Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. J., dalyvaujant tretiesiems asmenims: G. J. ir A. K., dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės palaikė ieškinį, jame išdėstytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad trečiajam asmeniui G. J. 2012 m. kovo 6 d. sukako 18 metų ir ji tapo pilnamete, todėl atsisako savo reikalavimo rūpintoją A. K. paskirti gaunamų lėšų administratore uzufrukto teise.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jai yra įteiktas, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė.

Teismo posėdžio metu tretieji asmenys palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Pilnamete tapusi G. J. teisme paaiškino, kad su motina ji bendrauja, tačiau motina jos materialiai neparemia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės dukra (b.l.4). Atsakovės santuoka nutraukta 1999-03-30 (b.l. 7). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010-10-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l.6). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010-12-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. J. nuo 2010 metu rugsėjo 17 dienos nustatyta laikinoji rūpyba, o jos rūpintoja paskirta A. K. (b.l. 5). Sodros duomenimis atsakovė nuo 2010-07-01 yra registravusi L. J. individualią įmonę, tačiau socialinio draudimo įmokų nemoka (b.l. 47-48). 2012-04-11 VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (b.l. 42-45). 2012-04-11 VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu transporto priemonių nėra įregistruota (b.l.46).

Vadovaujantis LR Konstitucijos 38 str., LR CK 3.192 str., tėvai privalo iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Įstatymuose yra įtvirtinta imperatyvi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo šios pareigos negalioja. Įstatymai nustato, kad jei vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo savo pareigos išlaikyti vaikus, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų, vaiko rūpintojo (globėjo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

Teisė gauti išlaikymą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį yra G. J., todėl materialine teisine prasme ji laikytina ieškove, kadangi bylos nagrinėjimo metu ji tapo pilnametė ir jos veiksnumas nėra apribotas, tai ji kaip veiksnus pilnametis asmuo, savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo išieškojimo iš savo motinos, nevykdžiusios šio pareigos.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Jos terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 str. 4 d.).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt per mėnesį (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).

Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovės turtinę padėtį vertinamas ne tik jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Atsakovė ne tik nevykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus,turinčius reikšmės bylai dėl jos turtinės padėties, tokiu būdu ignoruodama išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimą, todėl neturint duomenų apie atsakovės neįgalumą, teismo surinktų įrodymų pagrindu, laikytina, kad jos turtinė padėtis sudaro pagrindą teikti prašomo dydžio išlaikymą, kuris orientuotas ir pagrįstas dukros minimalių poreikių tenkinimo dydžiu, o duomenų, jog reikalaujamo išlaikymo atsakovė negali teikti, nėra, daugiau išlaikytinių neturi, vaikas su ja negyvena.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos. Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad G. J. bylos nagrinėjimo metu, tai yra 2012-03-06, tapo pilnametė, todėl teisė į išlaikymą jai pasibaigė, atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindą priteisti tik išlaikymo įsiskolinimą. Teismas priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškovės pilnametystės, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str. III knygos komentaras, 382 psl.). Todėl išlaikymas mokamas po 400 Lt periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio iki 2012 metų kovo mėnesio 6 dienos, priteisiant 6880 Lt išlaikymo įsiskolinimą (400 Lt x 17 mėn. 6 dienas).

Įvertinus atsakovės finansines galimybes (ji nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, nėra užsiregistravusi darbo biržoje) bei į tai, kad atsakovė ilgą laiką nevykdė savo konstitucinės pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl esant žymiam išlaikymo įsiskolinimui yra įstatyme nustatytas pagrindas nustatyti atsakovei priklausančiam turtui priverstinę hipoteką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), minėtam turtui nustatoma priverstinė hipoteka, teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo įvykdymo užtikrinimui. Pagal 2012-04-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nustatyta, kad minėtam nekilnojamajam daiktui yra įregistruoti ir kiti apribojimai, tai yra antstolių N. L. bei V. M. areštai, taigi, įvertinus šią aplinkybę, nelaikytina, kad daikto, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, vertė yra iš esmės didesnė už hipoteka apsaugomo reikalavimo sumą.

Išaiškinti G. J., kad dėl priverstinės hipotekos įregistravimo hipotekos registre, ji turi kreiptis į registro tvarkytoją Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka.

Iš atsakovės į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą – 206 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str., bei 21 Lt pašto išlaidų, iš viso 227 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98 straipsniais, 183, 185, 259-265, 268, 269,270, 279, 282, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 6880 Lt – šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų.

Užtikrinant priteisto išlaikymo įsiskolinimo (6880 Lt) įvykdymą taikyti priverstinę hipoteką L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 227 Lt (du šimtus dvidešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopijas nusiųsti Hipotekos registrui bei Nekilnojamojo turto registrui.

Išaiškinti G. J., kad, įsiteisėjus sprendimui, dėl priverstinės hipotekos įregistravimo hipotekos registre, ji turi kreiptis į registro tvarkytoją Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka.