Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Kaltinamoji O. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Teigė, kad sėdėjo ir valgė virtuvėje. Jis paprašė aprengti D. ir pakviesti jį su juo valgyti. Ji D. pasakė „padėk planšetę ir einam D. valgyti“, tačiau supyko, trenkė į šoną kompiuterį ir nėjo su ja rengtis. Tada ji nuėjo į virtuvę, o tėvas atėjo ir aprengė vaiką ir nusivedė jį kartu valgyti. Po to kai vaikas nėjo su ja valgyti, ji nuėjo į savo kambarį ir viskas. Teigė, kad jis su D. sutaria gerai. Nurodė, kad 2016 m kovo 19 d. mėlynės, paraudimo pas D. nebuvo, kad tėvas nuvedė D. pas motiną ir tik paskui pas jį atsirado mėlynė. Nurodė, kad D. brolis L. išėjo ankščiau, todėl jis nieko nematė ir negirdėjo. Teigė, kad apie tą įvykį galėtų papasakoti tik tėvas ir D., nes tuo metu tik ji ir jie buvo namuose. Nurodė, kad kai D. ikiteisminio tyrimo apklausos metu pradėjo verkti ir jo paklausė „ko verki?“, jis atsakė, kad jam gėda prieš močiutę, kad jam mama liepė taip sakyti. Teigė, kad tėvas atėjęs aprengė D., jie kartu pavalgė ir tada tėvas jį nuvedė motinai. Kol jie valgė ir rengėsi ji buvo savo kambaryje. Nurodė, kad tą rytą D. neverkė, tik buvo supykęs, kadangi ji paėmė kompiuterį. Kai D. neklausė, nesirengė ir nėjo valgyti, ji paėmė kompiuterį ir numetė ant lovos. Mano, kad D. sakė, kad ji jam trenkė, nes jis motinos taip primokintas, nes ji žadėjo nupirkti žaislų ir sakė, kad sakyk, kad močiutė trenkė. O D. motina jam taip liepė sakyti, kadangi ji su ja nesutaria. Teigė, kad ir anksčiau ji prieš anūkus smurto niekada nenaudojo. Nurodė, kad D. kraujosruva ant veido galėjo atsirasti susipešus su Luku, kadangi su juo jis pastoviai mušdavosi dėl žaislų, be to jam galėjo ir pati mama suduoti, nes N. M. ankščiau laidu mušė L., tai pamatė vaikų teisių specialistė ir nuvežė vaiką į vaikų namus. Teigė, kad motina smurtavo prieš vaikus ne pirmą kartą, todėl ji ir šiuo atveju galėjo suduoti. Nurodė, kad D. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, o mama nemoka vaikui išlaikymo. Teigė, kad ji su D. nekonfliktavo ir tikrai jam nesudavė.

Specialistė A. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino byloje duotą išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu O. M. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju laikino psichikos sutrikimo paūmėjimo metu O. M. pasireiškia psichozinė simptomatika, lydima neadekvataus elgesio, socialinio elgesio normų nepaisymo, dėl ko dažniausiai ji patenka į stacionarą, tai yra psichiatrijos ligonines. Dažniausiai dėl to kreipiasi artimieji ir ją tuomet paguldo į ligoninę. Teigė, kad psichikos sutrikimo paūmėjimo atveju elgesys dažnai yra neprognozuojamas ir gali būti įvairus. Pažymėjo, kad medicininėje dokumentacijoje pateikta, kad jau nuo 2012 metų O. M. ambulatoriškai lankėsi poliklinikoje pas apylinkės psichiatrą ir aprašoma tokia psichikos būsena, kaip nepakankama afektų kontrolė, galimi emociniai proveržiai, emocinė agresija net ir nesant psichikos sutrikimo paūmėjimo. Taigi, medicininėje dokumentacijoje aprašoma, kad toks O. M. elgesys galimas ir nesant paūmėjimo. Ji rekomenduotų kaltinamajai, jei būtų pripažinta kalta, taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu nėra duomenų, kad jos psichikos būsena neleistų jai dalyvauti teismo posėdyje, tačiau paūmėjimo atveju, ji negalėtų būti pilnaverte proceso dalyve. Teigė, kad O. M. skirti papildomą ekspertizę dėl dabartinės būsenos įvertinimo šiuo atveju nebūtų tikslinga. Teigė, kad nurodyta O. M. būsena nusikalstamos veikos padarymo metu atitinka riboto pakaltinamumo sąvoką. Pažymėjo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu O. M. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų nustatyta įvertinus visą ekspertizei pateiktą medžiagą, bei medicininės dokumentacijos dokumentus, kuriuose atsispindėjo nevisiškai pasiekta psichikos sutrikimo remisija, tai yra psichikos būsena nebuvo pakankamai stabili, dėl tuometinės psichikos būsenos ji negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, kas atitinka riboto pakaltinamumo formuluotę.

Liudytoja N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo 2016 metų kovo mėnuo. Tą dieną L. ir D. svečiavosi pas D. tėtį. Kai jie grįžo, ji pamatė D. ant veido, prie akies, kairėje pusėje, mėlynę. Kai paklausė pirmą kartą „kas buvo?“, jis nepasakė, o paklausus dar kartą, pasakė, kad močiutė jam trenkė. Paprašius pasakoti, jis pasakė, kad močiutė jam trenkė planšetiniu kompiuteriu, kadangi jis nėjo valgyti sriubos. Teigė, kad tai matė ir kitas vaikas L.. Nurodė, kad kitą dieną jie nuėjo į polikliniką pas gydytoją Z. B., jis pamatė tą patį dėl vaiko akies, dar rado galvoje guziuką. D. pasakė daktarui tą patį - kad močiutė trenkė planšetiniu kompiuteriu, nes jis nėjo valgyti sriubos. Teigė, kad kai ji klausė D. apie mėlynę girdėjo mama, dėdė R., teta I., močiutė, diedukas J., pusseserės vyras ir pusseserė. Nurodė, kad visi matė mėlynę prie akies ir girdėjo, kad D. pasakė, kad jam trenkė močiutė. Teigė, kad L. pirmas grįžo namo, apie 14-15 val., o D. apie 17 val. Pažymėjo, kad su O. M. ji nesutaria, tačiau dėl ko nesutaria nežino. Su buvusiu vyru taip pat nelabai sutaria, kadangi ankščiau jis jai melagingai kviesdavo policiją, ją persekiodavo. Paaiškino, jog vaikai globos namuose atsirado todėl, kad vaikai susimušė ir ji juos skirdama didžiausiąjį vaiką užkabino, todėl Vaikų teisės buvo nustatę, kad ji smurtauja prieš vaikus. Vaikai globos namuose buvo nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio, tačiau L. ji atsiėmė prieš mėnesį, dabar jis gyvena su ja, o D. dabar nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta su tėčiu, tačiau D. nenori gyventi pas tėtį dėl močiutės. Nurodė, kad grįžusi iš ligoninės močiutė sakė D. „ok tu velnio skūra“, todėl D. išsigando, o tėtis aprėkė močiutę ir uždarė į kambarį. Teigė, kad jai vaikas sakė, kad jam tėtis liepė sakyti, kad močiutė su juo žaidė su planšete. Be to, tėvas vaikui sakė, kad jei jis jai kažką pasakys, tai jis jo (vaiko) pas ją (mamą) nebeatveš ir nieko nebepirks. Teigė, kad teismo yra nustatyta bendravimo tvarka, bet jis jos nesilaiko. Nors tėvas sudaręs sąlygas, kad ji vaiką galėtų lankyti pas juos bute, bet ji ten neis, nes ją ankščiau ten buvo jau užsipuolę. Išlaikymas yra priteistas iš jos, bet dabar ji neturi pajamų. Teigė, kad D. pats ar žaisdamas su vaikais užsigauti akies tikrai negalėjo, nes jis pats kelis kartus sakė, kad močiutė jam trenkė. Nurodė, kad iš karto D. grįžus iš tėvo, ji nematė mėlynės, mėlynę pamatė