Vilniaus apygardos teismo nutartis

susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui UAB „BRC finance“, trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ dėl įmokų paskirstymo grafiko pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas pareiškė nepagrįstas pretenzijas ieškovei dėl netinkamos sutarties vykdymo ir vadovaudamasis Sutarties 11.3 ir 11.5 punktais, reikalauja iš ieškovės susimokėti 2 260,47 Eur įsiskolinimą per 14 dienų nuo atsakymo gavimo dienos bei reikalauja toliau vykdyti prievoles pagal nustatytą grafiką. Ieškovė nurodė, kad mokėjimus vykdė tinkamai.

5. Ieškovė susiremontavo automobilį savo sąskaitą, t. y. nupirko automobiliui kitą variklį, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistrų buvo įdėtas į ieškovės nupirktą automobilį. Prašė atsakovo 2016-04-27 sudaryta įmokų grafiką 48 mėn. negaliojančiu ir sudaryti jai sąlygas, remiantis Sutarties 1.3 p., 6.1.1 p., sumokėti likusią automobilio kainą (kuri šiai dienai yra 1 196,39 Eur).

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

14. Byloje pateikta 2016-06-21 tarp G. B. ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudaryta automobilio variklio pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, jog G. B. pardavė atsakovui (duomenys neskelbtini) dyzelinį variklį identifikacijos kodu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-07-04 pateiktos sąskaitos faktūros už variklio keitimą aiškiai matyti, jog ieškovės automobilyje buvo įdėtas visiškai kito modelio variklis, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagrindė dėstomas aplinkybes, kad atsakovas už 2 900 Eur sumą iš ieškovės sutuoktinio įsigijo ne tą varikli, kuris buvo įdėtas i ginčo automobili, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymu net nevertino.

15. Nelogiška, jog ieškovės vyrui nuosavybės teise disponuojant varikliu, kuris galėjo būti įdėtas j ginčo automobilį, ieškovė būtu sprendusi imti paskola variklio įsigijimui iš atsakovo ir dar su 20 proc. palūkanomis.

16. Atsakovas pakeistą sutartį įkalbinėjo ieškovę pasirašyti motyvuodamas tuo, kad kitokiu būdu negali apskaityti automobilio remonto sąnaudų buhalterijoje, tačiau ieškovė tokią pakeistą sutartį pasirašyti kategoriškai atsisakė, nes ji neatitiko šalių susitarimo, t.y. kad atsakovas atlygins ieškovei visas jos turėtas automobilio remonto išlaidas. Tuo tarpu 48 mėn. grafiką ieškovė sutiko pasirašyti tik dėl to, kad buvo įsitikinus, jog toks grafikas Sutarties pagrindinių sąlygų nepakeis. Toks ieškovės įsitikinimas buvo pagrįstas ir paremtas šalių sudarytos Sutarties sąlygomis. Sutarties bendrosios dalies 15.4 p. šalys susitarė, kad Sutartyje nustatytas Sutarties terminas, įmokų dydis ir įmokos mokėjimo terminas, sąlygos, susijusios su Sutarties (įsi) galiojimu ir nutraukimo, nuostatos, susijusios su Turto perdavimu Kliento nuosavybėn, šio punkto nuostatos, Sutarties 15.5. p. sąlygos gali būti keičiamas tik gavus išankstinį raštišką Turto savininko sutikimą. Priešingu atveju šie pakeitimai bus laikomi negaliojančiais. Sutarties 15.5. p. šalys taip pat susitarė, kad Sutarties ar vėlesnių tarp Salių sudaromų papildomų susitarimų sąlygos, prieštaraujančios Lizingo sutarčiai ir/ar pažeidžiančios Turto savininko teises ir interesus yra laikomos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Be to, atsakovas nėra pateikęs byloje AB Šiaulių bankas sutikimo keisti pagrindinės Sutarties nuostatas.

17. Šalys tarėsi, jog atsakovas atlygins automobilio remonto sąnaudas, tačiau jokiu būdu nesitarė, jog atsakovui sumokėjus už automobilio remontą bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį kils net iki 11 263,47 Eur. Akcentuotina ir tai, kad net pačiame 48 mėn. įmokų grafike yra nurodyta, jog Sutartyje sulygta turto vertė nekinta, t.y. 48 mėn. grafike nurodoma, kad ieškovės įsigyjamo automobilio kaina yra ne 11 263,47 Eur, o 7 711,23 Eur.

18. Teismas nevertino ieškovės dėstomų motyvų, jog pats atsakovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, esant šalių susitarimui, jog atsakovas atlygins ieškovei automobilio remonto išlaidas, kadangi ieškovei nustojus mokėti įmokas pagal 48 mėn. grafiką, atsakovas daugiau nei pusę metų nesikreipė į ieškovę dėl netinkamo sutarties vykdymo. O pradėjo reikalauti iš ieškovės vykdyti 48 mėn. grafiką tik po to, kai ieškovė kreipėsi j atsakovą su prašymu galutinai išsipirkti automobilį.

19. Automobilis sugedo vos po keleto dienų nuo Sutarties sudarymo momento ir automobilio perdavimo ieškovei. Sutarties bendrosios dalies 4.6. punktas numatė, jog ieškovė turi teisę atsisakyti nuo Sutarties per 14 dienų nuo Sutarties sudarymo dienos panešdamas apie tokį atsisakymą bendrovei raštu. Protingas ir apdairus žmogus situacijoje būtų arba reikalavęs pašalinti automobilio trūkumus arba 14 (keturiolikos) dienų laikotarpiu būtų sprendęs atsisakyti nuo Sutarties, o ne ėmęsis iniciatyvos savo asmeninėmis lėšomis tvarkyti automobilį, už kurių defektus nėra atsakingas.

20. Kaip patvirtina šalių susirašinėjimas atsakovas įtikinėjo ieškovę pasirašyti pakeistą grafiką. Atsakovas nėra pateikęs byloje AB Šiaulių bankas sutikimo keisti pagrindinės Sutarties nuostatas, kas jau vadovaujantis minėtomis Sutarties nuostatomis 48 mėnesių įmokų grafiką daro negaliojančiu. Būtent neturėjimas AB Šiaulių bankas sutikimo pakeisti Sutarties esmines sąlygas dėl automobilio išsiperkamosios nuomos kainos ir įmokų grafiko, vėlgi įrodo ieškovės dėstomas aplinkybes, kad šalys tarėsi, jog atsakovas atlygins automobilio remonto sąnaudas, tačiau jokiu būdu nesitarė, jog atsakovui sumokėjus už automobilio remontą bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį kils net iki 11 263,47 Eur. Pačiame 48 mėn. įmokų grafike yra nurodyta, jog Sutartyje sulygta turto vertė nekinta, t.y. 48 mėn. grafike nurodoma, kad ieškovės įsigyjamo automobilio kaina yra ne 11 263,47 Eur, o 7 711,23 Eur.

21. Atsakovas grasino ieškovei nutraukti Sutartį, jei ji nemokėsianti įmokų. Taigi, būdama įbauginta atsakovo ir siekdama neprarasti automobilio, į kurį investavo itin dideles pinigų lėšas, ieškovė tęsė įmokų mokėjimą pagal 36 mėn. grafiką, t.y. tęsė mokėjimą iki kol visiškai ir pilnai įvykdė Sutarties sąlygas pagal realiai tarp šalių sudarytą Sutartį, kuria ieškovė pagrįstai tikėjosi per 36 mėn. laikotarpį įgyti nuosavybės teises į automobilį. Akivaizdu, kad ieškovės pasirašytas 48 mėn. grafikas buvo pasirašytas atsakovui veikiant apgaule su tikslu nesąžiningai pasipelnyti iš ieškovės. Atsakovo panaudotą apgaulę įrodo ir tai, kad atsakovas klaidindamas teismą davė melagingus paaiškinimus, dėl esminių bylos aplinkybių.

22. Šalių sudaryta Sutartis atitinka CK 6.886 str. 1 d. ir 2 d. pateiktą vartojimo kredito sutarties sampratą. Pabrėžtina, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių - informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi - pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą ginant vartotojo interesus.

24. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojai keitė variklį, atstovo apklausos matyti, kad įmonėje nebuvo praktikos rašyti variklio numerio, nebent klientas to prašydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teigė, kad nepamena, kad tikrintų variklio numerį. Toks liudijimas suponuoja, kad G. B. ar apeliantė savo atsiųstoje variklio pirkimo-pardavimo sutartyje specialiai pateikė skirtingą variklio numerį dėl nežinomų priežasčių .

25. Variklio pirkimo-pardavimo sutartį ruošė Apeliantė bei pateikė ją peržiūrėjimui el. paštu, kurioje jau buvo įrašas variklio numeris. Taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo įdėtas visai kitas variklis nei už kurį buvo sumokėjęs atsakovas, ypač žinant, kad Automobilis buvo tvarkomas ne atsakovo servise, Atsakovas nei nustatė gedimą, nei jį šalino, todėl pasitikėdama kita šalimi tiesiog apmokėjo pateiktas sąskaitas bei sumą pagal variklio pirkimo sutartį. Apeliantė nepateikė nei vieno variklio pirkimo-pardavimo dokumentų, čekių ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų poziciją dėl dviejų skirtingų variklių.

26. Kritiškai vertinami turėtų būti ir teiginiai, kad G. B. variklis Automobiliui netiko, kadangi jis buvo su netinkama pavarų dėže. Tokius teiginius patvirtinančių techninių dokumentų ar kitų įrodymų Apeliantė teismui nepateikė. Atsakovo serviso darbuotojas patvirtino, kad Atsakovės auto servise ne kartą buvo keičiami varikliai kai yra priešingos pavarų dėžės, t. y. iš mechaninių į automatines ir atvirkščiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo įdėtas visai kitas variklio modelis ir vienas iš jų netiko Automobiliui. Apeliantė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent pagal variklio kodus būtų galima nustatyti, kad pagal Automobilio variklio numerį būtų galima nustatyti apvarų dėžės tipą ar kitus techninius duomenis.

27. Apeliantė žinojo ką pasirašo bei sutiko su pasirašomo grafiko turiniu, suprato, kad pasirašius naują grafiką pasikeis Automobilio kaina - tai parodo jos konkliudentiniai veiksmai, t. y. apeliantė 11 mėnesių mokėjo jau padidintas įmokas pagal naują grafiką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai išvados

28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

30. Ieškovė teigia, kad atsakovo darbuotojai įsipareigojo savo sąskaita pakeisti sugedusį variklį ir prie Sutarties esančio mokėjimų grafiko įmokų remonto kainos suma nedidinti, tačiau atlikus variklio remontą apgaule gavo ieškovės parašą ant ginčijamo Sutarties grafiko, nes atsakovo darbuotojai apgaulingai nurodė, kad grafiko pakeitimas būtinas tik dėl buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymo.

31. Apeliantė nurodė, kad ji buvo apgauta atsakovo atstovų, kurie nepagrįstai į ginčo grafiką įtraukė atsakovo už remontui panaudoto variklio pirkimą G. B. sumokėtą pinigų sumą. 2016-06-21 Automobilio variklio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu G. B. atsakovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ parduotas variklis ieškovės automobiliui netiko ir ieškovės sutuoktinis pirko kitą variklį, kuris ir buvo įdėtas į ieškovės automobilį. Ieškovės sutuoktinio G. B. atsakovui parduotas variklis netiko Automobilio remontui (buvo iš automobilio su mechanine greičių dėže), todėl ieškovė savo sąskaita įsigijo ir perdavė remontą atlikusiai įmonei kitą variklį.

32. Dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalys).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2014 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑26‑686/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto dėl apgaulės, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013). Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiga įrodyti suklydimą ar apgaulę dėl sandorio tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-342-823/2018). Taigi ieškovei tenka įrodyti aplinkybes dėl apgaulės.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas iš G. B. pirko kitą variklį, o ne tą kuris buvo ir buvo faktiškai sumontuotas remonto metu. Tuo pačiu ieškovė neįrodė, kad ji pati savo sąskaita nupirko kitą (antrą) tinkamą variklį. Iš liudytojo G. B. parodymų matyti, kad jis minėto variklio neperdavė atsakovo servisui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojo G. B. liudijimas neatitinka logikos, nes jis kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju galėjo variklį iškelti dviese, t. y. jis sveria apie 250-300 kg (tai patvirtina byloje pateiktas dokumentas). Kad variklis nebuvo pristatytas patvirtina ir atsakovo darbuotojas V. S., kuris pasirašė variklio pirkimo-pardavimo sutartį (2019-03-07 teismo posėdžio įrašas nuo 28 min 45 s). Kad variklį susirado pati apeliantė kartu su vyru G. B. apeliantė neginčijo, tą patvirtino ir V. S., kuris žinojo, kad už minimą variklį atsakovas sumokėjo pinigus. G. B. taip pat patvirtino, kad variklio numerį jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pats padiktavo.

35. Taipogi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apklausos matyti, kad įmonėje nebuvo praktikos sąskaitose faktūrodė bei pirkimo-pardavimo sutartyse rašyti variklio numerį, nebent klientas to prašydavo. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teigė, kad nepamena, kad tikrintų į Automobilį įstatomo variklio numerį. Nepaneigta atsakovo prielaida, kad G. B. ar Apeliantė specialiai pateikė skirtingą variklio numerį dėl nežinomų priežasčių. Variklio pirkimo-pardavimo sutartį ruošė apeliantė bei pateikė ją peržiūrėjimui elektroniniu paštu, kurioje jau buvo įrašas variklio numeris. Tai, kad minėtą sutartį ruošė ne atsakovė patvirtino ir liudytojas V. S.. Taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo įdėtas visai kitas variklis nei už kurį buvo G. B. sumokėjęs atsakovas. Eminę reikšmę turi aplinkybė, kad Apeliantė nepateikė nei vieno variklio pirkimo-pardavimo dokumento, čekių ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų Apeliantės poziciją dėl dviejų skirtingų variklių.

