- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- 1A-430-318-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pociene (pirm.), Vladislavas Lencikas, Virginija Švediene
- Nukentėjusysis
- Ir
- Nuteistasis
- I. K., Vaiku
- Kategorijos
Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-430/2010 m.
1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.5.4.; 2.1.7.4.;
2010 m. balandžio 19 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,
teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisves atemimu 6 menesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisves atemimu 6 menesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisves atemimu 6 menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme I. K. paskirta laisves atemimas 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas 3 metams, ipareigojant ji per 2 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – 60 val. nemokamu darbu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos ar kitose valstybines ar nevalstybinese istaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlikti
Aprašomoji dalis
nustate:
I. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 14 d. apie 14.30 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, bute, esanciame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudave mažameciui sunui A. K., gim. 1996 m. (duomenys neskelbtini), kumšciu i ranka, peties sriti, tuo sukeldamas nukentejusiajam fizini skausma.
I. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 14 d. apie 14.30 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, bute, esanciame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudave mažameciui sunui A. K., gim. 1996 m. (duomenys neskelbtini), kumšciu i ranka, grasino jam fiziniu susidorojimu, sakydamas, jog „sulaužys šonkaulius“, tokiu budu sudare nukentejusiajam A. K. realu ir pakankama pagrinda bijoti, kad grasinimai bus ivykdyti.
I. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 23 d. apie 19.15 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, buto, esancio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje stumde mažameti sunu A. K., gim. 1996 m. (duomenys neskelbtini), užlauže jam rankas, po to pargriove nukentejusiji ant lovos ir, suemes už koju ir ranku, jas sukinejo, sugriebe už kaklo ir ji spaude, padarydamas nukentejusiajam kraujosruvas kaklo dešineje puseje, t.y. nežymiai sutrikde pastarojo sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis I. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendi ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Nuteistasis tvirtina, jog jam pareikšti kaltinimai yra išgalvoti, siekiant naudos, nes jau kuri laika tarp jo ir jo žmonos Ir. K. vyksta skyrybu procesas, tame tarpe ir turto dalybos. Ir. K. siekia jam priklausancio buto ir del šios priežasties nuteikineja sunu prieš ji. Teismas šiu aplinkybiu tinkamai neivertino ir nepagristai remesi vien tik nukentejusiuju bei liudytojos, kuri yra geriausia Ir. K. drauge, parodymais.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog 2009 m. sausio 14 d. prieš savo sunu A. K. smurto nenaudojo ir jam negrasino. Ta diena buvo namuose ir lauke iš mokyklos grižtancio sunaus. Pastarajam sugrižus, papraše parnešti užsakyta maista, taciau sunus atsisake. Tuomet jis liepe sunui eiti i savo kambari. Po kiek laiko pastebejo, jog A. K. namuose nera. Maždaug po valandos jis skambino sunui, taciau šis nekele ragelio. Tuomet paskambino žmonai, kuri patvirtino, jog sunus yra pas ja darbe. Veliau pas ji i svecius atejo draugas, su kuriuo I. K. šiek tiek išgere. Grižusi namo žmona inicijavo konflikta, kurio metu padare jam nežymu sveikatos sutrikdyma (2009-01-15 specialisto pažyma Nr. G198/09(01)), o noredama pridaryti jam nemalonumu, iškviete policija.
I. K. tvirtina, jog 2009-02-23 jis sunaus atžvilgiu smurto taip pat nenaudojo. Ta diena sunus grižo iš mokyklos ir pasake, jog ji nuskriaude vaikai, praše parodyti, kaip jam apsiginti. Jis sunui parode, bet viskas vyko žaidimo forma. Vakare žmonai grižus iš darbo, tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, todel ji vel iškviete policija.
I. K. atkreipia demesi, jog šiuo metu A. K. gyvena su juo, tuo tarpu Ir. K. gyvena atskirai ir su sunumi matosi tik retkarciais bei neprieštarauja, tam, kad pastarasis gyventu su, jos teigimu, smurtaujanciu tevu.
Apeliantas pažymi, jog jis jau nuo 2009 m. birželio 22 d. yra užsiregistraves darbo biržoje, anksciau visa laika dirbo, taciau šiuo metu del ekonomines krizes laikinai neranda darbo.
Teismo posedyje nuteistasis I. K. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.
Nukentejusioji Ir. K. praše nuteistojo I. K. apeliacini skunda atmesti.
Prokurore praše nuteistojo I. K. apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkes teismas ištyre baudžiamojoje byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai I. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes pastarasis sukele mažameciui nukentejusiajam fizini skausma ir nežymiai sutrikde jo sveikata.