gal po pusvalandžio. Nurodė, kad L. sakė, kad po to, kai D. sudavė, jis verkė, bet prie jo niekas nepriėjo. Teigė, kad L. grįžo ankščiau namo, nes jis išsigando pamatęs kivirčus. Tas kivirčas ir įvyko apie 14-15 val. Kodėl D. grįžo apie 17 valandą ji nežino. Nurodė, kad D. anksčiau yra sakęs, kad močiutė bardavosi, trankė duris. Teigė, kad O. M. su visais konfliktiška. Teigė, kad jos mama pirma pastebėjo mėlynę, o tada ir ji pamatė. Teigė, jog ji patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Nurodė, kad L. grįžęs pasakė, kad ten kivirčas vyksta, kad jis pabėgo, kad močiutė trenkė D., kad D. verkė. Nurodė, kad D. labai fainas vaikas, bendraujantis, mėgsta piešti, draugiškas, atsargus. D. gyvenamoji vieta nustatyta pas tėvą dėl to, kad tėvas pasinaudojo tuo, kad vaikas laikinai buvo globos namuose. Vaikai ten buvo todėl, kad beskirdama vaikus ji trenkė netyčia L. ir už tai buvo nuteista. Teigė, kad po to kai D. jai viską papasakojo, tą patį vakarą skambino R., paklausė kas atsitiko, o jis atsakė, kad ji nusišneka.

Liudytoja Ž. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta, jų santykiai nekokie, nes ji buvo jos sumušta, kadangi O. M. agresyvi. Gal 2014 metais ji kreipėsi privataus kaltinimo tvarka dėl O. M. veiksmų ir teismas ją pripažino kalta, priteisė padarytą žalą. Teigė, kad tai buvo 2016 metais per Juozapines. Ji pastebėjo paraudimą. Dar namuose buvo jos tėvai, brolienė, brolis, dukra. Teigė, kad kai D. grįžo iš močiutės, ji pastebėjo mėlynę ir paklausė „kas čia po akimi, gal vaikai darželyje užgavo?“, o vaikas atsakė, kad močiutė. Paaiškino, kad D. pasakė, kad jis nėjo valgyti ir močiutė trenkė jam su planšete per galvą. Teigė, kad kai D. pradėjo klausinėti, tada ir L. pradėjo pasakoti ir sakyti, kad ir jis matė, kad močiutė D. mušė, kad D. sudavė, jis išsigando, verkė. Teigė, jog ji pati mėlynę matė ir girdėjo kaip D. sakė, kad močiutė jam trenkė, kadangi jis nėjo valgyti. Nurodė, kad vaikai grįžo po pietų ir apie 19 valandą susėdus prie stalo pamatė mėlynę. Grįžę vaikai iki susėdant valgyti buvo namuose, kartu žaidė. Iš karto vaikams grįžus jie nieko nepasakojo, gal buvo užsimiršę. D. su L. tą vakarą lyg ir nebuvo susipykę. Teigė, kad N. nemušė D. tą dieną. Nurodė, kad globos namuose vaikai atsirado, kadangi vaikai susikivirčijo ir N. sudavė prailgintuvu vyresniam vaikui, bet tai buvo vienintelis toks smurto atvejis. Vaikai įvykio dieną nebuvo susipykę, tik kartu žaidė.

