Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-210-668/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
1-210-668/2015
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00909-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
J. R.
Nukentėjusysis
R. Z.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Daiva Mazur
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-210-668/2015Proceso Nr. 1-23-1-00909-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.3.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, kaltinamajam J. R., jo gynėjai advokato padėjėjai Daivai Mazur, nukentėjusiajam R. Z., nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, išsiskyręs, gyvenantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2013-09-23 apie 23 valandą savo namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, dūrė R. Z. į dešiniąją ranką, padarydamas dešinio žasto alkūnės ir dilbio sužalojimą su dešiniojo trigalvio žasto raumens sausgyslės pilnu pažeidimu, tokiu būdų padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad jis 2013-09-23 po krepšinio susitiko su nukentėjusiuoju R. Z. ir pažįstamu asmeniu G. J. atšvęsti Lietuvos krepšininkų pergalę. Kadangi minėtų asmenų namuose nebuvo šviesos, nutarė vykti pas jį. Žmona švęsti namuose neleido, todėl jie buvo jo namo, esančio Pravieniškių g. 42 A, Kaune, garaže, išgėrė, susiginčijo ir R. Z. trenkė jam kumščiu į veidą, dėl ko jam apsvaigo galva. Jis galimai išprašė svečius iš garažo ir kieme susigrūmė. Tikslios vietos, kur vyko grumtynės, nurodyti negali, nes neprisimena. Ar grūmėsi ir prie vartų, neprisimena. Kokį daiktą turėjo būdamas prie vartų, neprisimena, galimai kažką paėmė nuo stalo. Atsibudo tik tada, kai atvyko policija. Kodėl įvyko konfliktas, paaiškinti negali, nes po traumos, kai prieš dešimt metų Vokietijoje buvo sumuštas, jam kartais dingsta atmintis. Savo elgesį vertina blogai. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju R. Z., davė jam 600 litų, kalbėjosi, aiškinosi, kas įvyko, tačiau susitaikyti jiems nepavyko.

