Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus A. Š. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 11 07 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 202¹ str. 1 d., N. J. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 09 03 d. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos vyriausioji inspektorė J. N. surašė N. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4MM3106033 dėl to, kad ji 2014 06 11 d. 15.00 val., dirbdama Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste, atvykstančių į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų tikrinimo A1, B1, C1 eismo juostose, pradėjo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykusio piliečio V. B. muitinį tikrinimą, o vėliau, po gauto numerių atpažinimo sistemos nurodymo detaliam tikrinimui, nukreipė jį į detalaus tikrinimo angarą, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis nevengė interesų konflikto ir elgėsi taip, kad kilo abejonės, jog toks konfliktas yra, t. y. N. J. nenusišalino nuo savo buvusio bendradarbio V. B. muitinio tikrinimo ir jį (muitinį tikrinimą) atliko bei priėmė sprendimą nukreipti V. B. bei jo vairuojamą automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į detalaus tikrinimo angarą, tuo pažeisdama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 2 p. bei 11 str. 1 ir 2 d. numatytus įpareigojimus (prievoles). N. J. pateiktose privačių interesų deklaracijose (2012 09 28 d., 2014 07 09 d.) nenurodė bei paaiškėjus naujoms aplinkybėms (nuo 2014 06 11 d.) nedelsdama nepapildė privačių interesų deklaracijos duomenimis apie galimai kilsiantį interesų konfliktą dėl asmens (V. B.), dėl kurio turėjo asmeninį suinteresuotumą (kartu su V. B. vienoje pamainoje dirbo 29 mėnesius), ir neinformavo apie tai savo posto vadovybės teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 str. 1 d. 7 p. numatytą įpareigojimą (prievolę), tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 202¹ str. 1 d.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 11 07 d. nutarimu administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 202¹ str. 1 d., N. J. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniu skundu Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius A. Š. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 10 07 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodo, kad minėtas nutarimas yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai aiškinant materialinės teisės normas. Muitinės departamentas nesutinka su Šalčininkų rajono apylinkės teismo motyvais, kad N. J. jokių sprendimų V. B. atžvilgiu nepriėmė. Sprendimas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo prasme suprantamas kaip bet koks tarnybinis klausimas, kurį svarstant ar priimant turi dalyvauti valstybės tarnyboje dirbantis asmuo. Vadovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikais, 2014 06 11 d. 12 – 16 val. N. J. buvo paskirta dirbti į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto 7 ir 8 darbo vietas. Vadovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 02 25 d. įsakymu Nr. 3B-37 patvirtintomis Šalčininkų kelio posto darbo vietomis ir jų aprašymu, 7 ir 8 darbo vietose (atvykstančių į Lietuvos Respublikos lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo eismo juostose) dirbantis muitinės pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, priima šiuo sprendimus: 3. Vertina riziką, vykdo rizikos veiksnių paiešką, taiko rizikos profilius. 4. Atrenka bei suderinęs su vadovaujančiu pareigūnu nukreipia transporto priemones detaliam tikrinimui. 5. Vadovaujančio pareigūno nurodymu lydi detaliam tikrinimui atrinktas transporto priemones į detalaus tikrinimo vietą (važiuoja kartu), nuolat stebi atrinktą transporto priemonę ir tikrinamąjį asmenį, apriboja jų nesankcionuoto pasišalinimo galimybes – išlipdamas iš vairuojančio asmens paima raktelius bei muitiniam tikrinimui atlikti būtinus dokumentus (transporto priemonės registravimo liudijimą, asmens dokumentus). 6. Nustatęs teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka sulaiko transporto priemones, prekes, surašo prekių sulaikymo ar administracinės teisės pažeidimo protokolus.

Vadovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto 7 ir 8 darbo vietų aprašymais galima teigti, kad muitinės pareigūnė N. J. 2014 06 11 d. apie 15 val., dirbdama šiose darbo vietose, turėjo dalyvauti priimant sprendimą arba pati jį priimti, t. y. vertinti riziką, vykdyti rizikos veiksnių paiešką, taikyti rizikos profilius ir atrinkti bei suderinus su vadovaujančiu pareigūnu nukreipti transporto priemones detaliam tikrinimui, atlikti kitus veiksmus, numatytus jos darbo vietos aprašyme.

Savo 2014 07 01 d. paaiškinime N. J. pripažino, kad 2014 06 11 d. jai dirbant įvažiavimo į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių kanale ji gavo pranešimą iš Numerių atpažinimo sistemos (toliau – NAS), kad reikia patikrinti atitinkamą automobilį. Priėjusi prie minėto automobilio ji atpažino V. B., kurio pareikalavo žodžiu deklaruoti vežamas prekes („žodžiu paklausiau apie vežamas prekes“), po ko nukreipė V. B. į detalaus tikrinimo aikštelę.

Nagrinėjamu atveju N. J. priimtas sprendimas nebuvo tik formalaus pobūdžio veiksmas, kuriuo buvo įvykdyti NAS nurodymai. Nurodytose darbo vietose skiriami dirbti muitinės posto pareigūnai privalo ne tik vykdyti NAS nurodymus, bet ir savarankiškai priiminėti sprendimus vertinant riziką. Tai, kad šiuo atveju kiti muitinės pareigūnai atsirinko ir įvertino šią transporto priemonę ir ja vykstančius asmenis kaip rizikingus ir NAS pagalba nurodė atlikti detalų tikrinimą, nedraudžia ir nepanaikina konkrečioje darbo vietoje dirbančiam posto pareigūnui (šiuo atveju N. J.) teisės ir pareigos savarankiškai priiminėti sprendimus atliekant lokalių rizikos požymių paiešką bei parinkti konkrečiai transporto priemonei atitinkamus (esant poreikiui ir griežtesnius nei nurodo NAS sistema) muitinio tikrinimo būdus.

Kaip matyti iš N. J. paaiškinimo, ji ne tik vertino riziką ir priėmė sprendimą nukreipti V. B. vairuojamą transporto priemonę detaliam patikrinimui, bet ir (atpažinusi V. B.) pareikalavo jo žodžiu deklaruoti gabenamas prekes.

Vadovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto 7 ir 8 darbo vietų aprašymais, galima teigti, kad muitinės pareigūnė N. J. 2014 06 11 d. apie 15 val. dirbdama šiose darbo vietose turėjo dalyvauti ir atliekant detalų tikrinimą, t. y. lydėti V. B. vairuojamą automobilį muitiniam tikrinimui, nuolat stebėti V. B. ir jo vairuojamą transporto priemonę, apriboti pasišalinimo galimybes.

Be to, N. J. elektroninėje informacinėje sistemoje ne tik asmeniškai įformino šios transporto priemonės muitinio tikrinimo aktą, bet ir patvirtinto jo rezultatus, tokiu būdu užbaigdama muitinio tikrinimo procedūrą, kurios metu buvo nustatyti ir užfiksuoti pažeidimai. Pažymėtina, jog sprendimas pavesti atlikti fizinį automobilio ir juo vykusių keleivių detalų tikrinimą Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnams buvo priimtas ne pačios N. J., bet Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnų sprendimu, kuriuo ir buvo siekiama užtikrinti muitinės atliekamų veiksmų skaidrumą ir priimamų sprendimų nešališkumą, įvertinus tai, kad V. B. kaip privatus asmuo per Šalčininkų kelio postą ilgą laiką, nuolatos vykdavo savo buvusios pamainos metu, t. y. jam vykstant per postą jo muitinį tikrinimą atlikdavo jo ilgamečiai kolegos iš to paties struktūrinio padalinio (pamainos).

N. J. dalyvavimą V. B. ir jo transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo procedūroje patvirtina Patikrinimo aktas 2014 06 11 d. Nr. 14LTVM00000063392, Šalčininkų kelio posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikas, jos pačios bei kitų tikrinime dalyvavusių asmenų parodymai.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 2 p. ir 11 str. 1 ir 2 d. pažeidimų sudėčių nepaneigia tai, kad asmuo sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais, priima ne savo asmenine iniciatyva, bet vykdydamas tam tikrą pavedimą. Taigi Muitinės departamentas nesutinka su teismo motyvais, kad N. J. neatliko V. B. tikrinimo, o tik įvykdė informacinės sistemos reikalavimą nukreipti V. B. detaliam tikrinimui.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p. numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 1 str. įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (administracinės bylos Nr. A525-998/2013, A261-3154/2011, A525-518/2013 ir kt.).

Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad N. J. privalėjo vengti net šališkumo regimybės ir 2014 06 11 d. apie 15 val., dirbdama Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto 7 ir 8 darbo vietose, pamačiusi, kad į Lietuvos Respubliką lengvuoju automobiliu „VW Tranporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko jos buvęs bendradarbis V. B., privalėjo aiškiais ir aktyviais veiksmais įgyvendinti savo pareigą nusišalinti, raštu informuoti savo tiesioginį vadovą apie esamą interesų konfliktą, tokiu būdu išvengdama šališkumo regimybės ir galimo interesų konflikto, bei elgdamasi taip, kad nekiltų jokių abejonių, jog toks konfliktas yra.

Muitinės departamentas nesutinka ir su tais Šalčininkų rajono apylinkės teismo motyvais, kad N. J. ir V. B. siejo tik tarnybiniai santykiai, ir įrodymų, pagrindžiančių, kad N. J. ir V. B. palaikė asmeninius santykius, nėra. Muitinės departamento nuomone, N. J. ir V. B. siejantys ilgalaikiai tarnybiniai santykiai ir bendras ankstesnis darbas viename struktūriniame padalinyje (pamainoje) gali būti vertinami kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens asmeninis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams.

V. B. su N. J. dirbo vienoje pamainoje nuo 2011 iki 2013 m., t. y. juos sieja bendras 29 mėnesių darbo stažas viename struktūriniame padalinyje. Ta aplinkybė, kad V. B. daugiau nei pusę metų iki įvykio nedirbo Šalčininkų kelio poste (nuo 2013 09 30 d. perkeltas dirbti į kitą muitinės postą), nereiškia, kad N. J. galimas asmeninis suinteresuotumas jo atžvilgiu yra išnykęs. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 18 str. numato, kad asmuo, baigęs tarnybą valstybinėje tarnyboje, 1 metus laikomas turintis sąsajų su ankstesne darboviete, o asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, 1 metus draudžiama turėti tarnybinių santykių su toje pačioje darbovietėje dirbusiu asmeniu. Šių apribojimų tikslas – nustatyti laikotarpį, per kurį valstybinėje tarnyboje dirbęs asmuo negalėtų pasinaudoti informacija, praktinėmis žiniomis, įgytomis atliekant tarnybines pareigas, tarnybos metu susiformavusiais ryšiais, pažintimis, santykiais su bendradarbiais, kolegomis, vadovais ir pan. Tai reiškia, kad su valstybinės tarnybos santykiais glaudžiai susiję ir kai kurie kiti santykiai, susiklostantys pirmiesiems pasibaigus. Logiškai aiškinant minėto įstatymo nuostatas analogiški apribojimai turėtų būti taikomi ir tarnybos vietą pakeitusių valstybės tarnautojų atžvilgiu. N. J. asmeninis interesas V. B. atžvilgiu pasireiškė per ilgą bendrą tarnybos laikotarpį susiformavusiais asmeniniais ryšiais, pažintimis ir santykiais su buvusiu kolega, jos subjektyviu požiūriu, teigiamu nusistatymu buvusio bendradarbio atžvilgiu, noru išsaugoti gerus tarpusavio santykius, todėl ji galėjo būti asmeniškai suinteresuota V. B. tikrinimo rezultatais, o V. B. įgyti pranašumo prieš kitus asmenis.

Nors buvęs bendradarbis nepatenka į artimųjų asmenų, nurodytų minėto įstatymo 2 str. 5 d., ratą, tačiau jis, esant tam tikroms aplinkybėms gali patekti į kitų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, kategoriją (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 str. 1 d. 7 p.).

A. N. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 11 07 d. nutarimą palikti nepakeistą, nurodo, kad senaties terminas administracinei nuobaudai skirti suėjo 2014 12 12 d. 2014 12 18 d. susipažinimo su administracinio teisės pažeidimo byla metu teismo nutartis administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti nebuvo priimta, todėl, N. J. nuomone, laikytina, kad administracinė nuobauda jos atžvilgiu jau nebegali būti skiriama.

Atsiliepime atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde remiamasi apylinkės teisme neištirtais įrodymais: Patikrinimo aktu Nr. 14LTVM00000063392, Žmogiškųjų išteklių apskaitos informacinės sistemos PERSONALAS išrašu. Šie įrodymai muitinės departamento pateikiami tik kartu su apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nebuvo tiriami. Vadovaujantis ATPK 302⁵ str., apeliaciniame skunde gali būti nurodyti nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, bet ne papildomi įrodymai. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina tik priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantas (protokolą surašiusi institucija) neteisėtai į bylą pateikė naujus įrodymus, kurių nebuvo pateikęs nei su administracinio teisės pažeidimo protokolu, nei bylą nagrinėjant teisme, ir šie įrodymai teismo neturi būti nagrinėjami.

Apeliacinio skundo argumentai, kad N. J. asmeninis interesas V. B. atžvilgiu pasireiškė per ilgą bendrą tarnybos laikotarpį susiformavusiais asmeniniais ryšiais, pažintimis, noru išsaugoti gerus tarpusavio santykius, yra pagrįsti vien tik prielaidomis, apelianto vaizduote, bet ne konkrečiais byloje ištirtais įrodymais. Apeliantas tokių argumentų administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė. Nagrinėjant bylą, kurios posėdis buvo paskirtas 2 kartus, apeliantas nei viename jų nedalyvavo, paaiškinimų nepateikė, kartu su bylos medžiaga nepateikė jokių rašytinių įrodymų, garso ir vaizdo įrašų, pagrindžiančių artimą atsakovės bendravimą su V. B., nepateikė V. B. ar kitų bendradarbių paaiškinimų ar tarnybinių pranešimų, liudijančių artimus santykius. Tokiu būdu bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tik dabar apelianto skunde numatytus apelianto samprotavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

N. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014 06 11 d. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 7 p., nes ji, dirbdama Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste, pradėjo buvusio bendradarbio V. B. muitinį patikrinimą ir pagal gautą NAS nurodymą nukreipė jį į detalaus tikrinimo angarą bei šių aplinkybių nedeklaravo privačių interesų deklaracijoje, neinformavo apie tai savo posto vadovybės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas, netinkamai taikė bei aiškino įstatymo normas.

Iš N. J. parodymų, duotų apylinkės teisme, matyti, kad dirbdama Šalčininkų kelio poste ji gavo nurodymą iš NAS transporto priemonę nukreipti detaliam patikrinimui, tik automobiliui privažiavus pamatė, kad automobilį vairuoja jos buvęs bendradarbis. N. J. tik įgarsino numerių atpažinimo sistemos nurodymus bei pranešė pamainos viršininkui, kad V. B. automobilis buvo nukreiptas detaliam patikrinimui. Nei vienas iš pamainos darbuotojų V. B. automobilio netikrino. Su V. B. ji nebedirba nuo 2013 m. rugsėjo mėn., tarp jų buvo tik darbiniai santykiai, jokio asmeninio suinteresuotumo ji neturėjo.

Iš N. J. paaiškinimų matyti, kad ji tik vykdė NAS nurodymą ir V. B. pamatė tik automobiliui privažiavus. Minėtas NAS nurodymas buvo įvykdytas, todėl vien tai, kad N. J. pagal teisės aktus turėjo galimybę priimti priešingą sprendimą nei nurodo NAS, nereiškia, kad buvo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal darbo vietų aprašymus, N. J. turėjo dalyvauti ir atliekant detalų tikrinimą, t. y. lydėti V. B. vairuojamą automobilį muitiniam tikrinimui, nuolat stebėti V. B. ir jo vairuojamą transporto priemonę, apriboti pasišalinimo galimybes, tačiau duomenų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, byloje nėra, juolab, kad pati N. J. teismui tvirtino, kad ji V. B. tikrinimo neatliko. Tarnybinis pranešimas (b.l. 9-10) bei prie apeliacinio skundo pateiktas patikrinimo aktas (b.l. 93) šios aplinkybės taip pat nepaneigia.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, N. J. parodymus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad N. J. neturėjo jokio asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, galinčio turėti įtakos jos priimtiems sprendimams. Įrodymų, pagrindžiančių, kad N. J. su V. B. palaikė asmeninius santykius, byloje nėra, taip pat nėra ir duomenų, kad V. B. jai yra artimas asmuo. Vien aplinkybė, kad N. J. ir V. B. praeityje kartu dirbo, nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog yra asmeninis interesas V. B. atžvilgiu. Apeliacinio skundo argumentai, kad per ilgą bendrą tarnybos laikotarpį susiformavo asmeniniai ryšiai, teigiamas nusistatymas buvusio bendradarbio atžvilgiu, noras išsaugoti gerus tarpusavio santykius, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami, ir neleidžia daryti išvados, kad N. J. buvo asmeniškai suinteresuota V. B. tikrinimo rezultatais.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog N. J. nepadarė ATPK 202¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu pagrįstai nutraukė, remiantis ATPK 250 str. 1 p. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 11 07 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą N. J. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 11 07 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.