Liudytojas V. P. parodė, kad D. M. ir L. T. vaikų namuose atsirado nes buvo incidentas dėl L. T.. Vaikas patyrė smurtą, buvo byla, teko jį atstovauti teisme. Kai D. ir L. gyveno vaikų namuose tarp jų santykiai buvo normalūs. L. yra gerokai vyresnis, broliškai jie elgėsi vienas su kitu. D. tėtis rodė iniciatyvą, kad jis gyventų su juo, buvo susitvarkęs svečiavimąsi, gavęs iš vaikų teisių tarnybos leidimą ir savaitgaliais stengdavosi vaiką pasiimti. Tą patį svečiavimosi leidimą buvo gavusi ir močiutė Ž. M., ir R. brolis R. M.. Vaikas nuspręsdavo ir pasirinkdavo pas ką svečiuotis savaitgaliais ir mes nuveždavome į (duomenys neskelbtini). Kai galėdavo tėtis, tai labiausiai pas jį norėjo svečiuotis, o kai negalėdavo, tada pas dėdę. Kai grįždavo iš tėčio D. niekuo nesiskųsdavo, nesakė, kad su juo blogai elgiasi. Nurodė, kad jis girdėjo tarp brolių pokalbį, kur vyresnis brolis išsireiškė, kad tėtis įtakoja sakyti tai, kas turbūt tėčiui, palanku, nes neveš į Prancūziją. L. sakė, kad tau palanku taip sakyti, kadangi galėsi pasisvečiuoti pas tėtį Prancūzijoje, kur jis dirbo. Pažymėjo, kad L. gal ir iš pavydo galėjo taip kalbėti, kadangi jis auga be tėčio, vaikai tarpusavyje pakonkuruodavo. Nurodė, kad su D. tėčiu tekdavo jam dažnai bendrauti, atrodė, kad jis rūpinasi vaiku. Neigiamų atsiliepimų apie R. mamą nėra girdėjęs.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis yra kaltinamosios O. M. sūnus. Sutinka duoti parodymus. Teigė, tos dienos popietę jis, jo mama ir jo sūnus D. buvo namuose. Jis pakvietė vaiką valgyti ir pats nuėjo į virtuvę, o jo mama buvo savo kambaryje. Vaikas kambaryje žaidė planšete, nėjo valgyti, nors sakė, kad ateis. Tai buvo po pietų, gal apie 15 val. Prieš tai dar pas juos buvo D. brolis L., bet jis išėjo su draugais į kiemą ankščiau nei jis D. kvietė valgyti. Teigė, kad jis mamos paprašė, kad pakviestų D. į virtuvę valgyti, tačiau mama atėjusi pasakė, kad D. neina. Tuomet jis mamai pasakė, kad nuneštų jam į kambarį valgyti. Mama nunešė, bet jis nevalgė. Tada ji atnešė maistą atgal, pasakė, kad nevalgo ir nuėjo į savo kambarį. Nurodė, kad vėliau, kai jis pavalgęs grįžo į kambarį, vaikas žaidė, o gal apie 17 val., jis D. nuvedė pas motiną. Po poros valandų paskambino Neringa ir pasakė, kad pas vaiką rado mėlynę, kurią nufotografavo ir perdavė policijai. Ji sakė, kad ji taip nepaliks ir kad vaikas sakė, kad jį sumušė jo mama. Teigė, kad gal tai brolis uždavė D. ir atsirado mėlynė ant veido, kadangi jie pastoviai pešasi tarpusavyje. Nurodė, kad jis D. jokio sumušimo ant veido nepastebėjo, o Neringa taip sako, kadangi ji su jo mama nesutaria ir ji rado progą apkaltinti jo mamą. Teigė, kad jis su N. nebendrauja, tarp jų santykiai nėra draugiški. Nurodė, kad ji apkaltino mamą, o ne jį, kadangi jį ne taip paprasta apkaltinti tokiais dalykais. Nurodė, kad kai jis nuėjo į kambarį, D. žaidė ant lovos planšete, todėl jis būtų pamatęs, kad vaikas nusiminęs ir vaikas būtų pasakęs, jei jam kas nors būtų nutikę. Teigė, kad