36. Neįrodytas apeliantės teiginys, kad G. B. parduotas variklis Automobiliui netiko, kadangi jis buvo su netinkama pavarų dėže. Tokius teiginius patvirtinančių techninių dokumentų ar kitų įrodymų apeliantė teismui nepateikė. Atsakovo pasitelkto UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso darbuotojas V. S. apklaustas liudytoju patvirtino, kad ne kartą buvo keičiami varikliai kai yra priešingos pavarų dėžės, t. y. iš mechaninių į automatines ir atvirkščiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo įdėtas visai kitas variklio modelis ir vienas iš jų netiko Automobiliui dėl greičių dėžės tipo. Apeliantė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent pagal variklio kodus būtų galima nustatyti, kad pagal Automobilio variklio numerį būtų galima nustatyti apvarų dėžės tipą ar kitus techninius duomenis.

37. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, padarė teisingą išvadą, kad iš ieškovės sutuoktinio G. B. 2016-­06-21 Automobilio variklio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ nupirko (duomenys neskelbtini) dyzelinį variklį už 2 900,00 Eur. Mokėjimo nurodymas Nr. B5025 patvirtina, kad 2016-06-22 atsakovas pervedė G. B. 2 900,00 Eur pagal 2016-06-21 Automobilio variklio pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-07-04 už variklio keitimą atsakovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija DV Nr. 2016264 - 499,73 Eur sumai. Šios atsakovo išlaidos ir sudarė atsakovui pagrindą nustayti didesnę išperkamo automobilio automobilio kainą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pakeistame įmokų mokėjimo grafike apgaulingai nurodė padidintą išperkamo automobilio kainą.

38. Taip pat neįrodyti ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad pati ieškovė bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ antrą karta sumokėjo 2 500,00 Eur už automobilio variklį bei 500,00 Eur už jo pakeitimą. Teismui nėra pateikta jokių šiuos argumentus patvirtinančių sąskaitų, kvitų, čekių, mokėjimo nurodymų ar pinigų priėmimo kvitų. Teismo posėdžio metu liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. J. nurodė, kad sąskaitą už variklį apmokėjo būtent atsakovas.

39. Neįrodyta, kad ginčijamas 48 mėnesių grafikas buvo sudarytas apgaulės būdu. Tokiems argumentams patvirtinti nėra jokio pagrindo. Priešingai nei teigia apeliantė, ji nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokią apeliantės poziciją. Tai, kad apeliantė žinojo ką pasirašo bei sutiko su pasirašomo grafiko turiniu, suprato, kad pasirašius naują grafiką pasikeis automobilio kaina - tai parodo jos konkliudentiniai veiksmai, t. y. apeliantė mokėjo didesnes įmokas pagal naują grafiką 11 mėnesių. Šių aplinkybių Apeliantė teisme neginčijo.

40. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad konkliudentiniais veiksmais atsakovas paneigė naują 48 mėn. grafiką, nes penkis mėnesius po mokėjimų sustabdymo nesiėmė išieškoti susidariusios skolos. Atsakovas logiškai paaiškino, kad tokiose didelėse įmonėse nėra skubama iškarto perspėti kiekvieną klientą dėl nesumokėtų įmokų, ypač kai apeliantė net 11 mėnesių įmokas mokėjo laiku. Apeliantė pati teismo metu ir apeliaciniame skunde patvirtino, kad pasikreipus į atsakovą, ji buvo informuota, kad yra skolinga pagal 48 mėnesių naujai pasirašytą grafiką. Šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad pasirašytu grafiku bei pačios apeliantės konkliudentiniais veiksmais buvo pakeista Automobilio kainą.

41. Taigi sutiktina su teismo išvada, kad teismo posėdžio metu tiek atsakovo atstovai, tiek liudytojai - atsakovo vadybininkai, paaiškino, kad atsakovas variklį nupirko iš ieškovės sutuoktinio G. B. už 2 900,00 Eur, taip pat apmokėjo 500,00 Eur remonto išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie atliko automobilio remontą. Atlikus remonto darbus, ieškovė ir atsakovas pasirašė naują įmokų grafiką, kuriame nurodyta mėnesinė įmokos suma 234,66 Eur, bendra suma 11 263,47 Eur, kas sudėjus remonto ir variklio įsigijimo išlaidas, padidina bendra sumą. Ieškovė neprieštaravo šiam naujam mokėjimo grafikui ir mokėjo įmokas pagal naują grafiką - 234,66 Eur kas mėnesį.

42. Nepagrįstas argumentas dėl AB „Šiaulių bankas“ privalomo sutikimo nebuvo. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Automobilis nėra jo nuosavybė ir AB „Šiaulių bankas“ nėra lizingo davėjas, todėl jis materialinio suinteresuotumo neturi.

43. Nors šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, tačiau apeliantės argumentas dėl silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos nuostatų taikymo deklaratyvus, nes apeliantė nenurodė, kokios Sutarties sąlygos gali būti kvalifikuojamos kaip nesąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos.

44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.