Nukentėjusysis R. Z. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami, kartais susitikdavo, tačiau iki įvykio buvo nesimatę pora metų, nes buvo uždraudęs J. R. pas jį lankytis, kadangi šis išgėręs tampa neramus, agresyvus. Įvykio dieną jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svečiuose buvo G. J., kai pasirodė J. R., pasiūlė važiuoti į jo namus. Jis dėl to nebuvo patenkintas, tačiau vis dėl to su G. J. ten nuvažiavo. R. Z. ir G. J. nuėjo į garažą, o jis nuėjo pas R., kuri padavė taures. Tuomet jis taip pat nusileido į garažą. J. R. prie stalo atsisėdo laikydamas atsuktuvą, tačiau, kai kaltinamasis būna neblaivus, kovoja su kažkokiais šešėliais, todėl jis paprašė, kad J. R. padėtų atsuktuvą. Besisvečiuojant jie skambino J. R. broliui, kalbėjosi, dainavo. J. R. pasiūlė G. J. lenkti rankas, tačiau, kadangi G. J. sveria 130 kg, sulūžo plastmasinė kėdė. J. R. labai susinervino, todėl jis (R. Z.) pažadėjo nupirkti naują kėdę. J. R. išsitraukė kirvį ir vaikščiojo aplink stalą, nes išgėręs pasikeičia, tampa neramus. Jis suprato, kad gali kilti konfliktas ir pasiūlė G. J. išvažiuoti, tada paskambino D. D., kad juos paimtų. Jie ruošėsi važiuoti, pakilo nuo stalo, o J. R. liko sėdėti su kirviu rankose. Jie nuėjo prie vartų, tačiau nebuvo šviesos, o jie nemokėjo atsidaryti vartų. Tada atsidarė garažo durys ir pasklido šviesa, priėjo J. R.. Kad kaltinamasis tuo metu turėjo kažką rankose, nematė. Kai J. R. rodė savo „spec nazo“ kovinius veiksmus, jam pasakė: „rakink vartus, mūsų laukia“. Jis buvo atsisukęs į G. J., tarėsi ką darys, kai staiga pajuto smūgį ties kaire alkūne ir karštį, jautė, kad bėgo kraujas. Grasinimų prieš pajuntant, kad įpjovė, nebuvo, įdūrė visai netikėtai, nes jis tuo metu buvo pasisukęs šonu. Kai pajuto, kad buvo įpjauta, klausė: „J., ką tu padarei?“. Tada J. R. bandė G. J. kaklo srityje suduoti desantiniu peiliu, tačiau jis (R. Z.) jį sugriebė už rankos ir G. J. pabėgo. J. R. bandė jo ieškoti, neva galvą nupjauti. Jis bandė J. R. įkalbinėti, kad šis nusiramintų, sakė: „neik ten, ateik pas mane“, tačiau konflikto metu nei jis, nei G. J. J. R. smūgių nesudavė. J. R. nusiramino, vartai buvo atrakinti, jie atsidarė vartus ir išėjo. Iki gatvės buvo apie 20 metų, D. D. jų laukė automobilyje. D. D. pamatė, kad jis kraujavo, nes per plaštaką bėgo kraujas, todėl D. D. davė kažką apsirišti ir jie sėdo į automobilį. Netoliese buvo Trečioji ligoninė, todėl, galvodami, kad galės susiūti žaizdą, ten ir nuvažiavo. Draugams sakė: „nekišam čia to J. R.“. Tačiau ligoninėje medikai pamatę žaizdą iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį nuvežė į Klinikas, kur jam susiuvo nervus, sausgyslės, nuvežė į reanimaciją, o A. J. paguldė į stacionarą. Po 3 val. atvyko policija, paprašė papasakoti, kas įvyko. Bandžiau pasakyti, kad gatvėje kažkokie jaunuoliai brūkštelėjo, o jie sakė: „viską žinome, J. R. jau yra suimtas“. Policija pagal kraują surado, kur viskas vyko. Jam buvo padaryta viena kirstinė žaizda ties alkūne, po to pjauta į apačią apie 20 cm, Klinikose anamnezėje buvo parašyta, kokio gylio žaizda. Po reabilitacijos atsirado randas, pradėjo darytis guzas, kuris neleido rankos ištiesti, tada jis kreipėsi į gydytojus, kurie patarė operuoti, kadangi susiuvimas komplikavosi. Tada iki lapkričio mėnesio dar gydėsi reabilitacijoje. Ranka yra subjaurota, nebevaldo jos taip, kaip turėtų, negali pakelti didelių svorių, nes ranka tirpsta, nebegali plaukti. Praėjus keletui dienų po įvykio kalbėjosi su kaltinamuoju, jis prašė atleisti, sakė: „nepyk, nesąmonė gavosi, padengsiu išlaidas“, pasiūlė pinigų, davė 200 Lt tvarčiams, taip pat davė 400 Lt G. J.. Jie nesusitaikė, kaltinamajam neatleido. Įvykio metu jis neturėjo socialinio draudimo, dirbo danų firmoje pagal sutartį, jį atleido iš darbo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas D. D. parodė, kad J. R. nepažįsta, jokių ryšių su juo nepalaiko. 2013-09-23 vakare jam paskambino R. Z. ir paprašė atvažiuoti jį paimti. Į nurodytą vietą jis atvyko po 40 min, buvo tamsu, todėl namo numerio neįsidėmėjo. Po 5-10 min. į gatvę išėjo trys asmenys, R. Z. ir G. J. ir kitas asmuo, kurio neįsidėmėjo. Jis pamatė, kad , R. Z. ir G. J. buvo kruvini. R. Z. su G. J. atsisėdo į automobilį ir jie nuvažiavo į Trečiąją ligoninę, kur jiems suteikė pirmą pagalbą. R. greitoji medicinos pagalba išvežė į klinikas, o G. J. į klinikas nuvežė jis savo automobiliu. Apie įvykį R. Z. ir G. J. papasakojo, kad įvyko konfliktas, kurio metu namo šeimininkas juos sužalojo.