nors jo mama serga, pastaruoju metu mama agresyviai nesielgia. Teigė, kad anksčiau jai būdavo paūmėjimų dėl to, kad ne ji laiku nesusileisdavo vaistų. Paūmėjimo metu ji pasidarydavo aktyvi, prisimindavo nuoskaudas, kažkada, labai senai, būdavo padidėjusi agresija. Dabar, kadangi mama gydosi, vartoja vaistus, agresijos jos elgesyje jis nepastebi. Teigė, kad L. pas juos dažnai ateidavo ir vaikai nesipešdavo, jo abu klausydavo. Tačiau nurodė, kad D. L. bijojo, nes jis buvo viršesnis, naglesnis, turėjo vyresnių draugų. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra tikslesni, nes jis tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Nurodė, kad jis D. sakė, kad jei jis nepasakys tiesos teisme, nevažiuos ilgai į Prancūziją. Teigė, kad D. jam sakė, kad močiutė jo nemušė. O po apklausos D. jam sakė, kad mama taip liepė sakyti. Teigė, kad jam nekilo minties paklausti vaiko iš kur pas jį atsirado mėlyne.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai D. pateko į globos namus, jie susitvarkė dokumentus, kad vaikas pas juos galėtų svečiuotis. O. M. visada reikšdavo norą su D. susitikti, ji ateidavo pas juos. Atėjusi ji tik sėdėdavo ir stebėdavo kas vyksta, tačiau nebendraudavo su vaikais. Teigė, kad žino, jog O. M. yra diagnozuota liga, jai būdavo ligos paūmėjimai, tada ji pradėdavo daug kalbėti, tačiau ji niekad nėra pakėlusi rankos prieš vaikus. Teigė, kad su D. apie įvykį kalbėjo, kai jį pasiėmė svečiuotis. Su dukra ir D. išėję pasivaikščioti, jie sutiko Ž.. Ji nustebo, kad D. ji vedasi. Ji paklausė, ar močiutė lanko D. ir D. pasakė „žėk, kad vėl močiutė tavęs neprimuštų“. Kai jie parėjo namo ji paklausė D., ar močiutė jį mušė. Jis pasakė, kad močiutė su planšete trenkė į galvą. Daugiau ji jo nieko neklausinėjo. Kitą savaitę, kai pasiėmė savaitgaliui D., buvo atėjusi O. M.. Jai išėjus ji vėl D. paklausė, ar jį mušė močiutė. Tada jis atsakė, kad močiutė jo nemušė. Vieną kartą jis sakė, kad mušė, o kitą kartą, kad nemušė.

Liudytoja I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. M. pažįsta, kadangi jis yra vyro sesers dukros vaikas, jie yra giminaičiai. Kaltinamosios nepažįsta. Nurodė, kad kada tiksliai tai įvyko neatsimena, tačiau atsimena, kad buvo pas vyro tėvus, kai R. M. atvedė D. M. pas senelius. Ji pamatė, kad pas berniuką yra lyg ant kairės pusės nubrozdinimas ir paklausė jo kas atsitiko. Vaikas pasakė, kad močiutė su planšete jam sutrenkė, kadangi jis nevalgė sriubos. Po to tai ir kitas vaikas L. tai patvirtino pasakęs, kad D. nevalgė sriubos ir močiutė jam trenkė. Teigė, kad D. grįžęs niekuo nesiskundė, atėjo į kambarį ir tik kai jis atsisėjo prie stalo ji pastebėjo sumušimą. Neprisimena, kiek kartų sakė, kad jam močiutė sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Nurodė, kad buto duris atidarė gal senelis, gal močiutė. Jai atrodo, kad L. ir D. kartu atėjo, R. M. kiek atsimena atvedė abu vaikus. Vaikai grįžę iš karto atėjo į kambarį, kuriame jie sėdėjome ir prie stalo gėrė kavą.

