- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- eI3-2775-561/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04746-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės bei Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. rugpjūčio 5 d. dokumentą Nr. A256-1014/24(3.3.15.4E-PAS) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja A. L. prašo priteisti iš Administracijos bylinėjimosi teisme išlaidas.
Pareiškėja nurodo, jog Administracija priėmė Sprendimą, kuriame pažymėjo, kad Administracijai pateiktą pareiškėjos prašymą organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, rengimą išnagrinėjo, pažymėdama, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Informavo, kad žemės sklypai pertvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, kitomis Taisyklių normomis.
Administracija Sprendime nurodė, kad Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenimis, Sklype yra įregistruotas vienas gyvenamasis namas, septyni ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, garažas, kurie priklauso keliems bendraturčiams, todėl nėra aišku, kaip bus užtikrinta nekilnojamojo turto kadastro nuostatų sąlyga dėl to, kad sklypo riba negali kirsti pastato.
Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą Administracija nustatė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, ir jo sprendinius Sklypas patenka į paslaugų zoną, kurioje kitos paskirties žemėje gali būti nustatyti šie naudojimo būdai: komercinės paskirties objektų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių teritorijų, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų, atskirųjų želdynų teritorijų. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamas kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdo Sklypas patenka į Vilniaus oro uosto esamo lėktuvų kilimo ir tūpimo tako perspektyvinę ribinę (55 dBA) triukšmo zoną, pranešė pareiškėjai, kad organizuoti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, rengimą neturi teisinio pagrindo, kadangi atidalijus sklypą būtų sukuriamos prielaidos gyvenamųjų namų statybai, kuri šioje teritorijoje vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais nėra galima.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad su Administracijos Sprendimu nesutinka, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04 (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.)
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/14).
Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-827/2014).
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Taisyklių 2.1. p. numato, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, numatytus šių Taisyklių 6 punkte.
Iš pateikto Administracijos dokumento nėra aišku, koks norminis aktas draudžia organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes Administracija nurodo, kad tai gali sukurti prielaidas gyvenamųjų namų statybai.
Pažymi, kad čia sprendžiamas fakto, o ne prielaidų klausimas, nes Administracija negali pati sugalvoti prielaidas ir drausti pareiškėjai organizuoti Sklypo pertvarką.
Nurodo, kad priimat individualų administracinį aktą, buvo pažeisti ir vietos savivaldos principai, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kaip savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, o taip pat ir žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimą ir gerbimą. Savivaldybės institucijų ar tarnautojų priimami sprendimai neturi pažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėja 2024 m. kovo 27 d. per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekiama atidalyti bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
2024 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimu pareiškėjai buvo pateiktas išsamus atsakymas, kuriame paaiškinta, dėl kokių priežasčių aukščiau minėtas prašymas negali būti tenkinamas.
Skunde pareiškėja atkartoja skundžiamo Sprendimo turinį, o nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – jog iš Sprendimo „nėra aišku, koks norminis aktas draudžia organizuoti žemės sklypo <...> formavimo ir pertvarkymo projektą“. Atsakant į šį argumentą, Administracija pažymi, jog Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas skundžiamas Sprendimas, t. y. Taisyklės, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.
Sprendime nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Taisyklės, kurių 2 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taigi, projekto sprendiniai negali prieštarauti bendrojo plano sprendiniams, įstatymų ir kitų teisės aktų (teritorijų planavimo normų, statybos techninių reglamentų ir kt.) nuostatoms.
Žemės sklypai pertvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu bei Taisyklių nuostatomis. Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastrų nuostatai numato žemės sklypo, kuriame yra statinių, padalinimo ar atidalinimo galimybę, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas.
Sprendime aiškiai nurodyta, jog Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenimis, Sklype yra įregistruotas vienas gyvenamasis namas, net septyni ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, garažas, kurie priklauso keliems bendraturčiams, todėl nėra aišku, kaip bus užtikrinta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų sąlyga dėl to, kad sklypo riba negali kirsti pastato.
Taip pat Sprendime pažymėta, kad išnagrinėjus pareiškėjos prašymą nustatyta, kad pagal Bendrąjį planą ir jo sprendinius Sklypas patenka į paslaugų zoną, kurioje kitos paskirties žemėje gali būti nustatyti šie naudojimo būdai: komercinės paskirties objektų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių teritorijų, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų, atskirųjų želdynų teritorijų. Šioje funkcinėje zonoje yra nustatytas pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės (7 lentelė) 30 tekstinis reglamentas, kuriame nurodyta, kad Bendrajame plane pažymėtos Vilniaus oro uosto esamo lėktuvų kilimo ir tūpimo tako perspektyvinės ribinės (55 dBA) triukšmo zonos, atitinkančios nakties triukšmo rodiklio Ln 55 dBA kontūrą, ribose draudžiama statyti gyvenamosios, poilsio, gydymo paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo paskirties pastatus; įrengti pirmiau išvardintos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius; keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į pirmiau išvardintas paskirtis; planuoti teritorijas rekreacijai pirmiau nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai vykdyti, taip pat draudžiama rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus. Įgyvendinant patvirtintų detaliųjų planų sprendinius, kuriuose numatyta pirmiau išvardintų pastatų statyba, rengiant pastatų statybos projektus, privalo būti numatytos triukšmą mažinančios priemonės (įskaitant, bet neapsiribojant triukšmą izoliuojančius langus, skirtus gyvenamiesiems kambariams, virtuvėms, valgomiesiems bei miegamiesiems kambariams, stogų ir fasadų izoliavimo nuo triukšmo priemones, triukšmą izoliuojančias ventiliacines sistemas), atitinkančios higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kitų privalomų higienos normų ir statybos teisės aktų reikalavimus bei užtikrinančios, kad išvardintų paskirčių pastatų viduje nebūtų viršijami didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja numatė plėtoti šią teritoriją, kad nagrinėjamas kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdo žemės Sklypas patenka į Vilniaus oro uosto esamo lėktuvų kilimo ir tūpimo tako perspektyvinę ribinę (55 dBA) triukšmo zoną, skundžiamu Sprendimu pareiškėja informuota, kad organizuoti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, rengimą Administracija neturi teisinio pagrindo, kadangi atidalijus sklypą būtų sukuriamos prielaidos gyvenamųjų namų statybai, kuri šioje teritorijoje vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais nėra galima.