Nors I. K. tvirtina, jog 2009 m. sausio 14 d. savo sunui A. K. kumšciu i peties sriti nesudave, o 2009 m. vasario 23 d. tik žaidimo forma rode vaikui, kaip apsiginti, šis jo aiškinimas prieštarauja byloje surinktu, teisiamajame posedyje ištirtu ir teismo nuosprendyje aptartu irodymu visetui.
Nukentejusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parode, jog 2009 m. sausio 14 d. apie 14.00 val. grižo iš mokyklos namo. Namuose buvo neblaivus tevas I. K., kuris pradejo kabinetis prie jo, liepe eiti i kavine parnešti užsakyto maisto. Nukentejusiajam atsisakius paklusti tevo reikalavimui, pastarasis supyko ir pasake, kad sulaužys šonkaulius ir viena karta kumšciu trenke i dešines rankos žasta. Nukentejusysis pradejo verkti, nes jam skaudejo.
Buvo ir dar vienas kartas, kai tevas jo atžvilgiu naudojo smurta. Tai buvo 2009 m. vasario menesi. Iš pradžiu viskas vyko žaidimo forma, bet paskui tevas supyko ir pradejo ji stumdyti, sukinejo rankas ir kojas, stipriai sueme už galines kaklo puses (b.l. 25-26, 32-33).
Netiketi šiais nukentejusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys, apylinkes teismas neturejo jokio pagrindo.
Visu pirma, nukentejusiojo A. K. parodymus patvirtino Ir. K., kuriai sunus iš karto po 2009 m. sausio 14 d. ivykio nurode tas pacias aplinkybes, o 2009 m. vasario 23 d. I. K. sunaus atžvilgiu smurtavo pastarosios akivaizdoje. Nukentejusioji paaiškino, jog 2009 m. sausio 14 d. apie 16 val. pas ja i darba atejes sunus A. K. papasakojo, jog apie 14 val. namuose neblaivus tevas eme prie jo kabinetis, liepe jam nueiti i kavine parnešti maisto. A. K. atsisakius tai daryti, tevas jam pasake, kad sulaužys šonkaulius ir viena karta sudave kumšciu i ranka (b.l. 17-18). 2009 m. vasario 23 d. apie 20 val. namuose buves neblaivus I. K. eme triukšmauti, kabinetis prie jos ir sunaus, keikesi necenzuriniais žodžiais. Po to jis eme stumdyti A. K., užlauže jam rankas. A. K. nugriuvus ant lovos, I. K., sueme sunui už koju, jas suko, buvo sugriebes pastarajam už kaklo ir ji spaude. Nuteistasis taip elgesi ir i ju namus atejus kaimynei A. J. – stumde A. K., užlauže jam rankas (b.l. 21-22, 101-102).
Liudytoja A. J. patvirtino, jog 2009 m. vasario 23 d. apie 20 val. I. K. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikes. Jis kabinejosi prie savo sunaus A. K., paemes pastarojo rankas, jas lauže (b.l. 39-40, 103).
Specialisto išvada Nr. G848/09(01) tvirtina, kad, apžiurejus nukentejusiji A. K. ir ištyrus jo medicininius dokumentus, pastarajam buvo nustatytos kraujosruvos kaklo dešineje. Šis sužalojimas galejo buti padarytas nukentejusiojo nurodytu laiku (2009 m. vasario 23 d.) ir budu, veikiant kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 37-38).
Taigi apylinkes teismo nuosprendyje ir kolegijos nutartyje aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad I. K., suduodamas mažameciui A. K., gim. 1996 m. (duomenys neskelbtini), kumšciu i peties sriti, sukele pastarajam fizini skausma. Be to I. K., stumdydamas A. K., suimdamas pastaraji už koju bei ranku ir jas sukinedamas bei sugriebdamas už kaklo ir ji spausdamas, nežymiai sutrikde mažamecio nukentejusiojo sveikata.
Nors I. K. tvirtina, jog šios baudžiamosios bylos priežastis yra ne jo padaryti nusikalstami veiksmai, bet ju šeimoje vykstantis skyrybu procesas, taciau ši aplinkybe, kaip ir tai, jog Ir. K. šiuo metu leidžia sunui buti kartu su tevu, nepaneigia nukentejusiuju A. K. ir Ir. K. parodymu bei juos patvirtinanciu objektyviu faktiniu bylos duomenu visumos. Juolab, kad, kaip nurode nukentejusioji, šiuo metu I. K. nepiktnaudžiauja alkoholiu, jo ir sunaus tarpusavio santykiai pasitaise.
Skirdamas nuteistajam I. K. bausmes už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pobudi ir pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, ir paskyre bausme, atitinkancia I. K. padarytu veiku pavojinguma ir šio nuteistojo asmenybe. Ivertines visas bylos aplinkybes teismas pagristai nusprende, jog paskirtos laisves atemimo bausmes tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmes atlikimo.
Nors nuteistasis tvirtina, jog 2009 m. sausio 14 diena iki 14.30 val. jis alkoholio nevartojo, taciau nukentejusysis A. K. nurode, jog I. K. abiem smurto panaudojimo atvejais buvo girtas. Byloje esantys alkotesterio duomenys, iš kuriu matyti, jog 2009 m. sausio 14 d. 22.26 val. I. K. buvo nustatytas 3,87 promiliu girtumas (b.l. 47), o 2009-02-23 20.32 val. – 3,36 promiliu girtumas (b.l. 55). Tam neprieštarauja nukentejusiuju A. K. bei Ir. K. bei liudytojos A. J. parodymai, jog tuo metu, kai buvo padarytos I. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, pastarasis piktnaudžiavo alkoholiu, o išgeres budavo agresyvus. Ivertines šias aplinkybes, apylinkes teismas pagristai konstatavo, jog I. K. nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., padare apsvaiges nuo alkoholio ir ši aplinkybe turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nuteistojo I. K. apeliacinio skundo argumentas, kad jis nepadare nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., pagristas.
Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybe už grasinima nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikata, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas. Pagal istatyma toks grasinimas turi buti realus, t. y. nukentejusysis pagal grasinimo išraiška ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai igyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo puse pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kuria kaltininkas naudoja prieš nukentejusiji, kad taip ji ibaugintu, atkeršytu ar pan. Grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikata subjektyviosios puses požymis – kalte pasireiškia tiesiogine tycia: kaltininkas supranta, kad grasinima nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata išsako taip, jog nukentejusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali buti ivykdyti, ir tokios nukentejusiojo busenos nori.
Kaip matyti iš faktiniu bylos duomenu, iki šio ivykio I. K. niekada negrasino savo sunui ir nebuvo padares jam kokiu nors sunkiu kuno sužalojimu. Ivykio metu nukentejusysis A. K. nepakluso savo tevui, kai šis liepe jam iš kavines parnešti užsakyta maista. Todel I. K. ištare jam inkriminuotus žodžius „sulaužysiu šonkaulius“. Kaip matyti iš nustatytu bylos aplinkybiu, šie kaltinamojo žodžiai buvo išsakyti ne siekiant ibauginti sunu, kad bus sunkiai sutrikdyta jo sveikata, bet siekiant priversti ji paklusti tevo reikalavimui atnešti užsakyta maista. A. K. nepaklusus ir po šiu žodžiu, I. K. jam tik viena karta sudave ranka i žasta, sukeldamas pastarajam fizini skausma. Šie kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis neturejo jokio ketinimo nei sunkiai sutrikdyti vaiko sveikata, nei itikinti pastaraji, kad gali toki sužalojima padaryti. Juolab, kad ir pats grasinimas sulaužyti šonkaulius nereiškia grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikata, nes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. isakymu Nr.V-298/158/A1-86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles tokio pobudžio sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymius.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog I. K. ir Ir. K. šeimoje del itemptu pastaruju tarpusavio santykiu pastoviai vykdavo konfliktai, apsižodžiavimai, kuriuose dalyvaudavo ne tik sutuoktiniai, bet ir ju sunus A. K.. Todel pirmiau minetas I. K. išsireiškimas vaikui nebuvo netiketas ir bauginantis. Tai, kad A. K. neturejo pagrindo vertinti tevo išsakytus žodžius kaip realu grasinima, t.y., kad pastarasis sulaužys jam šonkaulius, patvirtina ir paties vaiko tolesni veiksmai, t.y. jo nepaklusimas tevo reikalavimui parnešti maista.
Taigi visi šie faktiniai duomenys rodo, kad I. K. veiksmai, ištariant žodžius „sulaužysiu šonkaulius“, nustatytomis aplinkybemis nesudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., sudeties. Esant šioms aplinkybems, I. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinamas kaip nepadares veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Del to keistina I. K. paskirta galutine subendrinta bausme, bendrinant bausmes už du padarytus nusikaltimus, trumpintinas paskirtos bausmes vykdymo atidejimo terminas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 328 str. 2 p., 329 str. 1 p.,
nusprende:
Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendi pakeisti:
1. Panaikinti nuosprendžio dali, kuria I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir jam paskirta bausme. I. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., I. K. už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme nustatyti laisves atemima 7 menesiams.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu pritaikyto paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimo termina sutrumpinti iki 1 metu 6 menesiu.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.