Nukentėjusysis mažametis D. M. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis yra D. M., jam yra 5,5 metų. Jie su tėčiu važiavo riedučiais. Jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Jo brolio vardas L.. Turi draugą Nerijų ir draugę S.. Jo mamos vardas N., pavardės jis neištaria. Tėtis R. M.. Turi babą, dieduką ir močiutę. Babos vardas O., pavardės nežino. Ji yra mamos mama. Dieduko vardas J., močiutės vardas Ž. Dar turi dėdę R. Mano, kad jį pakvietė pasikalbėti dėl to, kad jam trenkė su planšetiniu. Jam su planšetiniu per galvą niekas netrenkė. Jis svečiavosi pas babą O., su broliu. Žaidė kareivėliais, su knygutėm. Baba gyvena (duomenys neskelbtini). Baba norėjo ateiti į svečius pas tėtį. Ji buvo tik savo namuose. Jis buvo pas tėtį. Jie skaito, kai būna pas babą eina į lauką. Baba žiūri, kaip jis dėlioja traukinį. Jam močiutė trenkė su planšetiniu. Ji jam trenkė, kad jis nevalgė sriubos. Sudavė per viršugalvį ir kelienį. Trenkė vieną kartą į viršugalvį, kitą į kelienį. Daugiau niekur nesudavė. Jam neskaudėjo. Planšetė nedidelė, mažytė. Kai trenkė niekas nematė. Tuo metu močiutės namuose buvo dar mama, tėtis. Močiutės, kuri jam trenkė su planšetiniu, vardas irgi O. Jis pažįsta 2 O. Jos abi jo močiutės. Vyresnė yra ta, kuri jam trenkė su planšetiniu. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena su R. ir Z. ir dar yra pusseserė. Jis verkė, kai jam trenkė, bet jam neskaudėjo. Verkė dėl to, kad jį mušė. Kad mušė jis pasakė tik mamai, daugiau niekam. Jo tėtis, kai jį močiutė mušė, buvo virtuvėje. Jis žino, kad jam močiutė trenkė su planšetiniu, iš kur žino, jis pats nežino. Brolis L. tuo metu buvo pas mamą. Jis irgi žino, kad jam močiutė trenkė su planšetiniu. Jis pats jam tai sakė. Paskui jis ėjo pas mamą, nes netoli. Pas mamą jis ėjo pirmas. Kur tuo metu buvo L., jis nežino. Jam buvo mėlynės ant kojų dėl to, kad trenkė močiutė. Pas jo diedukus šventė kažkokią šventę. Jis rodė, kad turi daug mėlynių. L. turėjo irgi vieną mėlynę. Mama pati pastebėjo, kad jį mušė. Jam buvo mėlynė ant kojų. Jis su mama pas gydytojus nebuvo (b.l. 83, 84).

Liudytojas mažametis L. T. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis yra L. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Jam dabar 10 metų. Jo brolio vardas D.. Jo brolio niekas nebuvo užgavę. Jis turi dieduką, jo vardo neatsimena, jis gyvena su baba ir močiute. Močiutės vardas Ž. Babos vardo neatsimena. Brolio D. tėčio vardas R.. R. mama sena ir ji gyvena su R., kai jis atvažiuoja per atostogas. Jis dabar gyvena Prancūzijoje. Jie buvo svečiuose, buvo R., jis, brolis ir R. mama. Ryte atsikėlė R., jis kvietė valgyti, bet D. nėjo, tada atėjo močiutė ir su planšete trenkė D.. Jie buvo kambaryje, bute yra 3 kambariai. Su D. buvo kambaryje, kur yra televizorius. R. buvo virtuvėje, o jo mama kitame kambaryje. Kai jis su D. buvo kambaryje, R. pakvietė valgyti, D. sakė, kad nenori, tada atėjo R. mama ir D. trenkė su planšete į dešinį poakį. Kai jam trenkė, jis išeidinėjo į lauką. Ką tada veikė D. - nematė. Planšetė buvo juoda, apie 30 cm pločio. Planšetę nupirko R. D.. Močiutė planšetę atsinešė iš kito kambario. Jie sėdėjo ant lovos ir žaidė su mašinytėmis, slėpynes, žiūrėjo televizorių. Paskui jis ėjo pas draugą N. Pas jį pabuvo gal 2 val. Paskui ėjo iki diedukų pasiimti dviračio. Su broliu nesusitiko tada. D. nuvedė pas mamą į (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena. Diedukai gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu gyveno su mama, brolis irgi gyveno su mama. Neatsimena, kada susitiko su broliu, nes tai seniai buvo. Mamai jis pasakė, kad R. mama trenkė D. per akį. Mama pasakė, kad daugiau jie ten neis. Mama iš jo sužinojo, kad trenkė D. su planšete. Jis pirmas pasakė mamai, kad trenkė. Mama nieko nesakė. Nuėjo pas diedukus pasisvečiuoti. Ėjo jis, mama, D.. Mama pažiūrėjo į D. akį. Matėsi, kad buvo truputį mėlyna. Kai mama paklausė: "Kas buvo?". D. nieko neatsakė. Ar apie sumušimą mama rodė D. gydytojui - nežino. Paskui su R. mama tik kalbėjo telefonu, kalbėjo jis, D. ir mama. Ką kalbėjo - neatsimena. Po to su R. bendravo tik kartais. Apie poakio sumušimą su R. nesikalbėjo. Kai D. sutrenkė su planšete, jis išėjo, o ką darė D. - nežino. Nežino, ar verkė D.. Jis išėjo pabūti pas draugą, nes namuose nebuvo ką veikti. Jam vienam į lauką eiti galima. D. nėjo valgyti sriubos, o jis pavalgė sriubos ir tada išėjo. Kai trenkė su planšete, neatsimena, ar jau buvau pavalgęs sriubos, ar ne.Į prokurorės klausimus: jis nematė iš kur močiutė paėmė planšetę, tik matė, kad nuėjo į kitą kambarį. Jų kambaryje planšetės nebuvo (b.l. 81, 82).

