Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „K.“ pagalbiniu darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2024-10-28 apie 15 val. Kretingos rajone, Daubėnų kaime, kelio Kretinga-Skuodas 11-ajame kilometre (10,1 km) S. B. vairavo automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – alkotesteriu „Drager Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0153 2024-10-28 15.14 val. jam nustatytas 2,25 ‰ (promilių), o 2024-10-28 15.36 val. – 2,13 ‰ (promilių) neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad darbe Klaipėdoje jam pradėjo skaudėti galvą, todėl šiek tiek išgėręs apie 12 val. automobiliu „VW Caddy“, kuris priklauso įmonei „A.“ ir kurį jis naudoja vykti į darbą, išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Pakeliui važiuodamas nusipirko 0,5 l butelį degtinės ir už Kretingos, važiuojant link Darbėnų, prie kapinių jį išgėrė (nepilną butelį). Pavaikščiojus ir šiek tiek pabuvus galvos skausmas praėjo, todėl nesijausdamas girtas sėdo prie vairo ir važiavo toliau. Važiuojant ties Daubėnų sodais į kelią išbėgo stirna ir, nenorėdamas susidurti, jis pasuko į griovį. Po kokių 10-15 min. atvyko policijos pareigūnai. Savo poelgį vertina labai blogai, neranda atsakymo, kodėl taip pasielgė. Automobilio vertė galėtų būti iki 500 Eur, nes automobilis labai „nuvarytas“, neveikia vienas cilindras. Jo šeimą sudaro keturi asmenys – jis, sugyventinė ir du nepilnamečiai sūnūs. Šeimos finansinė padėtis sunki, jis uždirba apie 1 000 Eur, sugyventinė niekur nedirba, turto neturi, gyvena brolio name, turi įsipareigojimų kreditoriui, kas mėnesį moka po 118 Eur. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo sugyventinę R. Š., su kuria kartu gyvena jau 17 metų.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti R. Š. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, kartu gyvena jau 17 metų, augina du vaikus. Supranta, kokia yra laidavimo esmė ir mano, jog būtų tinkama laiduotoja savo sugyventiniui. Jų santykiai labai geri, jie vienas kitu pasitiki, todėl ji gali rodyti teigiamą pavyzdį. Sugyventinis visada jos klauso, jie visada kartu kalbasi ir kartu priima sprendimus, todėl mano, jog galėtų daryti jam teigiamą įtaką. Sugyventinį apibūdina kaip ramų, atsakingą, sąžiningą, lėto būdo žmogų. Anksčiau jis niekada nėra taip pasielgęs. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, jo poelgį vertina labai blogai, labai dėl to pyko, nes tai atsilieps ne tik jam, bet ir visai šeimai. Ji nėra teista, administracine tvarka nebausta. Šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Kadangi gyvena kaime, sunku važinėtis į darbą. Šeimos finansinė padėtis labai sunki, šeima gyvena tik iš vyro pajamų, kurios siekia 1 000 Eur. Užstatą sumokėti būtų labai sunku.

Kaltinamajam S. B. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2024-10-28 apie 14 val. 18 min. policijai pranešta apie keliu nuo Klaipėdos link Kretingalės važiuojantį ir po kelią vinguriuojantį automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sureagavę į pranešimą pareigūnai automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado kelio Kretinga-Skuodas 11-ajame kilometre (10,1 km) nuvažiavusį nuo kelio sankasos. Vairuotojui S. B. nustatytas vidutinis girtumas. S. B. pripažino, kad degtinę gėrė 2024-10-28 ryte apie 10 val., o apie 14 val. UAB „A.“ automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo namo (b. l. 1, 25).

