkančius kitų byloje esančių įrodymų, nes kaltinamasis nuosekliai teigia, jog peilį, kuriuo padarė sužalojimus jis turėjo striukės kišenėje iš anksčiau, jį pastoviai naudodavo darbe pietaudamas, liudytojas V. Č., kuris buvo bute iš jo išeinant kaltinamajam, nepatvirtino aplinkybės, kad kaltinamasis iš virtuvės būtų specialiai pasiėmęs peilį, nukentėjusioji D. S. taip pat paaiškino, kad šį peilį kaltinamasis visada turėdavo darbinės striukės kišenėje. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, teismas mano, kad tokius liudytojos V. Č. parodymus tiesiogiai galėjo įtakoti nuolatinis alkoholio vartojimas, nes bylos duomenimis, ji kartu su kitais asmenimis gėrė alkoholinius gėrimus iš vakaro.

Bausmės skyrimas

Pagal BK bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų, neesminių, aplinkybių neigia (kasacinė byla Nr. 2K-291/2011).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M. nuosekliai nurodo, jog jis su nukentėjusiąja D. S. konfliktavo, ir tai sąlygojo dviejų nusikalstamų veikų padarymą jos atžvilgiu, jis taip pat neneigia nukentėjusiojo K. Ž. sužalojimo fakto bei nurodo visų jo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tai jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat savo parodymų neatsisakė ir teisiamojo posėdžio metu.

Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamojo S. M. prisipažinimu, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes bei paaiškino, jog dėl savo padarytų veiksmų gailisi.

BK 59 str. 1 d. 6 p. nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį.

Teismas, kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei, kad nusikalstamos veikos padarymui – nukentėjusiųjų K. Ž. (BK 138 str. 1 d.) ir D. S. (BK 135 str. 2 d. 3 p.) sužalojimui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios D. S. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), nes nukentėjusioji, būdama girta, iš anksčiau žinodama, kad kaltinamasis būdamas neblaivus yra agresyvaus būdo, nes ji jau buvo sužalota 2012-11-03 vykusio konflikto metu, matydama, kad jis akivaizdžiai yra neblaivus, kaip pati nurodė, norėdama jį paerzinti, pasakė, kad ji „namo neis ir pasiliks gyventi su K.“, t. y. pati išprovokavo konfliktą.

BK 60 str. 1 d. 9 p. nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jeigu veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, o byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis visas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir pats pripažino, kad blaivus taip nebūtų padaręs, todėl nustatytina ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė tris nusikaltimas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), viena - apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.) ir viena – labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 6 d.), į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: jis anksčiau neteistas (117 b. l.), tačiau baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (118 – 121 b. l.), jis dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (127 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (124 b. l.), jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus bei nukentėjusiųjų asmenų nurodymą, kad jie kaltinamajam pretenzijų nereiškia.

BK 41 str. 2 d. nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas konkrečias nusikalstamas veikas, neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė ir sąlygojo jo tyčią nusikalsti, daro išvadą, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, ir kad, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

BK 135 str. 2 d. 3 p. ir 138 str. 2 d. 3 p. sankcijos numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad padarytos net trys nusikalstamos veikos, atmeta galimybę taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatą, numatančią kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismas taip pat nemano, kad yra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 d., nes nenustatyti šiose straipsnio dalyse numatyti jų taikymo pagrindai, t. y. nei dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie jų padarymą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes pripažįsta tikslinga skirti kaltinamajam už sunkiausią padarytą nusikalstamą veiką numatytą minimalią bausmę.

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 3498,97 Lt civilinis ieškinys už nukentėjusiųjų D. S. ir K. Ž. gydymą (89-96 b. l.) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis S. M. padarė tyčinius nusikaltimus, ir atsiradusi žala nukentėjusiųjų K. Ž. ir D. S. sveikatai bei su tuo patirtos jų gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo S. M. veika.

Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos rašto (92-93 b. l.) matyti, kad už D. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Respublikinei (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 1606,10 Lt, o už nukentėjusiajam K. Ž. suteiktas paslaugas - VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei – 1892,87 Lt ir šias išlaidas apmokėjo Valstybinė teritorinė ligonių kasa.

Su kaltinamojo S. M. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. l d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo S. M. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 3498,97 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai paimti sulaikant kaltinamąjį S. M. 2012-11-17 jo bute, adresu (duomenys neskelbtini): striukė ir iš S. M. vilkėtos striukės kišenės paimtas peilis (42-43, 44, 45, 108-113 b. l.), kurie pagal 2012-12-04 nutarimą ir 2012-12-04 kvitą BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį (114, 115 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nuspre ndžia:

S. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu tarpusavyje ir S. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką S. M. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. lapkričio 4 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. balandžio 5 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. M. palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš S. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 3498,97 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus ir 97 centus) D. S. ir K. Ž. gydymo išlaidų atlyginimo.

Daiktinius įrodymus - striukę ir peilį, pagal 2012-12-04 nutarimą ir 2012-12-04 kvitą BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.