Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. 2025 m. sausio 27 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia degiu skysčiu apliedamas kambariuose esančias lovas ir jas padegdamas, sukėlė gaisrą, tokiais veiksmais visuotinai pavojingu būdu sugadino Ignalinos rajono savivaldybei priklausantį turtą, tuo padarydamas Ignalinos rajono savivaldybei 3 335,40 Eur turtinę žalą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

R. S. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dvidešimt penkerius metus gyveno socialiniame būste, ketvirtame aukšte, bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 27 d., kai įvyko gaisras, turėjo išsikelti iš to būsto dėl skolos už komunalines paslaugas. Turėtu degiu skysčiu apipylė vieną lovą ir padegė. Kaip padegė kitą lovą, nepamena, atsipeikėjo, kai buvo ištemptas iš degančio buto ir gulėjo ant grindų trečiame aukšte. Kodėl padegė butą, paaiškinti negali. Įvykio dieną alkoholio nebuvo vartojęs. Po gaisro dėl kvėpavimo takų nudegimų buvo gydomas ligoninėje. Gailisi nusikaltęs, pareikštą 9 450,17 Eur ieškinį pripažįsta, yra įsipareigojęs jį atlyginti dalimis.

Kaltinamajam R. S. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

R. S. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojos socialinės darbuotojos A. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. sausio 17 d. baigėsi R. S. ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos sudarytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties terminas. Nuomos sutartis nebuvo pratęsta, nes R. S. nemokėjo už būstą. 2025 m. sausio 24 d. ji susitarė su R. S., kad pas jį ateis 2025 m. sausio 27 d. apie 11 val. ir jis perduos jai buto raktus bei paliks nuomojamą butą. R. S. sutiko ir pasakė, kad susikraus daiktus ir jos lauks, patikino, kad jis turi kur gyventi. 2025 m. sausio 27 d. apie 11 val. ji atėjo pas R. S.. Jis paprašė dar valandos, kad galėtų susiruošti ir išeiti iš buto. Ji sutiko ir bendrabučio valytojos R. J. paprašė apie 12 val. nueiti pažiūrėti, ar R. S. kraunasi daiktus. Apie 12 val. jai paskambinusi R. J. pranešė, kad R. S. durų neatidarė. Nedelsdama ji atvyko pažiūrėti, ar R. S. vis dar yra bute. Atvykusi į namą, laiptinėje pamatė policijos pareigūnus, kurių paprašė pagalbos, kadangi po R. S. pasakytų žodžių, kad „nepergyventų“ ir „tikrai ras jį bute“, pagalvojo, jog jis galėjo sau ką nors padaryti. Policijos pareigūnė, priėjusi prie buto durų, pranešė, kad pastebėjo besiskverbiančius dūmus ir pajuto aitrų kvapą. Pareigūnai pradėjo namo gyventojų evakuaciją, iškvietė pagalbą. Atvykę ugniagesiai išlaužė buto duris ir išnešė į koridorių R. S.. Jis buvo sąmoningas ir gulėdamas koridoriuje sakė, kad užmigo, o nubudo nuo dūmų kvapo. Vėliau R. S. kalbėjo, kad rūkė, o kas paskui įvyko, jis neprisimena. Dar vėliau, lankydamasis bendrabutyje, R. S. valytojai R. J. sakė, jog gaisras kilo, nes jį buvo ištikęs epilepsijos priepuolis. Kiek jai žinoma, R. S. epilepsija niekada nesirgo. Mano, kad R. S. tyčia sukėlė gaisrą, taip norėdamas parodyti savo protestą dėl jo iškeldinimo (b. l. 43-44).

Informacija registruota policijos informacinėje sistemoje patvirtina, kad 2025 m. sausio 27 d. 12 val. 29 min. A. I. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) iš buto veržiasi dūmai, viduje galimai yra žmonių (b. l. 102).

Liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jos darbo vieta yra bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrabučio (duomenys neskelbtini) bute gyveno R. S., kuris nėra konfliktiškas, tačiau principingas. Jis kartais užeidavo su ja pakalbėti. 2025 m. sausio 24 d. į bendrabutį buvo atėjusi seniūnijos darbuotoja A. I., kuri R. S. davė pasirašyti dokumentus dėl iškeldinimo. A. jai buvo sakiusi, kad sutarė su R., jog jis išsikraustys ir 2025 m. sausio 27 d. atiduos buto raktus. 2025 m. sausio 27 d. apie 11 val. į bendrabutį atvyko A. I. ir jos abi nuėjo pas R. S. į butą. Jis pasakė, kad dar nespėjo susikrauti daiktų, paprašė duoti dar valandą laiko. A. sutiko ir jos paprašė už valandos nueiti pas R. S., pažiūrėti, ar jis bus susidėjęs daiktus. Sutartu laiku ji nuėjo iki R. S. buto, tačiau jis durų neatidarė. Ji girdėjo kažkokio krintančio daikto garsą. Nedelsdama paskambino A. ir paprašė atvykti. A. atvykus, priėjo A. K., gyvenanti tame pačiame name, bute, esančiame aukštu žemiau, po R. S. butu, kuri pranešė, kad jos kambaryje juntamas degaus skysčio kvapas. Tuomet A. paprašė bendrabutyje buvusių policijos pareigūnų nueiti pas R. S.. Policijos pareigūnė, priėjusi prie R. S. buto durų, sušuko, kad iš kambario sklinda aštrus dūmų kvapas. Nedelsdamos, kartu su policijos pareigūnais pradėjo evakuoti gyventojus, kvietė ugniagesius ir medikus. Atvykę ugniagesiai išlaužė buto duris ir į koridorių išnešė R. S.. Jis buvo sąmoningas. Policijos pareigūnai jo klausinėjo, kas įvyko. R. S. sakė, kad rūkė, užmigo ir kas įvyko toliau, neprisimena. 2025 m. vasario 3 d. apie 15 val. 20 min. į bendrabutį buvo atėjęs R. S., kuris reiškė pretenzijas dėl savo daiktų, buvusių kambaryje. Tuomet R. S. pasakė, kad visi jau žino, jog gaisras kilo dėl jį ištikusio epilepsijos priepuolio. Jai yra žinoma, kad R. S. epilepsija niekada nesirgo ir prie jos epilepsijos priepuolis jo nebuvo ištikęs (b. l. 49-50).

Liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji su sugyventiniu gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name. Virš jų gyvena kaimynas R. S.. 2025 m. sausio 27 d. buvo namuose. Apie 12 val. pas juos atėjusi Didžiasalio seniūnijos darbuotoja klausė apie kaimyną R. S., ar jis yra namuose. Ji atsakė, kad nesigirdėjo, jog kaimynas būtų namuose. Po šio pokalbio tuoj išgirdo, kad virš jų esančiame kambaryje kažkas sutrinksėjo. Garsas buvo kaip krintančio sunkaus daikto. Netrukus per orlaidę pajuto degaus skysčio kvapą. Išėjusi į koridorių apie tai pranešė ten buvusiai valytojai R. J.. R. J. užbėgo į jos kambarį ir įsitikino, kad yra kažkoks kvapas. Išėjusi į koridorių per langą pamatė iš viršaus besileidžiančius pilkus dūmus. Minėtą dieną jokių garsų ar pokalbių, sklindančių iš R. S. kambario, negirdėjo. Mano, kad kaimynas kambaryje buvo vienas (b. l. 54-55).

Liudytojos policijos pareigūnės I. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. sausio 27 d. apie 11 val. 16 min. buvo gautas pranešimas, kad Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, Didžiasalio k., (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp kaimynų. Nuvyko nurodytu adresu. Baigiant darbą minėtame įvykyje, prie jų priėjo Didžiasalio seniūnijos darbuotoja A. I., kuri paprašė pagalbos. Ji paaiškino, kad R. S., kuris turi atlaisvinti patalpas, neatidaro durų. Kartu su A. I. pakilo į ketvirtą daugiabučio namo aukštą. Vos priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų, pastebėjo pro durų kraštus besiveržiančius dūmus, pajuto aitrų kvapą, panašų į degaus skysčio. Bandė užeiti į vidų, tačiau buto durys buvo užrakintos. Ji ėmė belsti į buto duris, judinti durų rankeną. Pabeldus keletą minučių, buto durų niekas neatidarė. Durys buvo užrakintos iš vidaus. Nepavykus prisibelsti, kvietė ugniagesius, pradėjo evakuoti iš pastato gyventojus. Tuo metu, kai evakavo gyventojus atvyko ugniagesiai, kurie pateko į butą. Kokiu būdu ugniagesiai pateko į butą, ji nematė, sužinojo, kad jie iš buto išnešė žmogų, kuris koridoriuje gulėjo ant žemės suodinu veidu ir drabužiais, kaip vėliau nustatė tai buvo R. S.. Vyras buvo sąmoningas, tačiau nekalbus. Ji bandė klausti, kas atsitiko. Vyras, kuris kaip suprato buvo buto nuomininkas, pasakė, jog nežino, kas atsitiko, paaiškino, kad miegojo, o kuomet atsibudo, butas skendėjo dūmuose. Atvykę medikai apžiūrėjo vyrą, uždėjo jam deguonies kaukę. Dar prieš uždedant kaukę, R. S. alkoholio matuokliu nustatė 0,95 promilių neblaivumą. Medikai išvežė R. S. į Ignalinos rajono ligoninės Priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas kvėpavimo takų nudegimas. Užgesinus gaisrą ir apžiūrėjus įvykio vietą ugniagesiams, ji užėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Pastebėjo aprūkusias kambarių sienas. Matė, kad kambariuose, kur prie sienų stovėjo lovos, buvo stipriau apdegusios, pajuodusios sienos. Matė išsilydžiusią rozetę, išsilydžiusius elektros laidus. Ugniagesiai jai pateikė informaciją, jog gaisro priežastis yra padegimas, kad buvo padegtos kambariuose esančios lovos, kurios ir buvo gaisro židiniai. Dėl šio įvykio apklausė kaip liudytoją A. I., užfiksavo įvykio vietą (b. l. 64-65).

Liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba ugniagesiu gelbėtoju. 2025 m. sausio 27 d. apie 12 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje iš kambario veržiasi dūmai. Nuvykęs, prie namo pastebėjo pro ketvirto aukšto langus besiveržiančius dūmus. Užsidėjęs oro balionus, kvėpavimo kaukę, nuėjo į patalpą. Ketvirto aukšto koridorius buvo pilnas dūmų, pro (duomenys neskelbtini) kambario duris veržėsi dūmai. Jis pabandė atidaryti kambario duris, tačiau jos neatsidarė. Durys nebuvo užrakintos, nes pastūmus šiek tiek prasivėrė. Keletą kartų pastūmus duris ir jas plačiau pravėrus, pastebėjo prie durų gulintį vyrą. Kartu su kolega vyrą ištempė į koridorių. Vyras buvo sąmoningas, tačiau nieko nekalbėjo. Palikęs vyrą, užėjo į butą, kuris buvo pilnas tirštų dūmų. Kairėje pusėje esančiame kambaryje pastebėjo smilkstančią lovą. Smilkstančią lovą rado ir dešinėje pusėje esančiame kambaryje. Kambariuose žmonių nebuvo. Kadangi dėl dūmų gausos viduje nebuvo galimybės atlikti gesinimo darbų, tai juos tęsė pro langus iš lauko. Pro langus užgesinę smilkstančias lovas, jas išmetė į lauką (b. l. 59-60).

Liudytojos medicinos pagalbos specialistės A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. sausio 27 d. apie pietus buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) dega butas, kuriame gali būti nukentėjusių asmenų. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnė pasakė, jog namo trečiame aukšte yra nukentėjęs vyras. Su policijos pareigūne pakilo į (duomenys neskelbtini) namo trečią aukštą. Koridoriuje ant grindų gulėjo vyras. Vyras buvo sąmoningas, suodinas, kosėjo, buvo požymių, kad jis apsinuodijęs dūmais. Su neštuvais išnešė vyrą į lauką. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje ji teikė vyrui pagalbą, davė kvėpuoti deguonį, atlikinėjo asmens apžiūrą. Prisimena, kad vyro pavardė buvo S.. Apžiūrėdama S., nepastebėjo jokių epilepsijos priepuolio požymių. Apie tai, kad vyrui buvo epilepsijos priepuolis, nebuvo jokios kalbos. Kadangi vyras skundėsi kvėpavimo takų nudegimu, nusprendė detalesnei apžiūrai pristatyti jį į Ignalinos rajono ligoninės Priėmimo skyrių. Apžiūrėdama S., jo klausė, kas atsitiko, kaip užsidegė butas. Vyras pasakojo mažai, pasakė, jog išgirdo beldžiant į duris. Atidaręs duris, pamatė vyrą. Tuomet butas jau degė. Ji dar bandė S. klausti, ką jis veikė iki pabeldžiant į duris, jis lyg pasakė, jog nežino. Vyras kalbėjo labai neaiškiai, todėl iš jo kalbos nesuprato, ką jis tuo metu veikė (b. l. 67-68).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) daugiabučiame, keturių aukštų name, kurio dešinėje pusėje ant žemės guli išmėtyti apdegę čiužiniai, lovos konstrukcijos, pagalvės. Namo ketvirtame aukšte, kairėje pusėje matomos baltos spalvos, medinės durys, pažymėtos (duomenys neskelbtini) numeriu. Per pagrindines buto duris patenkama į koridorių, iš kurio tiesiai yra vonios ir tualeto kambariai, kurių sienos yra aprūkusios nuo dūmų. Pasukus į dešinę, matomi du kambariai. Kairėje pusėje yra virtuvės kambarys, kuriame yra daug įvairių elektros prietaisų, stambi ir smulki buitinė technika, įvairūs namų apyvokos daiktai. Ant grindų matomi sudegę daiktai. Ant dešinės pusės sienos matoma išsilydžiusi rozetė, o šalia jos apdegusi (aprūkusi) siena. Kambaryje esantys daiktai, sienos ir lubos aprūkusios dūmais. Dešinėje pusėje esančiame kambaryje prie visų sienų yra įvairus baldai, elektriniai įrenginiai. Kambario dešinėje pusėje ant spintelės matoma magnetola, kurios apdegusi dešinė pusė. Prie spintelės, ant grindų matomos galimai sudegusios lovos dalys, apdegusi, aprūkusi siena. Visos kambario sienos ir lubos aprūkusios dūmais (b. l. 22-23, 25-40).

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto T. R. 2025 m. sausio 29 d. tarnybinis pranešimas ir jo priedai patvirtina, kad atlikus neatidėliotiną informacijos patikrinimą dėl gaisro, kilusio daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog degė dvi lovos, buvusios skirtingose patalpose. Įvertinus, kad gaisro židiniai yra skirtingose patalpose, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, kuris pateko į gaisravietę dėl galimai buto gyventojo tyčinės veikos (b. l. 91, 92-96).

Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kad 2025 m. sausio 27 d. R. S. nustatytas 0,95 promilės girtumas (b. l. 89-90).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nagrinėjamu atveju, anksčiau aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu inkriminuota nusikalstama veika visiškai įrodyta, tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės visiškai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl išanalizavus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamajam pagrįstai inkriminuota nusikalstama veika, susijusi su turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu, jo padaryta veika pasitvirtino ir yra visiškai įrodyta ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, padarius minėtą nusikalstamą veiką, bet ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2025 m. sausio 27 d. butą padegė, panaudodamas turėtą degų skystį. Žino, kad taip elgtis negalima, tai suprato, gailisi to, ką padarė. Žino, kad jam yra pareikštas civilinis ieškinys ir su juo visiškai sutinka, nes žala padaryta dėl jo veiksmų, žalą ketina atlyginti dalimis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. S. turto sugadinimo būdas pripažintinas visuotinai pavojingu būdu, nes civiliniam ieškovui priklausantis turtas (butas) sugadintas sąmoningai jį padegant, prieš tai apliejus bute buvusius daiktus (lovas) degiu skysčiu. Kaltinamajam sukėlus gaisrą daugiabučiame name ketvirtame aukšte esančiame bute, neabejotinai buvo sukeltas realus pavojus gaisrui išplisti tiek į kitus butus, tiek visame name, kas galėjo lemti visišką turto sunaikinimą. Be to, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai buvo sukeltas realus pavojus patirti rimtus sveikatos sužalojimus ar užtrokšti dėl pasklidusių dūmų. Šiuo atveju dėl kaltinamojo atliktų veiksmų galėjo nukentėti kiti asmenys. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu.

Šiuo atveju kaltinamasis R. S. veikė tiesiogine tyčia, padegdamas jo bute buvusias lovas, panaudodamas degų skystį, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai ir jų norėjo. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skiriant bausmę R. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.

Kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis R. S. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 123), nebaustas administracine tvarka (b. l. 122), bedarbis (b. l. 121), jo paties teigimu vienerius metus turi nedarbingumą dėl atliktos klubo operacijos, pragyvena iš 240 Eur gaunamos socialinės pašalpos.

Parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, teismas, atsižvelgia į tai, kad R. S. bedarbis, pragyvena iš socialinės pašalpos, todėl nors jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir yra teisiamas pirmą kartą, nėra tikslinga skirti jam sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą. Kaltinamajam R. S. skirtina BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kurią siūlo ir prokurorė – laisvės apribojimas, bausmės atlikimo metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės trukmė, įvertinus R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytina artima BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teisme davus pakankamai aiškius parodymus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį kaltinamajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Ignalinos rajono savivaldybės administracija yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad Ignalinos rajono savivaldybei buvo padaryta 9 450,17 eurų žala, todėl reiškia 9 450,17 eurų civilinį ieškinį (b. l. 79-80, 81-82).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė civilinį ieškinį tenkinti. Kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu, kadangi žala padaryta dėl jo veiksmų, padarytos žalos dydžio neginčijo ir nurodė, kad ketina atlyginti žalą dalimis.

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga patvirtina, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, tuo tarpu kaltinamasis neginčijo sugadinto turto vertės. Byloje yra visi civilinio ieškinio pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai apie civiliniam ieškovui kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį, todėl šiuo konkrečiu atveju civilinio ieškovo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos kaltininkui R. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 9 450,17 eurų žalos – 3 335,40 Eur dėl sugadinto turto ir 6 114,77 Eur už remontą atlyginimo tenkinamas visiškai.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-112) panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmena DVD-R su vaizdo-garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis, paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinio ieškovo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288768350, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S. civiliniam ieškovui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai 9 450,17 eurus turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmeną DVD-R su vaizdo-garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.