Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-138-955/2014 pagal ieškovų K. P. ir U. P. ieškinius atsakovui R. P., trečiajam asmeniui D. P. dėl išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Priimant sprendimą, pasiremta neteisingai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir melagingais atsakovo parodymais. Nepatikrintas teiginio, kad ieškovas mokymo įstaigos buvo paliktas antriems metams dėl nepažangumo, tikslumas. Dėl keletą metų besitęsusios chroniškos ligos, motinos įkalbėtas, ieškovas sutiko pakartoti 10 klasės kursą, kad įtvirtintų žinias ir nereikėtų samdyti korepetitorių. Ieškovas išlaikė baigiamuosius valstybinius egzaminus pakankamai pažangiai ir įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame sėkmingai studijuoja iki šiol.

Nepagrįstai ieškovas pripažintas nepažangiu. Pirmame studijų semestre turėtą vieną skolą ieškovas greitai panaikino ir iki šiol neturi jokių skolų. Dėl esamos vertinimo sistemos galutiniai egzaminų balai neatspindi visos mokymosi eigos. Nebuvo įsigilinta, kokie mokymosi rezultatai ir dalykų atsiskaitymų balai buvo visų pirmų studijų metų eigoje. Ieškovas buvo vidutiniškai besimokantis studentas, o šiuo metu jo mokymasis yra geras, nes vidurkis yra 8 balai.

Nepagrįstai ignoruotos ieškovo teisės, nes ieškovo seseriai, kuri gyvena tokiomis pat sąlygomis, yra tokio pat pažangumo, iš atsakovo priteistas išlaikymas. Įstatymas numato lygią abipusę tėvų paramą savo vaikams, kol jie studijuoja dieninių studijų skyriuje.

Nepagrįstai remtasi atsakovo atstovo nuoroda į kredito paėmimą arba į įsidarbinimą. Ieškovas ir jo šeima neturi pastovių, periodiškai garantuotų pajamų. Imti paskolą būtų netgi neatsakinga, nes po bakalauro studijų ieškovas ketina tęsti mokslus. Teismas, apeliuodamas į ieškovo nepažangumą, verčia jį dirbti. Darbas turėtų neigiamos įtakos ieškovo pažangumui, kadangi kiekvieną semestrą keičiasi jo studijų tvarkaraštis, paskaitų ir seminarų laikai. Ieškovas dėl to ir pasirinko dienines studijas, kadangi nėra dirbantis žmogus. Net ir paėmus kreditą studijoms apmokėti, ieškovas neturės lėšų pragyvenimui. Ieškovas yra aktyvus studentas, sportuoja, turi savų interesų. Ieškovas pasirinko sau patinkančias studijas. Teismas pripažino, kad atsakovas slepia savo pajamas, be to, jis nėra motyvuotas ir nesiekia geresnio darbo ir didesnių pajamų, o tenkinasi minimaliu darbo užmokesčiu ir nepastoviu bei galbūt nelegaliu darbu.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo U. P. ieškinys, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. liepos 1 d. iki U. P. studijų Vytauto Didžiojo universiteto dieniniame skyriuje pabaigos, bet ne ilgiau nei U. P. sukaks 24 metai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl sąlygų, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiui vaikui pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nebuvimo.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes dėl ieškovo turtinės padėties ir nustatė, kad nors ieškovas neturi turto, negauna pajamų, tačiau jis neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų studijoms, pvz., nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 str.). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 p.), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 p.); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 p.); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 p.); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54¹, 59 p.). Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-11/2011). Apelianto argumentai apie jo šeimos sunkią turtinę padėtį, pastovių pajamų neturėjimą atmestini kaip nepagrįsti, kadangi paskola turėtų būti grąžinama ne šiuo metu, o po studijų baigimo praėjus nustatytam terminui (iki 12 mėn.), be to, paskolą grąžinti turėtų ne ieškovo artimieji, o pats ieškovas. Jo teiginys apie ketinimą tęsti studijas po bakalauro laipsnio įgijimo nepagrįstas įrodymais, todėl vertintinas kaip deklaratyvus. Apelianto argumentas, kad yra verčiamas dirbti taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovui nenorint dirbti, jis gali imti minėtą valstybės remiamą paskolą. Pažymėtina, kad paskola suteikiam ne tik studijų kainai sumokėti, bet ir gyvenimo išlaidoms, todėl apeliantas neteisingai nurodo, kad, paėmus kreditą studijoms apmokėti, jis neturės lėšų pragyvenimui. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo paskaitų tvarkaraštis leidžia daryti išvadą, kad jis turi galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui.

Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo ieškovo pažangumo vertinimo. Vytauto Didžiojo universiteto 2014 m. kovo 3 d. išduota akademinė pažyma Nr. ART-14-422 įrodo, kad ieškovo mokymosi vidurkis tesiekia 5,7 balo, ieškovas 2012 metų pirmajame semestre turėjo akademinę skolą, nes neišlaikė anglų kalbos egzamino. Remiantis šiais duomenimis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nelaikytinas pažangiu studentu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo teiginius apie viso laiko skyrimą studijoms, sprendžia, kad ieškovas deda nepakankamai pastangų gauti didesnius egzaminų įvertinimus, neturėti skolų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atskirų dalykų balai pirmųjų studijų metų eigoje buvo geri, šiuo metu jo mokymosi vidurkis siekia 8 balus, jis neturi skolų, todėl šie jo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad ieškovas, besimokydamas vidurinėje mokykloje, kartojo 10 klasės kursą, neturi reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi nagrinėjamoje byloje yra svarbus dabartinis, o ne prieš keletą metų buvęs ieškovo pažangumas.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Vadovaujantis šiais Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad išlaikymo pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam vaikui ir pilnamečiam aukštojoje mokykloje besimokančiam asmeniui priteisimo sąlygos yra skirtingos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, kad, priteisus iš atsakovo išlaikymą jo pilnametei seseriai, besimokančiai vidurinėje mokykloje, o jo, besimokančio aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, tokį patį reikalavimą atmetus, pažeistas lygiateisiškumo principas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos – paramos pilnamečiam vaikui būtinumo. Kadangi ieškovas neturi teisės į paramą, apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo vertinti apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo turtine padėtimi, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovo prašoma priteisti 800 Lt (231,7 Eur) suma už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydžio, todėl atsakovui ši suma priteistina iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo U. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) (231,7 Eur) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.