- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-959-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė, – K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-22 nutarties, kuria atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir K. M. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2008-02-19 nutartimi K. M. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., padarymą taikyta priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
K. M. atžvilgiu priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė taikoma nuo 2007-04-04, t. y. jau penkerius su puse metų.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-08-24 nutartimi priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis K. M. pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2011-10-07 nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
2012-09-27 Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma K. M. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-22 nutartimi atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir K. M. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.
Šalies argumentai
Skundu K. M. prašo Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkinti ir pakeisti medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad su nutartimi nesutinka. Teismas neprieštaravo, kad jos psichinė būklė pagerėjusi, o pavojingumas sumažėjęs. Taigi iš esmės sutiko, kad teikimas yra pagrįstas ir jai nebereikalinga priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, kad ji gali būti pakeista į ambulatorinį stebėjimą. Mano, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo atmetimas reiškia tik vieną, kad ji visiškai nepagrįstai yra laikoma ligoninėje, visiškai nepagrįstai suvaržyta jos laisvė ir teisės. Teismas, atmesdamas teikimą, nurodė, kad motina ir brolis neatvyksta į teismo posėdį ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų ją prižiūrėti. Nori pabrėžti, kad ji yra pilnametė, veiksni, todėl gali savarankiškai gyventi , savarankiškai pati savimi pasirūpinti, o kaip veiksniam asmeniui jai joks rūpintojas ir negali būti paskirtas. Nurodo, kad kita vertus, ji nebūtų visai be priežiūros, nes jai pakeitus stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal psichikos sveikatos centro įstatus, centras tokiems kaip ji asmenims privalėtų vykdyti ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą kartu su socialinės globos ir rūpybos organizacijomis. Taigi ji tikisi, kad nebūtų palikta likimo valioje, nebent valstybinės įstaigos nevykdytų joms pavestų funkcijų. Nurodo, kad supranta, jog jai reikia tęsti gydymą, vartoti vaistus, ir tęsdama gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis lankysis pas gydytojus, vykdys jų nurodymus, vartos jų paskirtus vaistus. Todėl, mano, kad svarbiausia yra jos ir psichikos sveikatos centro santykiai ir bendradarbiavimas. Tuo tarpu teismas visai be reikalo sureikšmino jos tėvų neatvykimą. Tik jos ir psichikos sveikatos centro darbuotojų santykiai, o ne jos ir tėvų santykiai gali užtikrinti gydymo tęstinumą ir jos sveikatos stabilumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Rokiškio rajono psichiatrinės ligoninės teikimas K. M. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą atmestas teismui ištyrus bei motyvuotai įvertinus visą byloje esančią medžiagą, todėl tenkinti K. M. skundo nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
2012-09-20 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 404 nurodyta, kad K. M. diagnozuota organinė haliucinozė. Lengvas protinis atsilikimas. Mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Išvadoje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį K. M. elgesys formaliai teisingas, destruktyvaus elgesio, agresijos nestebėta. Ligonė linkusi į hipochondriją, primityviai siekianti dėmesio. Lankė reabilitacijos centrą. Aktyviai domėjosi savo ateitimi. Laike, vietoje orientuota. Kontaktą palaiko noriai, gana familiari, stokojanti distancijos. Mąstymas konkretus. Apibendrinimo lygis žemas. Emocijos labilios, primityvios. Nuotaika nebloga. Dėmesį sukaupia. Ateities planai gana realūs. Kritika formali. Gydytojų komisija konstatavo, kad K. M. psichikos būsena stabiliai pagerėjo. Klinikoje vyrauja dėmesio siekiantis elgesys, ligonė familiaroka, neišlaikanti socialiai priimtinos distancijos. Skyriuje be agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų. Mąstymas konkretus. Suvokimo sutrikimų ligonė neišsako. Ligos atžvilgiu ir įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu kritika formali. Ligonė palaiko ryšius su motina. Rekomenduoja keisti gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į priverstinį ambulatorinį gydymą.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.
Nors iš komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad K. M. psichikos būsena šiuo metu stabiliai pagerėjusi, tačiau teismui pateiktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados apie K. M. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą ir jos socialinio pavojingumo sumažėjimą tiek, kad jai stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis būtų galima nebetaikyti. Iš komisijos išvados matyti, jog nepaisant pozityvių aplinkybių, nėra konstatuota, kad K. M. socialinis pavojingumas būtų sumažėjęs. Iš smurto rizikos įvertinimo (metodika HCR – 20) matyti, kad K. M. smurto rizika yra vidutinė. Smurto rizikos įvertinime nurodyta, kad K. M. gyvenimo istorijoje nustatyti nestabilūs, konfliktiški, trumpalaikiai santykiai su partneriais, probleminis alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Smurto rizikos faktoriai taip pat gali būti susiję su vaikystėje patirtais sunkumais (tėvai išsiskyrę, motina asocialaus elgesio, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo atimtos motinystės teisės, pacientė gyveno globos namuose, internate, mokėsi sunkiai, taikyta spec. mokymo programa) bei užfiksuotais režimo pažeidimais. Rizikos valdymo duomenys rodo pakankamai realius ateities planus. Yra palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais, tačiau išlieka didelė destabilizatorių poveikio tikimybė. Smurto rizikos įvertinime nurodyta, kad smurto rizika gali didėti piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais ir susidūrus su stresogeniniais faktoriais. Komisijos išvadoje nurodyta, kad K. M. anksti pradėjo rūkyti, vartoti alkoholį, nuo 9 metų epizodiškai vartojo narkotikus – amfetaminą, kokainą. Nuo 9 ar 10 metų amžiaus pradėjo „nusišnekėti, važiavo stogas, mušdavo mamą“, dėl to gydėsi įvairiose ligoninėse. Po mokyklos baigimo gyveno tai pas brolį, tai pas motiną. Paskutiniu metu valkatavo Vilniuje. Taigi teismui pateiktieji duomenys leidžia daryti išvadą tik apie tam tikrą K. M. būklės pagerėjimą šiuo metu, kas nereiškia pasveikimo. O vien psichinės būklės pagerėjimas nėra jos socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis, kadangi iš pirmiau paminėtų aplinkybių matyti, kad K. M. nuo 9 ar 10 metų buvo gydoma įvairiose ligoninėse.
Pažymėtina ir tai, kad be reikiamos priežiūros ir gydymo išlieka tam tikras pavojus ne tik pačiam ligoniui, bet ir aplinkiniams. Bylos medžiagos duomenimis, K. M. palaiko ryšius su motina, tačiau, kaip ji pati nurodė teismo posėdyje, su mama ir broliu pradėjo bendrauti tik prieš 2-3 mėnesius. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra artimųjų ar kitų asmenų sutikimo K. M. priimti gyventi pas save ir ją prižiūrėti. Iš ligoninės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad kol kas nėra aiški tolimesnė K. M. gyvenamoji vieta, ji neturi kur išeiti. Ir pati K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nežino kur gyventų, galimai pas motiną ir brolį Medininkų kaime. Nuo Medininkų kaimo iki Kėdainių (kur K. M. galimai būtų suteiktas ambulatorinis gydymas) yra 14 km. Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. M. pakeitus režimą į ambulatorinį ir nesant tinkamos jos priežiūros, nebūtų užtikrintas vaistų vartojimas, iškiltų grėsmė, kad ji gali pradėti vartoti alkoholį, gyvendama savarankiškai galimai susidurtų su stresogeniniais faktoriais, o su tuo ir yra siejamas jos smurto rizikos padidėjimas. Taigi aptartų aplinkybių visuma pagrindžia K. M. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamojo medicinos pobūdžio priemonę. Priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad K. M. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas pagrįstai. Naikinti skundžiamą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-22 nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. M. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-22 nutartį.
Nutartis neskundžiama.