Sprendime išsamiai nurodytas teisinis reglamentavimas bei aiškiai ir detaliai aptarta aplinkybių visuma, kurioms esant negali būti rengiamas pareiškėjos pageidaujamas Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, Sprendime nurodytos teisės normos susietos su faktine situacija ginčo Sklype.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus bei prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Administracijos atstovė patvirtino atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus bei prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekiama atidalyti bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. kovo 27 d. per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekiama atidalyti bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Administracijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimu minėtas pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekiama atidalyti bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo partenkintas.
Taisyklių, reglamentuojančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką, 2 punktas nustato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taigi, projekto sprendiniai negali prieštarauti bendrojo plano sprendiniams, įstatymų ir kitų teisės aktų (teritorijų planavimo normų, statybos techninių reglamentų ir kt.) nuostatoms.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir 40 straipsnio 9 dalyje ir 13 dalyje nustatytus atvejus, rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi, rengiant formavimo ir pertvarkymo projektus, vienas iš jų numato, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 44 punkte.
Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastrų nuostatų 20 punktas nustato, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog, remiantis Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenimis, Sklype yra įregistruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie priklauso keliems bendraturčiams, ir nėra aišku, kaip bus užtikrinta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų sąlyga, kad sklypo riba negali kirsti pastato.
Be to, teismas daro išvadą, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą ir jo sprendinius Sklypas patenka į paslaugų zoną (funkcinės zonos numeris – RAS-1-6), kurioje kitos paskirties žemėje gali būti nustatyti šie naudojimo būdai: komercinės paskirties objektų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių teritorijų, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų, atskirųjų želdynų teritorijų.
Teismas akcentuoja, kad yra akivaizdu, jog šioje funkcinėje zonoje yra nustatytas pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės (7 lentelė) 30 tekstinis reglamentas, kuriame nurodyta, kad Bendrajame plane pažymėtos Vilniaus oro uosto esamo lėktuvų kilimo ir tūpimo tako perspektyvinės ribinės (55 dBA) triukšmo zonos, atitinkančios nakties triukšmo rodiklio Ln 55 dBA kontūrą, ribose draudžiama statyti gyvenamosios, poilsio, gydymo paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo paskirties pastatus; įrengti pirmiau išvardintos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius; keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į pirmiau išvardintas paskirtis; planuoti teritorijas rekreacijai pirmiau nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai vykdyti, taip pat draudžiama rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus ir šiuos ribojimus Administracija Sprendime tinkamai įvertino.
Teismas daro išvadą, kad siekdama organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, rengimą, pareiškėja numatė plėtoti šią teritoriją.
Įvertinus tai, kad Sklypas patenka į Vilniaus oro uosto esamo lėktuvų kilimo ir tūpimo tako perspektyvinę ribinę (55 dBA) triukšmo zoną, Sprendimu pareiškėja buvo pagrįstai bei aiškiai informuota, kad organizuoti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, rengimą Administracija neturi teisinio pagrindo, kadangi atidalijus sklypą būtų sukuriamos prielaidos gyvenamųjų namų statybai, kuri šioje teritorijoje vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais nėra galima.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų nuostatos Administracijai suteikia kompetenciją priimti sprendimus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo. Administracijai priklauso pareiga ir atsakomybė įvertinti galiojančių teisės aktų nuostatas bei užtikrinti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriais siekiama atidalyti bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, būtų rengiami ir tvirtinami laikantis visų reikalingų procedūrų bei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalių atidalinimo ir atskirų žemės sklypų suformavimo tvarką, analizę, teismas daro išvadą, kad Administracija Sprendime pagrįstai įvardijo, kad organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus rengimą nėra teisinio pagrindo.
Administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi VAĮ, pagal kurio 10 straipsnio 5 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs visus Administracijos veiksmus priimant Sprendimą, teismas daro išvadą, kad Administracija tinkamai laikėsi VAĮ reikalavimų.
Remiantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taip pat skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais.
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1132-552/2015).
Teismas daro išvadą, kad Administracijos Sprendimo turinys nesudaro pagrindų, numatytų ATBĮ 91 straipsnyje, administracinio akto panaikinimui, yra pagrįstas ir motyvuotas, taip pat atitinka kitus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, kadangi jame Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekiama atidalyti bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tinkamai nurodė tai reglamentuojančius teisės aktus bei pagrįstai jais rėmėsi, objektyviai bei visapusiškai įvertino ginčo aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Pareiškėja prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. L. skundą atmesti.
Pareiškėjos A. L. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.