Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-18 · Civilinė byla Nr. 2A-675-661/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
2A-675-661/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21583-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
A. M., S. B.
Ieškovas
asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-675-661/2016Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21583-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.2.5.5.; 2.5.10.2.4.1.; 3.3.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovams S. B. ir A. M. ir teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų nuostolių atlyginimą regreso teise- 614,79 EUR, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2014 04 15 Savanorių pr., Vilniuje, dėl atsakovo S. B., vairavusio A. M. priklausančią transporto priemonę „Mazda 323“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės eismo įvykio metu buvo apgadinta V. L. priklausanti transporto priemonė „Mercedes- Benz CLK270“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo S. B. civilinė atsakomybė, vairuojant automobilį „Mazda 323“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo kreiptasi į ieškovą. ,,If P&C Insurance AS“ filialas, vykdydamas paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas (1.1. p.) bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino atsakovo S. B. padarytą žalą, išmokėdamas V. L. draudimo išmoką- 614,79 €. Ieškovas, vykdydamas paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. p. nuostatas, ,,If P&C Insurance AS“ filialui kompensavo išmokėtą draudimo išmoką- 614,79 €. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, ieškovas pateikė atsakovams pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Tačiau atsakovai neatlygino ieškovo patirtų nuostolių. Nurodęs šį faktinį pagrindą, ieškovas prašo patenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes jokios sutarties su ieškovu nebuvo sudaręs, automobilis buvo paimtas be jo sutikimo. Kadangi atsakovas pats nevairavo automobilio ir nedavė jo kitiems asmenimis, mano, jog nėra atsakingas už žalos atsiradimą ir neprivalo jos atlyginti. Žalą turi atlyginti automobilį vairavęs asmuo, eismo įvykio kaltininkas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Atsakovas S. B. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti ieškovui asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų S. B. ir A. M. nuostolių atlyginimą- 614,79 EUR 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kurį prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo procesines teises skirdamas rašytinį bylos nagrinėjimą. Apeliantas taip pat nurodė, jog jis nedavė savo noru S. B. vairuoti apeliantui priklausančios transporto priemonės, be to, neapdraudęs transporto priemonės apeliantas įstatymų nepažeidė.

Atsiliepimas

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas sutiko su ginčijame sprendime išdėstytais teismo argumentais ir sprendimu. Be to, ieškovas nurodė, jog teismas pagrįstai, negavęs iš atsakovų prašymo nagrinėti bylą žodine tvarka, kaip tai nustatyta 235 str. 6 d., ieškovo prašymu bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Ieškovas taip pat nurodo, jog nepaisant to, ar transporto priemonė eksploatuojama, ar dėl tam tikrų priežasčių - ne, tol kol ji įregistruota - privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes tokią pareigą nustato TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis. Ieškovas pagrįstai reiškė ieškinį regreso tvarka - atsakingam už žalos padarymą asmeniui – S. B. ir asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį – apeliantui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nuostolių priteisimo regreso tvarka.

Dėl rašytinio proceso pirmosios instancijos teisme

CPK 235 str. 6 d. nustato, jog byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apeliantai nepateikė prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantas buvo tinkamai informuotas apie bylos eigą ir buvo supažindintas su ieškiniu, kuriame ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo ieškinį rašytinio proceso tvarka ir nepažeidė apelianto teisių.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublik?s teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų įtvirtintas 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo (nagrinėjamos bylos atveju – savininko) civilinė atsakomybė (Įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (Įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Taigi nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 12, 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau pati šios funkcijos neatlieka. Taigi draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto.

Taigi, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol jos yra įregistruotos. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 str.). Iš byloje esančios 2014 10 13 VĮ ,,Regitra“ pažymos matyti, jog atsakovas A. M. yra automobilio ,,Mazda 323“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b. l. 5). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog atsakovas neįvykdė pareigos apdrausti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl privalo atlyginti neapdrausta transporto priemone sukeltą žalą.

Byloje rašytinai įrodymai patvirtina, jog ieškovas turėjo prievolę kompensuoti sumokėtą draudimo išmoką dėl abiejų atsakovų kaltės: atsakovo A. M. automobilio „Mazda 323“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė ieškinyje aprašyto eismo įvykio metu nebuvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dėl automobilio savininko kaltės, o dėl atsakovo S. B. kaltės susidūrė minėti automobiliai ir buvo padaryta žala. Todėl pagrįstai ieškovui priteistas nuostolių atlyginimas- 614,79 EUR iš abiejų atsakovų solidariai (CK 6.6 str. 3 d., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2011 11 17 įstatymo Nr. XI-1671 redakcija) 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., CK 6.280 str.). Reikėtų taip pat pažymėti, jog ir pripažinus apelianto teiginius dėl neteisėto transporto priemonės užvaldymo kaip tikėtinus, dėl transporto priemonės užvaldymo būtų ir apelianto kaltė, nes apeliantas patvirtino apeliaciniame skunde, jog jam priklausančio automobilio rakteliai buvo lengvai prieinami pašaliniams asmenims. Tokiu atveju jis sudarė sąlygas tretiesiems asmenims laisvai pasinaudoti neapdrausta transporto priemone, t.y. apelianto elgesys neatitiko iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, tinkamai rūpintis valdomu didesnio pavojaus šaltiniu, kad jis netaptų lengvai prieinamas kitiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas