- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- A2.1.-936-284/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00648-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Pažeidėjas
- I. Š.
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Š. ir institucijos, kurios pareigūnas surašė ATP protokolą,- Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui Sidui Šumskiui, išnagrinėjusi
I. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, ištekėjusios, neteisto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėja Lina Šniukienė surašė I. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, t.y. už tai, kad I. Š. Pakruojo mieste, V. D. gatvėje, prie restorano „Kruoja“,- viešoje vietoje, nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino – leido dirbti - 2011 m. birželio 6 d. ir 2011 m. birželio 8 d. Ž. P., kuris prekiavo I. Š. priklausančiais agurkais. Šiais savo veiksmais I. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Be to, I. Š. Pakruojo mieste, V. D. gatvėje, prie restorano „Kruoja“,- viešoje vietoje, nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino – leido dirbti - 2011 m. birželio 1 d. ir 2011 m. birželio 2 d. P. M., kuris prekiavo I. Š. priklausančiais agurkais. Šiais savo veiksmais I. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovas Sidas Šumskis administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė ir nurodė, kad pagal byloje surinktą medžiagą nustatyta, kad I. Š. suteikė nelegalų darbą ir padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje. Ji suteikė nelegalų darbą dviem asmenims ir savo veiksmais pažeidė Darbo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Prašo I. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą. P. M. ir Ž. P. prekiavo agurkais Pakruojo mieste netoli restorano „Kruoja“ pagal išankstinį susitarimą dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir darbo užmokesčio. Buvo surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai, mano, kad dėl padarytų pažeidimų yra pakankamai duomenų.
Šalies argumentai
I. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog su administracinio teisės pažeidimu nesutinka. Parodė, jog su savo vyru ir uošviais sodų bendrijoje augina daržoves. Stengdavosi daržovėmis prekiauti pati, bet turi mažą vaiką ir visur nebesuspėja, jai reikėjo pagalbininkų. Ji yra kilusi iš Pakruojo rajono K. miestelio. P. M., kuris taip pat gyvena K. miestelyje, yra jos giminaitis – antros eilės pusbrolis. Įrodymų, kad P. M. yra giminė, neturi. Ji paprašė jo padėti jai paprekiauti. Iš pradžių įsigijo leidimus prekiauti netoli restorano, kadangi anksčiau toje vietoje prekiaujant problemų kildavo tik dėl vietos. Jai toje vietoje prekiauti žodžiu buvo leidęs ir Pakruojo rajono meras. Kai ją išsikvietė policijos pareigūnai, iš pradžių nežinojo, kad ją baudžia už nelegalų darbą. Ž. P. išpirko verslo liudijimą mokesčių inspekcijoje. Mokesčių inspekcijoje buvo 2011 m. birželio 8 d., o verslo liudijimas išrašytas 2011 m. birželio 9 d. Ž. P. pas ją atvažiuodavo pasiskambinęs, ji jam leido prekiauti daržovėmis. Ji vaikinams daržoves parduodavo, o jie prekiaudavo, jie galėjo nusistatyti savo kainą, gautą pelną pasilikti sau. Kad daržoves vaikinams pardavė, dokumentų neturi, nes tai nebuvo prekyba dideliais kiekiais. PVM sąskaitos faktūros neišrašė. Kiek ji žino, vaikinai agurkų nusipirkdavo ir iš turgelio, ir juos parduodavo brangiau. Iš jos pirktus agurkus vaikinai parduodavo už savo pačių nustatytą kainą. Ž. P. davė pinigų sumokėti už verslo liudijimą, jis pinigus pažadėjo jai atiduoti. Kiek ji žino, už verslo liudijimą mėnesiui sumokėjo apie 400 Lt. P. M. verslo liudijimo neturėjo. Jai anksčiau mokesčių inspekcijoje buvo sakę, kad šeimos nariai daržovėmis gali prekiauti be verslo liudijimo. Ji pati yra prekiavusi daržovėmis Šiauliuose, bet dėl to jokių nesklandumų nekilo, Panevėžyje – taip pat. Jai nėra žinoma, kiek vaikinams likdavo pinigų, pardavus daržoves. Neturi galimybių pateikti dokumentų apie pajamas, pajamos už agurkus niekur neatsispindi, tačiau šią vasarą užsidirbo apie 2500-3000 litų. Nurodė, kad ji pati pajamų neturi, prieš gimstant vaikui, mokėsi (duomenys neskelbtini) centre, šiuo metu yra akademinėse atostogose, tėvystės atostogų išėjo vaiko tėvas. Šeima gyvena nuomojame bute, už nuomą moka 200 litų, dar visi kiti mokesčiai, o šeimos pajamos - už vaiką gaunami 800 litų ir vyro uždarbis, gaunamas dirbant pagal patentą UAB „S.“. Nepripažįsta padariusi pažeidimą, nes jei jį ir padarė, tai nemanė, jog savo veiksmais daro teisės pažeidimą, be to, iš jos ir parduotuvių savininkai taip pat pirkdavo daržoves.
Liudytojas P. M. parodė, kad I. Š. pažįsta, ji jam yra giminaitė - jos mama yra jo mamos pusseserė. Šią vasarą I. telefonu pasiūlė, paklausė, ar jis nenori užsidirbti ir pasiūlė prekiauti agurkais. Jis sutiko. I. jam duodavo agurkų, atveždavo juos prie „Kuojos“ restorano Pakruojo mieste. Už agurkus pinigus turėdavo grąžinti, kai juos parduos, o pardavinėti galėjo už savo nustatytą kainą. Baigęs prekybą, atiduodavo pinigus, o antkainį pasilikdavo sau. Jam už prekybos dieną likdavo 30-40 Lt ar daugiau, priklausė nuo dienos. Po to, kai pasirodė policija, jiems nebeleido prekiauti. Mokesčių inspekcijoje jam žodžiu buvo sakę, kad gali prekiauti be verslo liudijimo, kadangi yra giminaitis, po to savo žodžių atsižadėjo, pasakė, kad taip prekiauti gali tik šeimos nariai. Mano, kad mokesčių inspekcija jį suklaidino. Pernai toje vietoje taip pat prekiavo agurkais, bet policija nieko nesakė. Kilo nesutarimų tik dėl vietos. Buvo priėjusi ir seniūnijos darbuotoja, bet ji nieko nesakė, net Pakruojo rajono meras leido prekiauti. I. Š. gyvena Šiauliuose, o jis – Klovainiuose.
Liudytojas Ž. P. parodė, kad I. Š. pažįsta, ji jam ne giminaitė. I. Š. jam paskambino telefonu ir pasiūlė prekiauti agurkais Pakruojyje. Agurkus pasiimdavo K., iš ten atsiveždavo, kadangi vairuoja automobilį. Pinigus sumokėdavo, baigęs prekybą. I. pasakydavo, kiek turės sumokėti, o jis užsidėdavo antkainį ir prekiaudavo. Tai būdavo jo pelnas. Už dvi dienas užsidirbo apie 100 Lt. Verslo liudijimą turėjo vienai dienai, bet jis dar nebuvo įsigaliojęs. Daugiau agurkais nebeprekiavo, nes nebeleido, tik tas dvi dienas. Be verslo liudijimo dirbo, nes nežinojo įstatymų. Susitarė, kad prekiaus 2011 m. gegužės mėn., o prekiavo birželio mėnesį. I. Š. nevertė prekiauti.
Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pagal Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį būtent darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant minėto DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos; Administracinių teismų praktika Nr. 7; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009 ir kt.).
Kaip matyti iš visos bylos medžiagos: administracinių teisės pažeidimų protokolų (b.l. 1, 16), tarnybinių pranešimų (b.l. 2, 3, 17, 18), Ž. P. (b.l. 4, 6, 7) bei P. M. (b.l. 19, 20, 24) rašytiniais paaiškinimais, duotais ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, pažymos apie turimus žemės sklypus (b.l. 9-10, 26-27), raštų dėl prekiavimo daržovėmis (b.l. 11, 28, 50), mokėjimo kvitų (b.l. 47-48), verslo liudijimo (b.l. 49), tiek pačios I. Š., tiek liudytojų Ž. P. ir P. M. parodymų teismo posėdžio metu, I. Š. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir pilnai įrodyta. Darbdavio sąvoką apibrėžia Darbo kodekso 14 ir 16 straipsniai. Darbo kodekso 16 str. 2 d. nurodyta, kad darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Fizinis asmuo gali verstis komercine ūkine veikla, steigti įmones ir kitokius juridinius asmenis, pasirinkti veiklos rūšį ir pan. (CK 2.4 str.). Fiziniai asmenys gali verstis komercine ūkine veikla Vyriausybės nustatyta tvarka įsigiję verslo liudijimą. Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 3 p. įtvirtinta, kad gyventojų prašymu išduotame verslo liudijime gali būti įrašomi šie fiziniai asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas. Taigi, I. Š., nusprendusi priimti samdomus darbuotojus, ji privalėjo įstatymo nustatyta tvarka įforminti realiai susiklosčiusius teisinius santykius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011 m. birželio 6 d. ir 8 d. Ž. P. bei 2011 m. birželio 1 d. ir 2 d. P. M. dirbo ne savarankiškai, o paklusdami nustatytai darbo tvarkai, dirbo ne savo vardu, o vykdydami pažeidėjos I. Š. individualią veiklą, veikdami jos vardu, jai organizuojant darbą, jos nustatytoje darbo vietoje atlikdami pardavėjų funkcijas, t.y. I. Š., kaip darbdaviui, susitarus su Ž. P. ir P. M. dėl jos užaugintų agurkų prekybos jos nustatytoje darbo vietoje – Pakruojo mieste, prie restorano „Kruoja“, jai parūpinus sutikimą iš UAB „Pakruojo parketas“ (b.l. 11, 28), nustatyta tvarka – jai atvežus agurkus P. M. į minėtą prekybos vietą, o Ž. P. pačiam juos pasiimant iš Pakruojo rajono Klovainių miestelio. Tokiu būdu 2011 m. birželio 1 d. ir 2011 m. birželio 2 d. dirbo P. M. bei 2011 m. birželio 6 d. ir 2011 m. birželio 8 d. dirbo Ž. P. nesudarę darbo sutarties, t.y. dirbo nelegaliai. Šių aplinkybių nepaneigė ir pati I. Š., tokius duomenis pateikė ir abu teismo posėdyje apklausti liudytojai. Be to, pati I. Š. nurodė, kad ji pati stengdavosi prekiauti daržovėmis, tačiau turi mažą vaiką ir jai reikalingi pagalbininkai, todėl pasitelkė daržovių pardavėjais P. M. ir Ž. P. Pažymėtina, kad šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog esant susitarimui su I. Š.dėl darbo vietos ir funkcijų - prekiauti agurkais Pakruojo mieste, prie restorano „Kruoja“, dirbo P. M. ir Ž. P. paklusdami I. Š.nustatytai tvarkai už atlygį – jai perduodant agurkus ir atitinkamą dalį pajamų už parduotus agurkus perduodant I. Š., dalį pajamų, t.y. kaip nurodė abu liudytojai P. M. ir Ž. P.,- užsidėtą savo antkainį - pasiliekant sau, kaip uždarbį, nesudarius darbo sutarčių, kas rodo, jog buvo dirbama nelegaliai, nes veika, draudžiama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį, apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant pinigais, natūra ar kt.
I. Š. nors kalta dėl padaryto teisės pažeidimo neprisipažino, tačiau iš esmės nurodė visas teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus nebausta, neteista, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant administracinę nuobaudą I. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėja niekur nedirba, jos šeimoje auga mažametė dukra (b.l. 45), šeima nuomojasi butą, pajamos - 800 litų dydžio išmoka vaikui ir sutuoktinio uždarbis, gaunamas dirbant pagal patentą, nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, pati pažeidėja dar mokosi, todėl įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, aukščiau išdėstytos aplinkybės yra pripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis prielaidas, šiuo atveju, taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Be to, teismas mano, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai - nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei siekti prevencinių tikslų, - bus įgyvendinti ir pasiekti paskiriant I. Š. mažesnę piniginę baudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, todėl ji baustina 500 (penkių šimtų) litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t.y. ji baustina 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda (ATPK 30, 30¹, 30², 31, 32 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., teisėja
nutaria:
I. Š. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir ją nubausti po 500 (penkis šimtus) litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, viso 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 57265. Mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad bauda sumokėta, nedelsiant pristatyti Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei.
Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.