Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-02 · Civilinė byla Nr. 2S-2014-781/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
2S-2014-781/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
V. B., PĮ ,,Rėjusva“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2014-781/2014Proceso Nr. 2-68-3-19584-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. PĮ ,,Rėjusva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Lukritma“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. įmonės ,,Rėjusva“ 146 185, 63 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus m. apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovo prašymu ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, nurodė likusiai sumai areštuoti kilnojamąjį turtą. Nepakankant kilnojamojo turto, likusiai sumai nurodė areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos.

Atsakovas V. B. įmonė „Rėjusva“ pateikė teismui prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir prašė teismo įpareigoti ieškovą per 10 dienų nuo teismo įpareigojimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ne mažesnę kaip 215 304 Lt sumą arba pateikti banko garantiją šiai sumai, tikslu užtikrinti atsakovo nuostolius, kadangi dėl Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. birželio 10 d. teismo nutartimi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės yra pažeidžiami atsakovo turtiniai interesai, esmingai sutrikdoma įmonės veikla bei iš pateikto 2013 m. balanso turinio matyti, kad dalį bendrovės turimo trumpalaikio turto sudaro atsargos, žaliavos ir komplektavimo gaminiai bei pagaminta produkcija, todėl areštavus žaliavas ir pagamintą produkciją atsakovas nebegalės vykdyti komercinės veiklos ir privalės sustabdyti medžio anglies gamybą bei jos pardavimą ir tokiu būdu atsakovas faktiškai privalės nutraukti bendrovės veiklą. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš pateiktos pelno nuostolių ataskaitos už 2013 m. matyti, kad atsakovo pajamos 2013 finansiniais metais sudarė 215 310 Lt, kas per mėnesį vidutiniškai sudaro 17 942, 50 Lt sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas su prašymu pateikė teismui tik atsakovo pelno – nuostolių ataskaitą už 2013 metus, tačiau kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas patyrė ir ateityje patirs nurodyto dydžio nuostolius, būtent dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra ir atsakovas tokių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, be to, teismas laikė, kad atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas, t.y. pelno nuostolių ataskaita už 2013 metus neįrodo aplinkybės apie tai, kad būtent 215 304 Lt sumai atsakovas patiria ir patirs ateityje tokio dydžio nuostolius, nes šis rašytinis įrodymas vertinamas tik kaip atsakovo finansinis dokumentas, t.y. 2013 metų finansinė ataskaita.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Nurodo, kad teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas. Nurodo, kad 2013 m. atsakovo gautos pardavimo pajamos sudarė 215 310 Lt, 2012 m. – 180 445 Lt. 2013 m. atsakovas vidutiniškai per mėnesį parduodavo produkcijos už 17 942, 50 Lt, o 2012 m. – 15 037, 08 Lt. Įprastai vykdydamas veiklą panašias pardavimo pajamas atsakovas gautų ir 2014 m., kad bendrai sudarytų 215 310 Lt (12 mėnesių x 17 942, 50 Lt), jei jo atžvilgiu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra sutrikdoma atsakovo veikla, atsakovas negali parduoti produkcijos, gauti pajamų, dėl ko turi stabdyti įmonės veiklą, dėl ko patirs nuostolių. Be to, įmonėje dirba 4 darbuotojai, kuriems per mėnesį bendrai sumokama 2 500 Lt dydžio pinigų suma, atsakovas taip pat sumoka 1 000 Lt dydžio socialinio draudimo įmokas bei 50 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Nevykdydamas gamybos, atsakovas nevykdys ir įsipareigojimų darbuotojams bei valstybei, dėl ko atsiras 42 600 Lt dydžio skola. Todėl, apelianto skaičiavimu, pagrįstai tikėtini nuostoliai sudarys ne mažiau kaip 215 310 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Lukritma“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatą šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinimas ir banko garantija. Nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.

Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto tikslas nėra apsunkinti ieškovą ar privalomai taikyti ieškovui priemones, analogiškas atsakovui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. CPK nustato atskiras sąlygas, tik realiai kurioms egzistuojant taikytinas kiekvienas iš šių institutų. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo argumentai savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo institutą (CPK 12, 178 str.). Išdėstytiems argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas yra finansiškai nepajėgus padengti galimus atsakovo nuostolius, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius. Todėl atskirajame skunde išdėstyti teiginiai nėra pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta, nes atsakovas neįrodinėjo, jog ieškovas negalėtų atlyginti būsimų nuostolių, o, nesant kitų įrodymų, atsižvelgiant į prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtus įrodymus (b. l. 41-48), nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra bloga.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. birželio 10 d. nutartimi atsakovui leista atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.

Pažymėtina, jog tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas, apeliantas turėtų teisę pareikšti ieškovui reikalavimus dėl žalos atlyginimo (CPK 146 str. 2 d.), taikant griežtosios civilinės atsakomybės doktriną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-7-335/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atlyginimu bei tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.Teisėja Jūratė Varanauskaitė