Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „City Service“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „City Service“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 str., 338 str.).

CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais. CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, jeigu atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus.

Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „City Service“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. M. 572,98 Lt skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.3-5). Ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovė ieškinyje prašė procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.

Pirmosios instancijos teismas išsiuntė ieškinio kopiją su priedais ir teismo pranešimu atsakovei ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad adresatas neatsiėmė (b.l.40). Remiantis Gyventojų registro tarnybos išrašu apie asmenį, teismas nustatė, kad atsakovė 2011-01-18 išvyko į Jungtinę Karalystę (b.l.41).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šias aplinkybes, sprendė, jog ieškinys neatitinka CPK numatytų reikalavimų. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. priėmė nutartį, kuria atmetė ieškovės AB „City Service“ prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei V. M. viešo paskelbimo būdu bei nustatė ieškovei AB „City Service“ 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusius santykius, kad tarp šalių nėra susiklostę sutartiniai santykiai, butų savininkų administratorius asmeniškai nepažįsta ir neturi apie namo gyventojus (tame tarpe ir atsakovę) jokios informacijos, išskyrus tą, kurią galima gauti iš viešųjų valstybės registrų (Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų). Taip pat ieškovė pažymėjo, kad paslaugos teikiamos ne savininkams, o butams, todėl tikslesnę informaciją apie butų savininkus ieškovas gali sužinoti tik kreipdamasis į teismą.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė jau pateikdama ieškinį, nurodė tik paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, t.y. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Gyventojų registro tarnybos išrašu apie asmenį nustatė, kad atsakovė 2011-01-18 išvyko į Jungtinę Karalystę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formuojama teismų praktika, jog teismas priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, teise nustatyti terminą ieškinio trūkumui – nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, pašalinti, turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, tai yra, pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga 4.2. punktas). Taip pat pažymėtina, kad esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms bei suinteresuotam asmeniui, neprašant paskirti kuratoriaus yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Be to, išimtinais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją (CPK 132 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, formuojamai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes pagal pateiktus byloje duomenis, ieškovė realios galimybės nustatyti ar sužinoti kitą atsakovės adresą bei buvimo vietą neturėjo, ji nebuvo žinoma ieškinio padavimo metu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.