Neblaivumo nustatymo akto ir patikrinimo alkotesteriu duomenimis nustatyta, kad S. B. alkotesteriu „Drager Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0153 2024-10-28 15.14 val. nustatytas 2,25 ‰ (promilių), 2024-10-28 15.36 val. – 2.13 ‰ (promilių) neblaivumas (b. l. 76-77). Alkotesterio patikra atlikta 2024-07-18, galioja iki 2025-01-15 (b. l. 78). Tikrinimo metu buvo jaučiamas tikrinamajam iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tikrinamasis kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti (b. l. 79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. T. parodė, kad S. B. dirba pagalbiniu darbininku UAB „K.“, ši bendrovė, kaip ir UAB „A.“, priklauso J. M.. Automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „A.“, buvo duotas S. B. važiuoti iš namų (duomenys neskelbtini) į darbą Klaipėdoje, automobilį S. B. buvo leidžiama laikyti namie. Kad S. B. šį automobilį vairavo neblaivus sužinojo 2024-10-29, apie tai pranešė pats S. B. (b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2003-2006 m. gamybos periodo (2004 m.) automobilių „VW Caddy Kombi 2,0 SDI“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 050 Eur (b. l. 38). UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM 2024-10-31 duomenimis buvo 423 Eur (b. l. 124-152).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. B. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sutinka su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis apie jo neblaivumą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. B. 2024-10-28 apie 15 val. Kretingos rajone, Daubėnų kaime, kelio Kretinga-Skuodas 11-ajame kilometre (10,1 km), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Kaltinamojo sugyventinė R. Š. pateikė prašymą atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. B. ir jo gynėjas prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė taip pat prašė taikyti laidavimo institutą ir atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo sugyventinė R. Š. sutinka būti S. B. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu R. Š. nurodė, kad su sugyventiniu sutaria gerai, kartu su juo gyvena jau 17 metų, augina du vaikus. Teigė, kad kartu su sugyventiniu sprendžia įvairius klausimus, todėl mano, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką. R. Š. neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 104-105). Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad R. Š. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis S. B. neteistas, padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirba, teismo posėdžio metu apklausta jo sugyventinė kaltinamąjį charakterizavo teigiamai. Darbėnų seniūnija ir darbdavys kaltinamąjį taip pat charakterizuoja teigiamai (b. l 100-101). Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis S. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.

Civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant S. B. laiduotojos R. Š. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo S. B. ir jo sugyventinės R. Š. pateiktus paaiškinimus apie jų šeimos turtinę padėtį, t. y. keturių asmenų šeimą išlaiko tik S. B., kuris gauna apie 1 000 Eur darbo užmokestį, jokio vertingesnio turto šeima neturi, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, darytina išvada, jog laidavimo paskyrimas su užstatu gali būti neproporcingai sunki finansinė našta laiduotojai. Atsižvelgiant į tai, laidavimas paskirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nustatomas laidavimo terminas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes bus pakankamas laidavimo instituto tikslams pasiekti ir neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl jam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į tai, kad S. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę, šia teise jis naudojosi šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis automobilį vairavo iš Klaipėdos į Kretingos rajoną, pagal gautą pranešimą automobilis pastebėtas pavojingai manevruojantis po kelią, o atvykus policijos pareigūnams rastas nuvažiavęs nuo kelio sankasos. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymėtina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių atsiradimo.

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į kitas S. B. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, pripažino padaręs nusikaltimą), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2024-10-30. Teismo nuomone, tokio uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad S. B. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju S. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas UAB „A.“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog perleisdama turtą kaltininkui, UAB „A.“ administracija žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, taip pat nenustatyta kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo S. B. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2003-2006 m. gamybos periodo (2004 m.) automobilių „VW Caddy Komi 2,0 SDI“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 050 Eur. Kaltinamasis teisme pateikė jo užsakymu UAB „Pajūrio autorika“ parengtą vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM 2024-10-31 duomenimis buvo 423 Eur. Iš byloje esančio įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį ant jo jokių akivaizdžių sugadinimų nebuvo matyti. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, jog nuvažiavus nuo kelio automobilis buvo iš esmės apgadintas ir tai galėjo turėti reikšmingos įtakos jo vertei. Įvertinus tai, kad VšĮ „Emprekis“ duomenys atspindi tik vidutinę tokių transportų priemonių kainą Lietuvoje, o UAB „Pajūrio autorika“ atliktas vertinimas buvo individualus, įvertinant šioje byloje konfiskuotiną turtą pagal jo individualias savybes, darytina išvada, jog būtent individualaus vertinimo metu nustatyta automobilio rinkos vertė geriau atspindi jo tikrąją rinkos vertę. Be to, visos abejonės dėl transporto priemonės vertės šiuo atveju vertinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina 423 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nors posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė išdėstyti transporto priemonės vertės sumokėjimą 2 mėnesių terminui, tačiau nei BK, nei BPK nuostatos nenumato galimybės atidėti ar išdėstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, todėl kaltinamojo gynėjo prašymas netenkinamas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinių ieškinių nepareikšta, duomenų apie proceso išlaidas nėra.

Kompaktinis diskas, kuris pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. Š. atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti S. B., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių (vienerių metų šešių mėnesių) terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 30 d.

Išieškoti iš S. B. transporto priemonės „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 423 Eur.

Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismui.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.