2016-09-02 D. M. medicininių dokumentų apžiūros metu med. ekspertas J. R. konstatavo, kad D. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu kietu buku daiktu ( planšete), paveikus kairio skruosto sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 24).

Pažymėtina, kad kaltinamoji duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji D. M. nemušė, tačiau atpasakodama įvykius negalėjo nuosekliai nurodyti veiksmų eigos, kadangi iš pradžių sakė, jog D. supyko, trenkė į šoną kompiuterį, nėjo su ja rengtis, o tada ji nuėjo į virtuvę, o tėvas atėjo ir aprengė vaiką ir nusivedė jį kartu valgyti. Po to nurodė, kad D. buvo supykęs, kadangi ji paėmė iš jo kompiuterį, kai jis jos neklausė, nesirengė ir nėjo valgyti, ir ji pati numetė kompiuterį ant lovos. Tokie kaltinamosios parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą ir atmetami, kaip prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms nustatytoms bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš liudytojomis apklaustų N. G., Ž. M., I. R. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, kurie iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais jų parodymais, matyti, kad paklaustas apie įvykį mažametis D. M. visoms šioms liudytojoms nurodė, kad močiutė O. M. jam sudavė planšetiniu kompiuteriu per veidą, todėl kad jis atsisakė valgyti sriubą. Nors minėtų liudytojų parodymai apie fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį yra netiesioginiai, t.y. jos pačios įvykio nematė, o tik paliudijo ką apie įvykį joms sakė nukentėjęs mažametis D. M., tačiau minėtus įrodymus patvirtinta ir tiesioginiai byloje esantys įrodymai – pats mažametis nukentėjusysis D. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam močiutė O. trenkė su planšetiniu per viršugalvį ir kelienį dėl to, kad jis nevalgė sriubos. Įvertinus nukentėjusiojo amžių – įvykio ir apklausos metu D. M. buvo 5 m., tai, kad jo apklausa buvo vykdoma praėjus daugiau nei vieneriems metams po įvykio, įvertinus jo protinio išsivystymo lygį, jo supratimą, būdingus amžiaus ir individualius ypatumus, teismas daro išvadą kad mažamečio nukentėjusiojo parodymuose esantys prieštaravimai ar neatitikimai dėl suduotų smūgių skaičiaus ir jų lokalizacijos, netikslumai, kas matė ar nematė kai jam sudavė smūgius, nėra esminiai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis savo parodymuose nurodė nuoseklią įvykio eigą – močiutė jam planšetė trenkė per galvą, todėl, kad jis nevalgė sriubos. Be to, teismo vertinimu paminėtą įvykio eigą patvirtino ir liudytoju apklaustas D. M. brolis L. T., kuris patvirtino, kad „R. pakvietė valgyti, D. sakė, kad nenori, tada atėjo R. mama ir trenkė D. su planšete į dešinį poakį“. Atsižvelgus į tai, kad minėtas liudytojas L. T. taip pat yra mažametis, be to jis taip pat buvo apklaustas praėjus daugiau nei vieneriems metams po įvykio, jo parodymuose esantį neatitikimą, jog D. buvo suduota į dešinį poakį, nors iš bylos medžiagos nustatyta, jog kraujosruva nukentėjusiajam buvo kairio skruosto srityje, teismas taip pat vertina kaip neesminį suklydimą.