Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui J. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo J. P. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo; išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas iš dalies patenkinamas.

Dėl išlaikymo dydžio.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su išlaikymo nepilnamečiam vaikui nustatymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad šalys išsituokė 2001 m. tačiau iki 2004 ar 2005 m. gyveno kartu; dukra gimė 2002 m., realiai šalys išsiskyrė 2004 m. pagal ieškovės paaiškinimus, 2005 m. rugpjūčio mėn. – pagal atsakovo versiją; po išsiskyrimo ieškovė su atsakovu buvo susitarę, jog ieškovė nereikalaus išlaikymo dukrai, o atsakovas atsisako bendravimo su vaiku.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, jog po išsiskyrimo su ieškove jis pagal išgales nuolat prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, perduodamas pinigus grynais ieškovei asmeniškai; ieškovė nurodė, kad atsakovas tik porą kartų yra pervedęs į jos sąskaitą po 150 Lt dukters išlaikymui. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad be ieškovės pripažintų sumų, atsakovas nors iš dalies mokėjo dukrai išlaikymą po šalių išsiskyrimo 2004-2005 m.; taigi atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nagrinėjamoje byloje teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą po 300 Lt, ginčo dėl priteisto išlaikymo dydžio nėra, apeliacinio teismo posėdyje atsakovas dar kartą patvirtino, kad sutinka mokėti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovui neįrodžius, kad jis teikė dukrai išlaikymą, teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.200 str.). Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir jo nesumažino ar neišdėstė, atmetamas, kaip nepagrįstas. Įstatymas nenumato galimybės sumažinti išlaikymo įsiskolinimą dėl atsakovo turtinės padėties; teismas neturi procesinės pareigos svarstyti išlaikymo įsiskolinimo išdėstymą savo iniciatyva. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo klausimas gali būti sprendžiamas sprendimo vykdymo metu CPK 595 str. numatyta tvarka.

Dėl bendravimo tvarkos.

Pagal bylos medžiagą, šalių dukros bendravimas su tėvų nutrūko 2004-2005 m. Šiuo metu mergaitei 10 metų; dėl tėvų neteisėto susitarimo ji neteko teisės bendrauti su savo tėvu; natūralus dukros ir tėvo ryšys nutrūko, ji įprato vadinti tėvu motinos antrąjį sutuoktinį ir tik civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo sudaryta galimybė vaikui pradėti bendrauti su tėvu ir mėginti atstatyti prarastą ryšį. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad atsisakęs nuo bendravimo su dukra buvo padaręs klaidą, paaiškino, kad jiems pradėjus bendrauti, dukra jį prisiminė, tarp jų atsirado ryšys ir jis pasirengęs tęsti bendravimą su vaiku.

Apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada byloje buvo gauta iki priešieškinio dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, joje buvo pasisakyta tik dėl vaiko teisių į išlaikymą (b.l. 31-33), taigi situacija nagrinėjamoje byloje vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistų analizuojama nebuvo, tėvai nebandė spręsti ginčo dėl bendravimo su vaiku dalyvaujant specialistams – pedagogams. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nutarė, kad CK 3.178 str. 1 d. imperatyvus reikalavimas dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimo nagrinėjant ginčus dėl vaiko liko neįgyvendintas. Priešieškiniu atsakovas prašė: priimti nutartį įpareigojančią ieškovę J. V. leisti atsakovui matytis su dukra, K. P., šeštadieniais ir sekmadieniai, bei vaiko atostogų metu, pasiimti mergaitę vasaros atostogų metu ilgesniam laikui išvykoms į užsienį bei lankant Lietuvos kurortus, t. y. nedetalizavo jo pageidaujamos bendravimo tvarkos su vaiku (b.l. 78-80); ieškovei apskritai nebuvo pasiūlyta pateikti savo pasiūlymo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Šalindama šiuos trūkumus, teisėjų kolegija pasiūlė šalims pateikti savo pasiūlymus ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą dėl šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas pateikė pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos, kuriame nurodė, kad prašo nustatyti jam bendravimo tvarką šeštadieniais ir sekmadieniais, taip pat prašė neskirti jam konkrečios pasimatymo su vaiku vietos, nes norėtų nuvykti ir bendrauti su mergaite įvairiose vietose, kartais nuvykti ir pas senelius; atsakovas taip pat pažymėjo, kad neturi galimybės bendrauti su vaiku darbo dienomis dėl savo darbo pobūdžio; pasiūlymų dėl bendravimo per šventes ir vaiko atostogas nepateikė. Ieškovė savo pasiūlyme nurodė, jog biologinis tėvas mergaitei yra svetimas asmuo, ji su juo nebendravo, jo nepažįsta ir nenori su juo bendrauti; ji svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo buvusiam sutuoktiniui. Jeigu tėvo valdžia atsakovui nebus apribota, ji siūlo skirti sutuoktiniui teisę matytis su dukra ne daugiau, kaip 4 val. per mėnesį dalyvaujant motinai viešoje vietoje – Vilniaus Akropolio poilsio ir pramogų centro žaidimų kambaryje.

Išvadoje vaikų teisių apsaugos institucijos specialistai pažymėjo, kad tėvai nuo 2004-2005 m. gyveno skyrium, mergaitė nuo mažens (atsakovo teigimu – nuo trijų metukų) buvo auginama vien motinos ir jos sutuoktinio V. V., kurį vadino tėvu, taigi mergaitės emocinis ryšys su tėvu yra nutrūkęs. Tačiau duomenų, kad bendravimas su tėvu kelia grėsmę vaikui ar kitokiu būdu yra netinkamas, byloje nėra. Dukra turi teisę, o tėvas – pareigą bendrauti su vaiku; tėvams gyvenant skyrium vaiko bendravimas su tėvu yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, todėl turi būti siekiama užtikrinti maksimalų tokio ryšio palaikymą ir plėtojimą; tačiau atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka nėra proporcinga, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Išvadoje taip pat pažymėta, kad nėra duomenų apie ieškovės trukdymą bendrauti su vaiku; šalims susitarus laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, pats atsakovas nevykdė šalių susitarimo, dėl jo vaikas jaučia nuoskaudą, nusivylimą ir nenorą tęsti bendravimą. Vaiko nenorą bendrauti su tėvu skyriaus specialistai įvertina kaip prieštaraujantį jos pačios interesams ir nurodė, kad vaiko ir tėvo santykių harmonizavimui reikalingas pereinamasis laikotarpis ne daugiau kaip iki šešių mėnesių, kai vaiko ir tėvo bendravimas turėtų turi trukti iki 4 valandų dalyvaujant motinai; po to tėvo bendravimas su vaiku galėtų vykti kas antrą savaitgalį, užtikrinant mergaitei galimybę nakvoti tėvo namuose ir pan.

Ginčo atveju teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų mergaitės interesams, pagal specialistų išvadą, mergaitės nenoras bendrauti yra susijęs su mergaitės nusivylimu, tėvui pažeidus teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką; atsisakymas bendrauti prieštarauja jos pačios interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad mergaitės tėvų susitarimas, kuriuo mergaitės motina atsisakė nuo išlaikymo, o tėvas – nuo bendravimo su vaiku, yra neteisėtas ir neetiškas, pažeidžiantis pamatines vaiko teises. Teisė žinoti savo kilmę, savo biologinius tėvus yra asmens tapatybės dalis, bendravimas su abiems tėvais yra svarbus visapusiškam ir harmoningam asmenybės vystymuisi. Dėl išdėstyto motinos pasiūlymas apriboti tėvo ir vaiko bendravimą, skiriant tėvo bendravimui su dukra 4 val. per mėnesį, jai pačiai dalyvaujant, yra nepriimtinas. Teisėjų kolegija sutinka su vaikų teisių apsaugos institucijos specialistų išvada, kad nagrinėjamoje byloje maksimalus bendravimas su vaiku negali būti nustatytas iš karto; vaiko ir tėvo ryšio atstatymui reikalingas pereinamasis laikotarpis. Kita vertus, atsakovas (apeliantas), patikslinęs pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos, nurodė, kad pageidauja bendrauti su dukra du kartus per mėnesį, savaitgaliais; pasiūlymų dėl ilgesnės trukmės bendravimo su mergaite per atostogas, šventinėmis dienomis nepateikė, t. y. ir po pereinamojo laikotarpio maksimalus bendravimas su vaiku gali būti nustatytas apelianto pasiūlymo ribose. Teisėjų kolegijos vertinimu, optimalus bendravimo tvarkos variantas pasiūlytas vaikų teisių apsaugos institucijos specialistų išvadoje. Apeliacinio teismo posėdyje šalys pažadėjo, kad derins visus su bendravimu su vaiku susijusius klausimus tarpusavio susitarimu; atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenustato konkrečios bendravimo su vaiku vietos, o bendravimo su mergaite laiką nustato apytiksliai. Šalių teisiniai santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos pakeitimo; kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnametės mergaitės psichologinė būklė šiuo metu yra itin sunki dėl tėvų konflikto ir pabrėžia abiejų vaiko tėvų pareigą apsaugoti mergaitę nuo neigiamų išgyvenimų, susijusių su neįprasta ir vaiką traumuojančia situacija, atsiradusia dėl pačių tėvų neatsakingų veiksmų. Dėl išdėstyto teismo sprendimo dalis dėl tėvo bendravimo su nepilnamete K. P. pakeičiama (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Priešieškinyje atsakovas buvo pareiškęs reikalavimą ieškovei dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-07 nutartimi įpareigojo atsakovą pašalinti priešieškinio trūkumus – sumokėti 134 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir 3 proc. dydžio žyminį mokestį nuo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iki 2011-04-26 (b.l. 70). 2011-04-24 atsakovas pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį ir paprašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 78-81). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas teismo posėdyje 2011-05-04 protokoline teismo nutartimi atidėjo atsakovui 134 Lt žyminio mokesčio mokėjimą už bendravimo tvarkos nustatymą bei atsisakė priimti atsakovo J. P. priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 88).

Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl teismo nutarties atsisakyti priimti priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 str. 3 d.), tačiau motyvai dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, ką apeliantas ir padarė (CPK 344 str. 3 d.).

Apelianto įsitikinimu, jo teisė pareikšti priešieškinį buvo pažeista, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neapsvarstęs jo prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, tačiau teisėjų kolegijos manymu, teismas pagrįstai atsisakė priimti šį atsakovo priešieškinio reikalavimą. Įstatymas numato atsakovo teisę pareikšti priešieškinį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas galimas, jeigu sutinka kita šalis arba jeigu teismas mano, kad priešieškinio pareiškimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 143 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje piešieškinys buvo pareikštas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, turėjo trūkumų. Atsakovas priešieškinio trūkumų pagal bylą nagrinėjančio teismo nutarties nurodymus nepašalino, žyminio mokesčio nesumokėjo, pasinaudojo savo teise prašyti teismą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Teismas priima priešieškinį, esant įstatymo numatytoms sąlygoms (CPK 143 str. 2 d.); teisėjų kolegija pažymi, kad sąlygų priimti nagrinėjamoje byloje priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra. Teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo ir atsakovo reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo įskaitymas negalimas, nes išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nepilnamečiam vaikui, o motina, su kuria vaikas gyvena po tėvų ištuokos, gali panaudoti lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, tik pagal jų paskirtį, t. y. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškimas neatitinka CPK 143 str. 2 d. 1 ir 2 p. sąlygų. Teisėjų kolegijos manymu, tarp pareikšto ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšio CPK 143 str. 2 d. 3 p. prasme nėra, priešieškinio reikalavimo priėmimas nepadėtų greičiau ir teisingiau išnagrinėti šalių ginčą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų (CPK 143 str. 4 d.). Teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, apeliacinio skundo argumentai dėl teismo 2011-05-04 protokolinės nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo atmetami; ši nutartis neturėjo įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovas (apeliantas) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-05 nutartimi buvo atleistas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimą už apeliacinio skundo padavimą (378 Lt), likusios dalies (134 Lt) mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (b.l. 138). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, dalinai pakeičiant bendravimo su vaiku tvarką, kiti apelianto reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais, bendravimo su vaiku tvarka buvo patvirtinta pagal vaikų teisių apsaugos institucijos specialistų pasiūlymą, sprendžia, kad atidėtą žyminio mokesčio dalį turi sumokėti pats apeliantas (CPK 96 str. 3 d.).

2012-03-23 (po teismo sprendimo priėmimo) atsakovas (apeliantas) kreipėsi su ieškiniu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė nustatyti laikinąją bendravimo tvarka su dukra iki bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas (b.l.144-145).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo ieškinį (b.l. 158). Atsakovas kreipėsi su atskiruoju skundu dėl teismo nutarties (b.l. 178-179). Vilniaus apygardos teismo 2012-10-03 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-04 nutartis buvo panaikinta, atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas (b.l. 190-191). Teismas pažymėjo, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Atsakovo pateiktas procesinis dokumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pavadintas ieškiniu, yra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Teismas taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis CPK 80 str. 2 d. už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas vieno šimto litų žyminis mokestis ir nutarė šiuo žyminio mokesčio paskirstymo klausimą išspręsti išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl išdėstyto iš atsakovo priteisimas žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimą – 100 Lt.

Ieškovės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (500 Lt, b.l. 167) tenkinamas iš dalies, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su dukra K. P. nustatymo; pakeistą teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

nustatyti atsakovo J. P. laikinąją (šešiems mėnesiams, nuo 2012-12-21) bendravimo su dukra K. P. tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį iki keturių valandų, bendravimo laikas nustatomas tėvų susitarimu ne anksčiau nei nuo 11 val. ryto iki 20 val. vakaro, motinai dalyvaujant viešoje vietoje; pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį bendravimo vieta nustatoma pagal tėvo pasirinkimą, trečią savaitgalį bendravimo vieta nustatoma pagal motinos pasiūlymą. Atsakovui nebendraujant su dukra laikinosios bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui.

Šalims įvykdžius laikinosios bendravimo tvarkos sąlygas, nustatyti nuolatinę bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas J. P. bendrauja su dukra K. P. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį ne anksčiau nei 11 val. ryto ir grąžinant dukrą sekmadienį ne vėliau nei 20 val. vakaro.

Priteisti iš atsakovo J. P. valstybės naudai 134 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą bei 100 Lt žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimą, iš viso 234 Lt .

Priteisti iš atsakovo J. P. ieškovei J. V. 300 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.