Liudytoja A. R. pareiškė, kad J. R. yra jos buvęs sutuoktinis, jie gyvena tame pačiame name, bet kaip šeima negyvena. Jie turi bendrą vaiką, kuriam yra 18 metų. Įvykio dieną jai paskambino buvęs sutuoktinis, pasakė, kad yra išgėręs ir paprašė jį parvežti namo. Bevažiuojant jis susiskambino su R. Z. ir paprašė jos sustoti (duomenys neskelbtini) gatvėje. J. R. nuėjo pas R. Z., o po kiek laiko jos buvęs sutuoktinis grįžo su R. Z. ir kitu asmeniu, kurio ji nepažinojo. Su savimi jie turėjo butelį ir dešros. Kai grįžo namo, ji buvo kambaryje, o J. R. su svečiais nuėjo į garažą, nes ji į kambarį jų neįleido. Paties įvykio ji nematė. Iki 22 val. viskas buvo ramu, jie nekonfliktavo. Po 22 val. ji nuėjo miegoti, kiemo vartai buvo užrakinti. Po 2 valandų ją prikėlė policija ir ji sužinojo apie įvykį. Po įvykio J. R. neaiškino, kas atsitiko. Pareigūnai J. nusivedė į garažą, o ją apklausė kitas pareigūnas. Kai atėjo policija ir prikėlė J. R., kai jis atsistojo, pamatė, kad prie jo lūpos ir nosies buvo kruvina. Kai J. paleido iš sulaikymo, jis papasakojo, kad su svečiais susipyko ir vienas jį sumušė.

Liudytojas G. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-09-23 vakare, kartu su buvusiu sesers sugyventiniu R. Z. buvo J. R. garaže, (duomenys neskelbtini). Ten juos visus nuvežė buvusi J. žmona. Minėto namo garaže jie vartojo alkoholį, degtinę. Kai jis kartu su R. Z. ėjo namo, kieme J. R. juos be jokios priežasties pradėjo žaloti. Kokiu daiktu juos žalojo kaltinamasis, nematė (1 t., b. l. 111).

Ekspertė Marija Kolcovaitė parodė, kad buvo pateiktos pirminė ir papildoma išvados. Taip daroma, jeigu išvadai pateikti trūksta duomenų. Pirminė išvada buvo pradėta pagal gautą medicininę dokumentaciją ekspertės L. Karčiauskaitės, kuri mirė. 2014-07-04 nukentėjusysis į ekspertus kreipėsi antrą kartą dėl to paties sužalojimo. Apžiūrėjus nukentėjusįjį buvo rasti pakitimai. Buvo išsiaiškinta, kur nukentėjusysis gydėsi, užsakyti medicininiai dokumentai, pagal kuriuos surašyta papildoma specialisto išvada, kurioje nuo pirminės skyrėsi sveikatos sutrikdymo mastas, kadangi atsirado papildomų medicininių duomenų. Duomenų, kur R. Z. gydėsi nuo rugsėjo mėnesio iki gruodžio mėnesio negauta. Pateiktuose dokumentuose buvo netikslūs medikų įrašai, kadangi pažeidimas negali būti traktuojamas kaip naujas, nes yra užpildytas fibroziniu audiniu, tai kaip randas, kuris susidaro per tam tikrą laiką, pažeidimas su audinio trūkimu, taip išsivysto randas. Tai vyksta ne per trumpą laiką, net per pusę metų. Toks randas randamas po daugiau laiko negu buvo pažeidimas, tiriant ultragarsu. Duomenų apie naują pažeidimą nėra. Po pirminio pažeidimo žaizda nebuvo apžiūrėta iki galo, o praleidus pažeidimą, per ilgesnį laiką išsivystė vėliau rastos komplikacijos. Tokios komplikacijos įmanomos dėl svorių kilnojimų. Plyšimas galėjo susidaryti, jeigu buvo koks nors pažeidimas, jeigu audinys sveikas, jis iš niekur nieko negali plyšti, galbūt buvo paliestas pažeidimas, kuris vėliau galėjo išplatėti, ar nuo svorio, ar nuo veiklos galėjos plyšti dar labiau. Iki galo galėjo būti neprarevizuota žaizda ir galėjo likti nepastebėta. Kol nebuvo komplikacijų taip galėjo būti. Atsakyti, ar nukentėjusiajam skaudėjo, ji negali. Jeigu nebūtų pažeidimo, nebūtų ir komplikacijų. Galbūt jeigu viską iš karto būtų apžiūrėję nebūtų komplikacijų, bet, jeigu sausgyslė plyšusi, ji gali atsinaujinti ir po tinkamai atliktų operacijų. Išsivystė tokios komplikacijos, kurios gali atsirasti ir po pusės metų. Duomenų apie nesunkų sužalojimą pirmoje išvadoje nėra. L. Karčiauskaitė pradėjo specialisto išvadą, ji mirė, todėl nebaigė rašyti išvados, kurią baigė ji (M. Kolcovaitė). Pirmą kartą asmens neapžiūrėjo, jis atėjo 2014-07-04 pats, su nusiskundimais. Ji matė randą ir papildomą darinį, kuris niekur nebuvo užfiksuotas. Jeigu randas buvo toks, kokį ji matė, tai jis turėtų matytis, bet L. Karčiauskaitė jo dar nematė. Turėjo būti randas jungiamojo audinio pažeidimo vietoje, jis turi galimybę hipertrofuotis. Apie papildomą traumą per tą laiką duomenų nėra. Nėra užfiksuota, kad dar kartą būtų traumuota. Duomenų, kad būtų kokie susirgimai, kurie turėtų lemiamą įtaką, ar rasta patologija, nėra. Jeigu nebūtų pirminio pažeidimo, tai nebūtų tų komplikacijų. Būtų viskas užgyja randu ir viskas. Po traumos negalima plyšimo rasti apžiūrint akimis. Jis atėjo pirmą kartą du mėnesius po traumos. L. Karčiauskaitė rado tik randą. Išvada buvo daryta susipažinus su asmens kortele. Ji (M. Kolcovaitė) taip įvertino remdamasi medicininiais dokumentais. Eina dilbio ilgalkūnis, tada žasto trigalvis eina iki čia užpakaliniu paviršiumi. Prisitvirtina prie žastikaulio prie sausgyslės, tai toje vietoje prie alkūnės, tai dvi atskiros raumenų vietos. Pažeidimas apie 16 cm ties žastu išoriniame paviršiuje, ten galėjo būti ir pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo parodymai, 2013-09-24 tarnybinis pranešimas, kuris patvirtina, kad 2013-09-23 apie 23.34 val. Kauno apskr. VPK Panemunės PK gautas Respublikinės Kauno ligoninės telefoninis pranešimas, kad 2013-09-24 apie 23.00 val. buvo sužaloti R. Z. ir G. J., pagal įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paliktus pėdsakus nustatyta, kad šią neteisėtą veiką galimai padarė J. R. (1 t., b. l. 15), 2013-09-24 02.31 val. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1821 patvirtina, kad J. R. nustatytas 1,71 promilių girtumas (1 t., b. l. 155), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-01-06 specialisto išvada Nr. G 3375/13 (02), kuri patvirtina, kad G. J. konstatuota durtinė - pjautinė kairio žasto žaizda duriančiu pjaunančiu įrankiu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, vertintina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 63), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-09-01 specialisto išvada Nr. G 1576/14 (02), kuri patvirtina, kad R. Z. konstatuotas pjautinis dešinio žasto, alkūnės ir dilbio sužalojimas su trigalvio žasto raumens sausgyslės pilnu pažeidimu, padarytas aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 69), 2014-09-24 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme (1 t., b. l. 29 - 39), 2014-09-25 papildomos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini), namo kiemas ir garažas, paimti 8 peiliai, kurie apžiūrėti, kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie yra grąžinti J. R. (1 t., b. l. 40 – 43, 55, 56).

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nes jis sužalojo nukentėjusįjį R. Z. tyčia, vieną kartą aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, durdamas jam į dešiniąją ranką, padarydamas dešinio žasto alkūnės ir dilbio sužalojimą su dešiniojo trigalvio žasto raumens sausgyslės pilnu pažeidimu, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. R. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jai pagal laidavimą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 46).

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

Kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį Kauno teritorinei liginių kasai padarytos turtinės žalos. Teigiama A. R. charakteristika, duomenys apie tai, kad ji administracine tvarka bausta du kartus, 2012-10-02 ir 2013-01-07 už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuo pažeidimų padarymo praėjus vieneriems metams laikoma, kad ji nėra bausta administracine tvarka, neteista, leidžia daryti išvadą, kad dėl pozityvios laiduotojos įtakos, kaltinamasis ateityje nenusikals. Dėl išvardytų aplinkybių yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleisti J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamajam J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkių raudonos spalvos dėmių pavyzdžiai, esantys viename voke, ir plastmasinis butelis su etikete „Birutė“, saugomi Panemunės policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje (1 t., b. l. 58) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 str. ir 303 str. 4 d., teismas

nusprendė:

atleisti J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. pagal laidavimą be užstato, perduodant A. R., gimusios 1961-11-05, a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatyti vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Priteisti iš J. R. Kauno teritorinei ligonių kasai 544,72 eurų (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 72 ct) (1880,82 litų) turtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkių raudonos spalvos dėmių pavyzdžius, esančius viename voke, ir plastmasinį butelį su etikete „Birutė“, saugomus Panemunės policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje (1 t., b. l. 58) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta